Apie sąvokas: laivas, laivė ir burvaltė, ir.. dar šis tas apie olandišką mitą


Šitam įrašui laikas seniai gal pribrendo, bet aš jį darau vien tam, kad kitame, kuris bus po jo, man nesikartoti aiškinant, kodėl vienos svetimybės keitimas kita nebus “lietuviškiau“.

Kalba eina apie buriavimo sąvokas.

Lietuvoje mes labai mėgėjai, atrodytų, viską išsiversti iš tarptautinių žodžių ir paskui keikti kalbininkus, kad tie, neva, primetė savo sugalvotą terminologiją, kuri reiškia velniažin ką. Nors sąvokas dažniausiai viešam ir bendriniam vartojimui pasiūlo tos srities specialistai – šiek tiek patys kalbišiai širdyje. Nes jokie pupkiai ar smetonos negali paprasčiausiai visko žinoti ir aprėpti, tad tik nuo mūsų priklauso, ar švarinsime patys gimtąją kalbą ir ją turtinsime, ar nususinsime ir galop pereisime prie svetimų kalbų ne tik sąvokų vartojime.

Kas juokingiausia, buriavime elgiamės visiškai priešingai. Jei patys anglai išsiverčia sąvokas į savo kalbą iš kitų ar įvardina nuosavus išmąstymus, iš kurios jos vienaip ar kitaip netgi pasklinda į kitas, tai mes sakome, kad “laikomės istorinės tradicijos“ ir brukame terminiją, iškraipydami olandiškus ar germaniškus žodžius į savo kalbą ir profesinį žodyną.

Pamirškite tą mitą, kad olandai buvo labai jau dideli jūrininkai ir todėl mes va taip dėkingi, kad jų sąvokas visas ir perėmėm…

Su mumis jie turėjo labai maža ką, ir Olandų Kepurės kalva prie Klaipėdos bene vienintelis tolimas atgarsis tų sąryšių vien dėl pačios savo formos. Netgi jūreiviškos palaidinės nebevadiname “olandinuke“ (lenk. holanderka, rus. golandka).

Visos olandiškos sąvokos pas mus atėjo iš… Rusijos, ir dėka jų caro ir imperatoriaus Petro I. Po jo dėl istorinių valstybingumo peripetijų, o ypač – būdami vėliau už Geležinės Uždangos, tik iš rusų ir mokėmės buriavimo ar navigavimo gudrybių, ir nėra ko čia gėdytis ar tą neigti.

Va čia ir yra toji tikroji mūsų tradicija: iš pradžių pats Rusijos laivyno kūrėjas gi iš olandų mokinosi laivus statyti (dabar daug kinai tanklaivių pastato – gal pradės Klaipėdos universiteto Laivybos fakultetas mandarinų kalbos sąvokų mokyti kaip privalomos suvokti konstrukcijai?), po to olandai jam statė pirmuosius laivus pagal užsakymą Rusijoje, ir netgi savo tautinės vėliavos spalvas paskolino – buvusi iš pradžių “pramoginio caro laivyno“, vėliau – Rusijos prekybinio nuo XIXa., vėliau dėka 1918 metų Vasario revoliucijos išstūmė valstybinę cariškų Romanovo dinastijos spavų (geltona-juoda-balta) ir jau po 1991 metų SSRS žlugimo ji tapo dabartine Rusijos Federacijos valstybine. Olandai turėtų būti nepaprastai dėkingi (tiek “dėkingi“ jie kitoms tautoms, kad tautine spalva dabar pasirinko monarchistinę oranžinę).

Tiesa, sąvokas rusai kniaukė ne vien iš pirmeivių (jiems!) olandų (mums istoriškai artimesni žuvėdai, kurie dabar švedai, matyt?), bet ir iš vėliau įsigalinčių jūrose anglų: pvz., rusiškas “avral!“ yra nuo komandos “švilpti visus ant denio“ – “over all!“ Arba tradiciškai itin artimus ryšius rusai turėję su vokiečiais, jie ėmė iš ir “ostus“ ir visokius “naktouzus“ (nekalbant jau apie tai, kad Livonijos žemių vokiečiai daugumoje sudarė ir Rusijos karinio laivyno karininkijos pagrindą maždaug nuo XIXa. vidurio). Naktauzas – nuo vok. Nacht Hause – tai apšviestas kompaso stovas-dėžė laive, kai angl. binnacle, o iki XVIIIa. bittacle nuo isp. bitacula, į kurią nuo lot. habitaculum – ir kur čia olandai? Ar šie “didieji navigatoriai“ tiesiog kompasu nesinaudojo?

Bet būkime atviri: nei mes laivybos iš olandų mokėmės, nei buriavimo. Iš viso, pirmieji jachtklubai dabartinės Lietuvos teritorijoje atsirado Klaipėdoje (tuomet – Memelyje) dėka anglų, o laikėsi vėliau tik dėl Rytprūsių vokiečių. O jau pokaryje ilgą laiką svarbiausia buriavimo baze buvo iš lenkų “geografiškai paveldėtas“ Trakų jachtklubas (formaliai – tai seniausias dabar jachtklubas Lietuvoje, senesnis ir už Karines Jūrų pajėgas).

