Leitenantas, kuris kapitonas (7/7) – arba kaip krante pasimetė “pakapitoniai“

Šeštoje dalyje išsiaiškinome (tikuosi!), kodėl tarpukaryje nebuvo komandorų Lietuvos karo laivyne, ir kaip kapitonas-leitenantas Povilas Julius Labanauskas tapo komandoru-leitenantu, atsidūręs JAV.

Ta proga kaip tik po Antrojo Pasaulinio karo, kai jau pradėjo atsigauti Tolimųjų Rytų ekonomikos, buvo juokaujama, kad kiekvienas karate, taekwondo ir pan. juodą diržą turintis meistras iš Japonijos ar Korėjos, perplaukęs vandenyną ir atsidūręs JAV, iškart paauga dan laipsnyje bent per kelis laiptelius aukštyn. Bet, jei skaitėte praeitą dalį, tai savo kariniame laivyno laipsnyje P. J. Labanauskas kapitoną į komandorą pakeitė dėl kitos logikos.

Tačiau šioje dalyje gal verta bendram išsilavinimui baigti aiškintis, o kaip kitų šalių karo laivynuose su šituo nei tai dar kapitonu, nei jau leitenantu yra, ir kodėl Lietuvos KJP bažnyčioje vengiantys primušimo už glušumą tikėjimo fanatikai gali ginčytis net nesuprasdami, dėl ko jie išties patys ginčijasi.

* * *

Leitenantas, kuris kapitonas (6/7) – arba apie lietuviškus laivyno komandorus

Penktoje dalyje gal tapo aiškiau, kad jei su puskarininkiais Lietuvos KJP dabar situacija yra pripainiota, nugirdžius uosto bare valkatavusius pakrantės apsaugos seržantus ir atvilkus į tas galeras, tai bent jau dėl puskarininkių tarpukaryje Lietuvos karo laivyne buvo aiškiau, ko vis tik nepasakysi apie komandorų laipsnius.

Todėl dabar metas atsakyti į šitą klausimą, kalbant ir apie trečiąjį karo laivo Prezidentas Smetona vadą – Povilą Julių Labanauską.

* * *

Leitenantas, kuris kapitonas (5/7) – arba kaip KJP anuomet be seržantų apsiėjo

Jau kai ketvirtoje dalyje susipažinome, kiek kariuomenės štabe 1935-aisiais patys generolai ir jų adjutantai prisipainiojo su karinių laipsnių konvertavimu į jūrininkų karininkų laipsnius, ir kaip komodoru ketinęs tapti majoras Antanas Kaškelis tapo staiga “jūrų pulkininku“ vyr. leitenanto pareigose.

Tai dabar dar patvirtinta liko ir antroji laipsnių ženklų, skirta jūreiviams ir puskarininkiams. Kurios, tiesą sakant, pradžioje net nebuvo majoro A. Kaškelio pasiūlyme išvis įtraukta, tarsi šiam jo ne karininkų sudėtis laive ne itin rūpėjo.

Ko nepasakysi gyvenime – jūreiviai išties prisimena savo kapitoną buvus tokiu dėmesingu ir neleidžiančiu sau pratrūkti jų atžvilgiu “tėtušiu“, randančiu visada patarimą arba palaikymą, o ne susireikšminančiu “admirolu“, kažkaip išliejančiu pyktį ar čia pat griežtai baudžiančiu už menkiausią prasižengimą.

Leitenantas, kuris kapitonas (4/7) – arba kaip štabiniai tarp komandorų pasiklydo

Jau susipažinote trečioje dalyje, kad majoras Antanas Kaškelis perėmė dar 1927-ųjų gruodyje vadovavimą pasienio policijos patruliniam “minininkui“ (sic!), ir dar už penkerių metų jis jau rūpinosi šio laivo perdavimu iš VRM pasienio policijos į KAM kariuomenės pavaldumą, ir jau patrulinio laivo pavertimą karo laivu, kam šis minininkas Vokietijoje 1917-aisiais per karą ir buvo pastatytas.

