Vėliava sugrįžo


Nepraėjo ir šešetas metelių, kaip mūsų tarpukario karo laivo (ir iš esmės – tai viso laivyno tuo metu) vėliava (angl. ensign) pagaliau sugrįžo į tėvynę.

Skaityti toliau

Buriuotojų diena


Gerokai prieš mėnesį tikrojo Kauno jachtklubo, o ne to apsišaukėlių UAB pagal iškabą, vice-komodoras Audrius manęs paklausė, kokią dieną derėtų laikyti Lietuvos buriuotojų diena?

Klausimas pasirodė išties įdomus – nes LBS mažiausiai rūpi jų pačių istorija (matyt, ji nėra jų?) ir paveldas, tai jų ten net nepaklausi. Bet kurį iš “valdybos“ ir prijaučiantį mėlynu švarku auksiniais guzikais pasigauk – tai jiems ir Karinių Jūrų Pajėgų gimtadienis bus nežinomas.

skaityti toliau

Lietuvos KJP – jau 80-metis!


1935 metų rugpjūčio 1 dieną Lietuvos kariuomenės vadas divizijos generolas Stasys Raštikis pasirašo įsakymą, kuriuo sukuriama atskira Lietuvos kariuomenės rūšis – Karinės Jūrų Pajėgos.

Okupacijos pertraukė plėtrą, ir dabartinis KJP yra nebe vienas karas laivas “Prezidentas Smetona“, o visa pakrantės apsaugos laivų flotilė (nepaisant to, man vis tiek supjaustytų į metalo laužą fregatų velniškai gaila!).

Šventė Lietuvos karo laivyno jūrininkams ir buriuotojams!

Ahoy!

fregatos

Tik atsiminimas apie KJP fregatas “Aukštaitį“ ir “Žemaitį“, kurios darė Lietuvos karo laivyną ne vien pakrančių, bet tikrai jūriniu (foto iš shipspotting.com)

Trejų metų senumo sensacija


“Buriuotojas E. Nasevičius pasipiktinęs“, rašo Vakarų Ekspresas:

http://www.ve.lt/uploads/files/2289_attachment_11_19305243084167.pdf

O prasidėjo viskas, vaikai, juk nuo šito įrašo skipper.lt – apie tarpukario Lietuvos karo laivo vėliavą, kuri, berods, vienintelė yra neatitekusi priešui į rankas. Ir kurios Lietuvai irgi nereikia, aišku.

Dar apie mūsų tarpukario laivyną (2/2)


(Pradžia čia)

* * *

Man visada džiugu, kada po kokio mano istorinio įrašo atsiranda skaitytojų, papildančių turimą medžiagą. Ką dabar mielai padarė ir Egidijus Papečkys, kuriam dėkoju už dokumentus, perfotografuotus iš Valstybinio Centrinio Archyvo.

Taip va jums ir antroji dalis apie tarpukario Lietuvos turėtą jūrų apsaugos laivyną ir konkrečiai jo ginkluotę.

skaityti toliau

Karo laivas išgelbėjo skęstančius žvejus


Kaip minėjau pernai, rašydamas apie karo laivo Prezidentas Smetona kovą su piratais prie Klaipėdos, radau seną žurnalą Aplink Pasaulį, tad šįkart antrasis pasakojimas iš jo, paliekant originalų straipsnio pavadinimą, bet vat autorius man iki šiol, deja, nežinomas:

skaityti toliau

Dar apie mūsų tarpukario laivyną (1/2)


Laimis Žemaitis surado įdomią, mano galva, nuorodą, kurioje lenkiškai rašoma apie mūsų tarpukario laivyną.

Aš tuo tarpu išversiu tiems, kurie nebemoka jau Abiejų Tautų Respublikos kalbos, o Europos Sąjungoje pakanka nacionalinės arba anglų kaip lingua franca.

skaityti toliau

KJP 79


Tiek metų šiandien sueina Lietuvos Karinėms Jūrų Pajėgoms – būtent 1935 metais šią dieną gen. Stasys Raštikis pasirašė įsakymą apie tokių atskirų pajėgų Lietuvos kariuomenėje steigimą.

Aišku, karo laivas “Prezidentas Smetona“ savo tarnybą pradėjo kone dešimtmečiu anksčiau, priklausydamas pasienio policijai ir saugodamas mūsų pajūrį nuo kontrabandininkų. O ir po KJP steigimo nei tų laivų padaugėjo, nei mūsų karo jūrininkai taip jau ir nepriklausomi buvo, techniškai ir aprūpinimu vis priklausomi nuo Trečiojo pulko.

