Marinistika

Buriuotojų diena

Gerokai prieš mėnesį tikrojo Kauno jachtklubo, o ne to apsišaukėlių UAB pagal iškabą, vice-komodoras Audrius manęs paklausė, kokią dieną derėtų laikyti Lietuvos buriuotojų diena?

Klausimas pasirodė išties įdomus – nes LBS mažiausiai rūpi jų pačių istorija (matyt, ji nėra jų?) ir paveldas, tai jų ten net nepaklausi. Bet kurį iš “valdybos“ ir prijaučiantį mėlynu švarku auksiniais guzikais pasigauk – tai jiems ir Karinių Jūrų Pajėgų gimtadienis bus nežinomas.

Lygiai kaip ir KJP, deja, be nukniauktos Lietuvos Jachtklubo Kaune vėliavos, tai buriavimas yra dar tolimesnis užsiėmimas nei kad “tikriems baikeriams“ yra triratukai ar ralistams pedalinės mašinytės. Į klausimą tiek LBS pipirai, tiek KJP vyrai apie prieš švedus (!) laimėtą (!) lietuvių (!) jūrų (!) naktinį (!) mūšį Baltijoje išvis smaksotų išsižioję (tyčia nedėsiu nuorodų į savo įrašus čia – pasiieškokite patys archyve, rašiau ir ne po kartą apie datas).

Tai kas man beliko, kaip pasidomėti pačiam istorijoje, kuri diena tiktų labiausiai?

Aš ne Valdas Japertas, kuris viską apie Lietuvos tarpukario buriavimą ir bendrai jo pradininkus žino, ir kurio dėka atsirado toji istorija wikipedia.org (ačiū jam!), ir kurio dėka esu publikavęs čia ištraukas iš Salio Šemerio, poeto avangardisto keturvėjininko ir buriuotojo, dienoraščio apie jo buriavimą. Todėl pats ir pažiūrėjau, ką jis pats yra apie tai jau parašęs.

Ir manau, kad geriausiai tinka minėti Lietuvos buriavimo diena rugsėjo 7 – nors jau ir po buriavimo sezono iš esmės, vasara praėjo, orai vis labiau šąla (bąla, sąla, tęžta, gręžta, įsiręžta – VLKK).

Bet kaip tik 1921 metų rugsėjo 7 dieną buvo įregistruoti Lietuvos jachtklubo (Kaune!) įstatai, kuris buvo pradėtas kurti LR Susisiekimo ministerijos inžinieriaus Jono Šimoliūno iniciatyva, tapusio ir pirmuoju pirmininku (derėtų vadinti komodoru).

Ir vėliava buvo toji, kurią dabar KJP naudoja:

LJK_veliava.svg

Gera ar netikusi, nes padaryta savo bajorus privertusio buriuoti rusų caro ir imperatoriaus Petro I Nevos Laivyno, rusų laikomu pirmesniu už patį pirmą jachtklubą Anglijoje, vėliavos pagrindu, dar iki Pirmojo Pasaulinio karo Rusijos Imperijoje ketinant atgaivinti ir populiarinti kaip Vakaruose buriavimą (jachtavimą, kaip tuomet sakė), kur į viršutinį kairį ketvirtį tiesiog įkomponuota vėlesnė tautinė lietuvių vėliava, pagal pirminę idėją turėjus ten būti teritorinius Rusijos imperinius jachtklubus pažymintys herbai (taigi, Šiaurės Vakarų Krašto mūsiškė Wilno gubernija gautų Vytį, o Kowno, matyt, Taurą, nors įtariu, kad nei viena negautų kaip neturinti tuo metu priėjimo prie jūros), o prie laikinojo jau nebe carinės Rusijos premjero Aleksandro Kerenskio dar tikėtasi, kad po karo bus kažkokia Rusijos konfederacija su pseudo-tautiniais vienetais, tad ne tik lietuviai, bet ir estai, latviai, suomiai, lenkai ir ukrainiečiai iš esmės taip pat turėjo pradžioje kažką panašaus, ir pastarųjų karo laivyno vėliava dabar netgi atkartoja tą pačią idėją.

Beje, į apatinį dešinį Lietuvos jūrų skautai įsidėjo savo emblemą, ir tai tapo jų organizacijos vėliava, nes jie išties buvo globojami iš pradžių Lietuvos jachtklubo, o po to ir LBS (Lietuvo Buriuotojų Sąjungos, bet čia šiaip detalė, kad vieni buvo iš esmės pavaldūs valstybiniu mastu Susisiekimo ministerijai, o kiti – Švietimo, tik apie autoritarinius režimus dabar nelabai kas nori prisiminti, nes ne comme il faut).