Va tada ir iškilo klausimas dėl turėtų kariuomenėje ir pasienio policijoje naudojamų karinių laipsnių pakeitimo į laivyne įprastus jūrininkų karinius laipsnius.

Ir štai ką apie mus dominančius tarpukario Lietuvos karo laivyno laipsnius rašo karybos istorikas Gintaras Surgailis savo monografijoje “Lietuvos Karinis Laivynas 1935-1940 metais“ (49-50 psl. – eiliškumui atkreipti dėmesį pajuodinta mano):

Buriuotojų dienos proga – apie neburingas KJP

Šiandien jau tas tradicinis šiame tinklaraštyje marinistinis ketvirtadienis yra paankstintas į pirmadienį.

Nes rugsėjo 7-oji yra lietuviškojo buriavimo pradžios oficiali data, ir todėl Lietuvoje yra švenčiama (ahoy, ponas Audriau!) kaip nacionalinė Buriuotojų diena.

Ta proga sveikinu visus tikrus buriuotojus ir jiems prijaučiančius – tėvynės įjūrinimo labui!

* * *

Leitenantas, kuris kapitonas (3/7) – arba kaip buvo KJP pradžioje

Pirmoje dalyje aptariau dabar esamus KJP karinius laipsnius, ir kas juose (o gal – galvose, sprendžiant iš omoniškos uniformos lietuvių karo laivuose) yra išties negerai.

Antroje dalyje galite persiskaityti, kaip buvo Lietuvos KJP įkūrimo priešistorėje, ir kodėl anuomet dar nebuvo taip aktualu kariuomenės arba sukarintos policijos tuos naudojamus karinius laipsnius jau pagaliau išsiversti į jūrinius.

Bet dar reikėjo įkurti pačias karines jūrų pajėgas.

Ir štai antruoju laivo Prezidentas Smetona vadu tapo nuo 1927 metų gruodžio jau Antanas Kaškelis, kuris nuo 1932 metų ir rūpinosi šio VRM nurašyto laivo pervedimu į kariuomenės pavaldumą, nebenaudojamo laivo priežiūra ir išsaugojimu ateičiai, lėšų remontui paieškomis ir dar po to Liepojoje sekusiu laivo kapitaliniu remontu, pertvarkant patrulinį laivą atgal į karinį, kol 1935 metais jau ir buvo oficialiai patvirtintas kaip karo laivo vadas.

* * *

Leitenantas, kuris kapitonas (2/7) – arba kaip buvo iki KJP įkūrimo

Pirmoje dalyje aptariau dabar esamus KJP karinius laipsnius, ir kas juose (o gal – galvose, sprendžiant iš omoniškos uniformos lietuvių karo laivuose) yra išties negerai.

Bet gal pažiūrėkime, o kas buvo tuomet pačioje pradžioje tarpukaryje, iš kur tradicijos šita atkurta valstybė iš esmės niekur neatkūrė – ar tai buriavimas, ar tai Konstitucija (juk 1938 metų Konstitucija galiojo Kovo 11 dieną dešimt minučių – po to buvo iškart vėl suspenduota, naudojant ir toliau pagal valdžios užgaidas sovietinę, kol jau buvo priimta po dviejų metų dabartinė, o baudžiamasis, civilinis bei administracinių nusižengimų kodeksai išvis ir XXI a. sulaukė), ar, kaip matome, ir Lietuvos Karinės Jūrų Pajėgos, nukniaukusios dar ir kauniečių Lietuvos Jacht-Klubo vėliavą?

Leitenantas, kuris kapitonas (1/7) – arba kaip KJP svetimą tradiciją puoselėja

Padarysime pauzę mano išsamiame pasakojime apie apdainuotą alkoholio kontrabandininkų škuną I’m Alone, nes ši savaitė yra savotiškai proginė išgerti pakalbėti apie kitus jau lietuviškus ir marinistinius dalykus, apie kuriuos neprisiruošiau pabaigti rašyti šiame tinklaraštyje net nuo 2012 metų lapkričio 9 dienos, kuomet šią pradinę informaciją išsisaugojau.