Bet ne tą istoriją čia noriu perpasakoti – noriu pasidalinti džiugia žinia.

skaityti toliau

Telegrafiškai


Vasara, tekstų čia nerasta. Lyg juos tokiu metu skaitytumėt, aha.

Šį savaitgalį Jūros šventė, kitą – Lietuvos karo laivyno sukūrimo diena.

Ateinančią savaitę – prie jūros, o dar kitą – Mozūruose buriuoju.

Kaip ir futbolas, KMR man niekad nebuvo įdomu, nors, sako, jubiliejinis, menantis gūdžią sovietmečio tradiciją.*

Už tai vat įdomu tokį paveiksliuką (iš herossea.blogspot.com) nagrinėti:

English 18th c

Ko ir jums linkiu. Ahoy!

___________________________________
* – čia jokia kritika, tad kriskit per bortą, jei taip manot, ir atsigaivinkit.

Lietuvos KJP gimtadieniukas


Soriukas biskutuką už deminutyvus, o bet tačiau kadangi…

Liepos 4-oji pas mus paprastai suvokiama kaip JAV Nepriklausomybės diena, ir tuomet jums kyla klausimas, ar aš esu šiaip toks “amerikonas“ (ačiū, kad paklausėt, nes 1991 metais savanoriu būdamas SKAT operatyviniame būryje turėjau pravardę Jankis, kadangi susišnekėjau su tokia atvykusia pirmojo išvis vizito iš JAV kongresmene – juoda pantera aptempta juoda suknele… bet čia kita istorija, o aš nuklystu), kad dabar šitame marinistiniame tinklaraštyje dar ir šią šventę minėsiu?

Ne, viskas siejasi su mūsų laivynu.

skaityti toliau

Piratai prie Klaipėdos


Vaikystėje, kuomet būdavęs toks pat nevykęs oras, koks dabar už lango, aš mėgdavau pasikuisti pas močiutę ant namo palėpėje (suval. ant aukšto – kirtis ant u, riestinis, aišku). Ten surasdavau visokių senų žurnalų ar netgi knygų (tarkime, žinojote, kad SSRS turėjo būti komunizmas 1980 metais pagal istorijos vadovėlį, bet tuomet sulaukėme tik “brandaus socializmo“?).

O šį savaitgalį tėvų sode man pakliuvo į rankas irgi toks pageltęs senas žurnalas: “Aplink Pasaulį“ – kelionių, nuotykių ir fantastikos žurnalas jaunimui (na, tai čia man, aišku), kaip rašoma jo anotacijoje ant viršelio. Kaina 2 rb. 40 kap., spausdino Kauno “Spindulio“ spaustuvė, o vat išleido – Lietuvos vaikų fondo leidykla “Alka“ ir Vilniaus Planetariumas 1991 m. sausį (brrrr, kokia numerio data…). Pirmuoju pagal abėcėlę redakcinėje kolegijoje yra įrašytas Gediminas Beresnevičius, “Dorado“ fantastų klubo įkūrėjas.

skaityti toliau

Antroji Lietuvos vėliava – sensacija?


Lietuvoje yra, matomai, trys itin svarbūs ir reikšmingi prapuolę lobiai, kurių suradimas sukeltų sensaciją:

– Napoleono lobis (vis tik veikiau tai yra graži legenda, nei kad galima tikrovė apie kažkur užkastą milijoninės armijos kasą – Bonaparto karai būdavę save finansuojantys ir dar iš to Prancūzijos iždą papildantys, o ne išlaidų eilutė biudžete, o rusai iš Maskvos bėgo viską, kas vertingo, išsiveždami, o ko nepajėgė – padegė, tad grobti irgi nelabai ką bebuvę, kai ir Rusijos caras Aleksandras sėdėjo sau Šiaurinėje Sostinėje Nevos pelkynuose ir apsimetinėjo, kad jokio karo čia jo šalyje nėra, o tik šiaip manevrai, ir net neaišku, ko tie prancūzai čia klaidžioja ir pas jį neužsuka į Peterburgą, kol žiema už jį Tėvynės karą ir atkariavo)