Labai griežtai nežiūrėčiau ir į tokį copy-paste kaip Kostas Frankas kritikavęs, nes juk suomių valstybinė ir tautinė vėliavos iš esmės yra ta pati tik per Markizų Balą (Suomių įlanką) atsiradusi irgi atplyšusioje nuo imperijos naujoje tautinėje valstybėje, tą Šv. Jurgio kryžių perstūmus link skandinaviškojo dizaino. Tik dar suomiai jachtininkai visi naudoja ne tautines ar valstybines vėliavas, o būtent nuosavas su tame ketvirtyje esančia klubo emblema – deja, dabartinis LBS nepadėjo jokių pastangų, kad atgaivintų bent jau savo tarpukario teisę savo laivėse kelti LBS vėliavą, kuri buvusi Trispalvė su baltame kampe esančiais dviem raudonais sukryžiuotais inkarais.

Tai dar viena istorinė detalė, kuri rūpi tik tokiems krapštukams kaip aš, Valdas arba Audrius.

Bet gana apie tai, nes aš sveikinu jus Lietuvos buriavimo dienos proga!

Šia diena 1921 metais oficialiai ir prasidėjo buriavimas Lietuvoje.

Nes, jei per kitas datas eiti, tai bus vėlesnės, o ankstesnės netinka, nes grafas Benedykt Henryk Tyszkiewicz, kaperis šlėkta Felix Miklaszewicz, didysis Lietuvos etmonas grafas Jan Karol Chodkiewicz bei dailininkas ir kompozitorius Mikołaj Konstanty Czurlanis būtų tik graži romantiška priešistorė visam tam, kas atsirado gerokai po jų ir jau tik tarpukariu, kad lietuviai išties sugalvojo imti ir buriuoti.

Svarbu, dabar to nepamiršti, prisiminti ir nepamiršti prisiminti, kad paminėtum kasmet rugsėjo 7 dieną.

Ahoy!

* * *

Mano teksto originalas, skirtas day.lt:

day-lt

1921 metų rugsėjo 7 dieną buvo įregistruoti Lietuvos jachtklubo įstatai, kuris buvo pradėtas kurti Kaune Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos inžinieriaus Jono Šimoliūno iniciatyva, tapusio ir pirmuoju jachtklubo pirmininku (dabar pagal tradiciją vadinamas komodoru).

Nuo šio momento Lietuvoje iš pradžių sunkiai, pradėjus tiknuo irklinių valčių stoties kitų metų pavasarį, bet po truputį pradėjo atsirasti buriavimas: 1922 metais patvirtinta klubo vėliava (dabar tai Lietuvos karinių jūrų pajėgų vėliava), emblema ir uniformos, įsteigta Lietuvos jūrų skautų sąjunga, gavusi Lietuvos jachtklubo vėliavą, papildžius ją skautų lelija apatiniame dešiniame kampe.

1929 metais Klaipėdoje įkurtas Lietuvos jachtklubo padalinys, o 1933 metais Klaipėdos jachtklubas tampa savarankišku (kaip jūrinis, skirtingai nuo upėse buriavusių Laikinojoje sostinėje), o 1936 metais po Olimpiados kauniečiai įsigyja pirmąsias sportines burvaltes. Tais pačiais metais Klaipėdos Fiziško Auklėjimo Komiteto iniciatyva Klaipėdos ir Lietuvos (Kauno) jachtklubų pagrindu įsteigiama Lietuvos Buriuotojų Sąjunga, kurios pirmininku Švietimo ministro paskirtas Juozas Jurkūnas, ir Smiltynėje 1936-1937 metais veikia Buriavimo Mokykla (pirmas vadovas Fricas Buntinas, kaip LBS vicepirmininkas). 

Rugsėjo 7-oji diena dabar atkurta kaip mintėtina Lietuvos Buriuotojo diena Kauno buriavimo klubų narių iniciatyva, skirta paminėti buriavimo pradžią Lietuvoje. Kadangi tai iš esmės buriavimo sezono pabaiga, praėjus svarbiausioms LBS organizuojamoms nacionalinėms regatoms, tai pasveikinami naujieji šį sezoną tapę buriuotojais kolegos, kuriems savo ruožtu suteikiama teisė tostui pagal LBS šūkį “Vėjo! Vėjo! Vėjo!“, vyksta neformalus laivų paradas, kviečiami dalyvauti pasiplaukiojime dar neburiuojantys draugai bei šeimos nariai, siekiant juos pritraukti į buriavimą. Jei jachtose nėra sezono naujokų, pažymimas jauniausias pagal stažą buriuotojas, linkint jam ilgų ir džiaugsmingų jūrmylių.

Diena nėra skirta formaliems renginiams ir minėjimams, ir kiekvienas klubas ar buriuotojas laisvas ją pažymėti savaip, pageidautina, aišku – buriuodamas.

Reklama
Standartinis

6 komentarai apie “Buriuotojų diena

  1. Atgalinis pranešimas: Olando tapyba | skipper_ltu

  2. Atgalinis pranešimas: Išskirtiniai 2016-ųjų metų buriavimo įvykiai bei Butelis Druskos su Švininiu Tarakonu | skipper_ltu

  3. Atgalinis pranešimas: Achtung! | skipper_ltu

  4. Atgalinis pranešimas: Išskirtiniai 2017-ųjų metų buriavimo įvykiai bei Butelis Druskos su Švininiu Tarakonu | skipper_ltu

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s