Tai dabar proga jau tame, kad Lietuvos Karinės Jūrų Pajėgos galėjo paminėti savo, kaip atskiros kariuomenės rūšies, įkūrimo 85-ąsias metines. Juolab, kad dar taip ir sutapo, kuomet visi LBS buriuotojai sugužėjo pajūrin į savo nuo sovietmečio tradicinę ir svarbiausią lietuviškąją KMR (Kuršmarių regatą).

Vėliava sugrįžo

Nepraėjo ir šešetas metelių, kaip mūsų tarpukario karo laivo (ir iš esmės – tai viso laivyno tuo metu) vėliava (angl. ensign) pagaliau sugrįžo į tėvynę.

Buriuotojų diena

Gerokai prieš mėnesį tikrojo Kauno jachtklubo, o ne to apsišaukėlių UAB pagal iškabą, vice-komodoras Audrius manęs paklausė, kokią dieną derėtų laikyti Lietuvos buriuotojų diena?

Klausimas pasirodė išties įdomus – nes LBS mažiausiai rūpi jų pačių istorija (matyt, ji nėra jų?) ir paveldas, tai jų ten net nepaklausi. Bet kurį iš “valdybos“ ir prijaučiantį mėlynu švarku auksiniais guzikais pasigauk – tai jiems ir Karinių Jūrų Pajėgų gimtadienis bus nežinomas.

Lietuvos KJP – jau 80-metis!

1935 metų rugpjūčio 1 dieną Lietuvos kariuomenės vadas divizijos generolas Stasys Raštikis pasirašo įsakymą, kuriuo sukuriama atskira Lietuvos kariuomenės rūšis – Karinės Jūrų Pajėgos.

Okupacijos pertraukė plėtrą, ir dabartinis KJP yra nebe vienas karas laivas “Prezidentas Smetona“, o visa pakrantės apsaugos laivų flotilė (nepaisant to, man vis tiek supjaustytų į metalo laužą fregatų velniškai gaila!).

Šventė Lietuvos karo laivyno jūrininkams ir buriuotojams!

Ahoy!

Tik atsiminimas apie KJP fregatas “Aukštaitį“ ir “Žemaitį“, kurios darė Lietuvos karo laivyną ne vien pakrančių, bet tikrai jūriniu (foto iš shipspotting.com)

Trejų metų senumo sensacija

“Buriuotojas E. Nasevičius pasipiktinęs“, rašo Vakarų Ekspresas:

http://www.ve.lt/uploads/files/2289_attachment_11_19305243084167.pdf

O prasidėjo viskas, vaikai, juk nuo šito įrašo skipper.lt – apie tarpukario Lietuvos karo laivo vėliavą, kuri, berods, vienintelė yra neatitekusi priešui į rankas. Ir kurios Lietuvai irgi nereikia, aišku.

Dar apie mūsų tarpukario laivyną (2/2)

(Pradžia čia)

* * *

Man visada džiugu, kada po kokio mano istorinio įrašo atsiranda skaitytojų, papildančių turimą medžiagą. Ką dabar mielai padarė ir Egidijus Papečkys, kuriam dėkoju už dokumentus, perfotografuotus iš Valstybinio Centrinio Archyvo.

Taip va jums ir antroji dalis apie tarpukario Lietuvos turėtą jūrų apsaugos laivyną ir konkrečiai jo ginkluotę.

Karo laivas išgelbėjo skęstančius žvejus

Kaip minėjau pernai, rašydamas apie karo laivo Prezidentas Smetona kovą su piratais prie Klaipėdos, radau seną žurnalą Aplink Pasaulį, tad šįkart antrasis pasakojimas iš jo, paliekant originalų straipsnio pavadinimą, bet vat autorius man iki šiol, deja, nežinomas:

Dar apie mūsų tarpukario laivyną (1/2)

Laimis Žemaitis surado įdomią, mano galva, nuorodą, kurioje lenkiškai rašoma apie mūsų tarpukario laivyną.

Aš tuo tarpu išversiu tiems, kurie nebemoka jau Abiejų Tautų Respublikos kalbos, o Europos Sąjungoje pakanka nacionalinės arba anglų kaip lingua franca.