– Vytauto Didžiojo palaikai (tautinė mitologija sako, kad lenkai išsivežė juos iš Katedros rūsių gal per Vilniaus potvynį tarpukariu, jei ne prieš rusų Tvaną dar prie Jonušo Radvilos, ir pas save kur nors prie Vavelio pakasė – kaip dar šiam gyvam esant jo karališkąją karūną pakeliui nudaigojo)

– Jono Basanavičiaus pradangintas Lietuvos Nepriklausomybės aktas (arba daktarėlis buvo itin išsiblaškęs senatvėje, arba pilsudskininkai surado šiojo bibliotekoje po mirties, bet kavianskiems delegatams, atvykusiems į Patriarcho laidotuves Vilniuje, neatidavė, sprogindami naglas akutes: “matka boska ostrobramska, o co to, pan, cholera jasna, mowi, psiakrew, jaki to, rupuga, akt, k**wa, o niezaliežnosci, do dupy?!“).

skaityti toliau

Lietuvos karo laivynas tarpukariu


Nematomas vikės fronto karys ir nenuilstantis Lietuvos laivyno bei buriavimo istorijos kasinėtojas Valdas Japertas pasidalino dar viena puikia nuoroda, ką siūlau ir jums – Lietuvos karo akademijos išleistą (ir pdf formatu įdėtą internete) Gintauto Surgailio monografiją “Lietuvos karinis laivynas 1935-1940 metais“ (ISBN 9955-423-20-X).

skaityti toliau

Lietuvos KJP – kurių irgi nebus


Ši virtuali diskusija apie Lietuvos karo laivyno (tiksliau: KJP – karines jūrų pajėgas) esamą padėtį ir galimą jo paskirtį netikėtai kilo 2011 metų rugpjūčio 31d. “Veido“ apžvalgininko, kurį toliau minėsiu kaip Moderatorius, asmeniniame Facebook puslapyje, šiam, būnant dideliu lėktuvų skrydžių fotografavimo aistruoliu, įdėjus nukritusiojo lietuvių naikintuvo (kai tas dar skraidė…) nuotrauką su prierašu “In Memoriam…“.

Pridursiu, kad minėtasis diskusijos šeimininkas yra taip pat ir nusipelnęs KJP žmogus kaip propagandistas, gavęs iš KJP vadovybės ir atitinkamą žinybinį įvertinimą*, todėl natūralu, kad, man įsikišus į pokalbį, kalba nuo dangaus ir lėktuvų pakrypo link žemės, o dar tiksliau – vandens ir karo laivų. Jei Lietuvos, kaip NATO narės, gynybinių principų nesuvokimas akis bado, tai ką bekalbėti apie mitus dėl jos karinio jūrų laivyno ir šiojo funkcijų?…

Kadangi šis tinklaraštis yra skirtas ne vien buriavimui, bet ir daug platesnei marinistinei temai, tai diskusija apie karo laivyną, tikiuosi, čia ras savo prideramą vietą. Skaitymo sklandumui aš šiek tiek paredagavau, ištaisiau žioplesnes gramatines klaidas, lietuvišką šveplavimą padariau skaitomu, tačiau kalbos iš esmės netaisiau (nemanau, kad dera šnekamąją kalbą, o čia juk diskusija, keisti į literatūrinę!), o taip pat įdėjau ir kai kurias nuorodas į platesnį kontekstą, kuris, tikiuosi, gal bus irgi įdomus.

Malonaus skaitymo! skaityti diskusiją

Vivat admirolui Jonui Karoliui Katkevičiui!


Šią dieną 1609-ais metais, net jei oras ir buvo apniukęs, rytmetis turėjo etmonui Jonui Karoliui Katkevičiui Salismiundės (dab. Salacgryva Latvijoje) uosto prieigose nušvisti džiaugsmingu vaizdeliu: iš uosto švedų eskadra gerokai apdarkyta išdūmė, padegus ir paskandinus prieš tai dvejus jų laivus, o Rygos miesto blokada dešimtmetį truksiančiame Livonijos kare nutraukta.

Lietuviams (ir tiems, kurie buvo “lietuviai“, nors kalbėjo lenkiškai ir kitomis samdinių kalbomis) atitenka uostas, miestas ir pilni amunicijos, ginklų ir provizijos sandėliai (algos nuolat vėluoja, ir nors Pernu miestas vos prieš kelias dienas krito, bet grobis – pačiu laiku). skaityti toliau