Olandai be abejonės svarbūs buvo laivybos istorijoje – jau vien tuo, kad laivų (kuriems ketvirtadalis medienos ėjo iš Lietuvos, vėliau nuskurdinęs vargšus dzūkus), beje, pristatė kaip Volkswagen “vabalų“ su “golfais“ prigamino. Bet tikrai ne daugiau už ispanus (didieji geografiniai atradimai ir kolonizavimas), skandinavus (vikingai!), graikus (Vakarų navigacijos lopšys) ar prancūzus (lynų eksportas ir karo laivynas iki Trafalgaro), kol jų visų galutinai nenurungė verslingieji pragmatikai anglai (nuo Nelsono iki Antrojo pasaulinio karo), o ir nenustebčiau, kad mūsų tarpukario buriuotojai būtent pastarųjų tradicija daugiausiai ir rėmėsi kurdami nuosavą tradiciją Lietuvoje ir ją puoselėdami.

Deja, istoriniai įvykiai mus labai negailestingai grąžino puoselėti “post-petrinių“ papročių, įpročių ir sąvokų, ką dabar, net nežinau iš kokios saviapgaulės, norime vadinti “olandiškąja“ (rusofobija?). Gal todėl, kad rusai, kaip minėjau, ne ką tame teišrado perimdami žodžius kaip nuklausė, tai savotiškai mes atiduodame tradiciją “originalui“?

Ir, pastebėsiu, kad būtent anglai “begėdiškai“ viską verčia į savo gimtąją kalbą. Nors filologiškai jų kalba leidžia puikiai inkorporuoti bet kokias svetimybes, verčiant “savomybėmis“.

Man, kaip ir kai kuriems beskaitantiems, na, niekaip nelimpa groto beveik jau įsigalėjęs pervadinimas į didburę. Juk ji nėra didžiausia. Ir netgi senesnės konstrukcijos jachtose už ją didesnė buvo genuja, naudojama vietoje dabar įprasto stakselio. Ir šiais laikais genakeriai ir spinakeriai akivaizdžiai lenkia tąją “didburę“. O va angliškai “main sail“ – pagrindinė burė skamba tiksliau. Kadangi žodis “pagrindinburė“ pasirodė per ilgas, tai “pacryjotai“ sako “didburė“, o “tradicionalistai“ sako “grotas“.

O norite, vadinkite svarbure – svarbiausia bure. Nenorite – vadinkite savaip, aš neperšu. Nes ir pačiam kol kas neskamba. Gal sugalvosim ką nors geriau?

Keistas man būna ir noras švertbotą išversti į jolę. Ačiū ginaitei, kuri paprotino ir atkreipė dėmesį, kad tai… vokiškas žodis Jolle! Tad “olandišką“ keisti į germanišką – ne toks didelis ir lietuvinimas gaunasi.

O norite, vadinkite verčiau burvalte.

Ir nieko čia menkinančio nėra: angliškai “sailing boat“ būtent tą ir reikštų. Galop, angliškai ir vokiškai automobilis tėra “vežimaitis“: car ir wagen atitinkamai. Ir joks jų “rolsroiso“ ar “merso“ savininkas dėl to sumišusiai nerausta kamputyje, mindžikuodamas nuo kojos ant kojos ir krūpčiodamas nuo “a gyrdž, bachūras, a tava čia vežims, ką?“.

Tiesa, tokia sąvoka geriau būtų vis tik tikusi burinei jachtai…

Vienok, laivelis didesnis, todėl mes turime ir – “burlaivį“. Tik juo įvardiname tai, kas yra “sailing ship“, “sailing vessel“ arba dabar “tall ship“. O jachta tad liko kažkuo tarp burlaivio ir burvaltės. Neišverčiamo. Neišverčiamo?

O norite, vadinkite ją paprastai: laivė.

Nes ir taip jachta – mums moteriškos giminės (tiesa, angliškai ir visi laivai – moteriškos, netgi kariniai, kurie yra “man-o-war“ – karo vyras/žmogus, kariškis…).

Žodis laivė gana senoviškas ausiai, dažnai skambantis netgi poetiškai. O koks romantiškai nusiteikęs buriuotojas nepasakys, kad pilnomis burėmis plaukianti jachta ir yra ta tikra vaizdo ir “dūšios“ poezija?!

Kas laivėje ar jachtose nemato poezijos – tam tegul bocmanas duoda knechtų galvas šveisti.

Žodis “laivė“ – geras ne vien tuo, kad yra toks savotiškai mielai mažybinis, bet ir tuo, kad jachta vadinama ne tik burinė, bet ir motorinė. Jei laivas – tai toks didžiulis sausakrūvis, tai va kokio Abramovičiaus “pusantro kabeltovo ilgio“ jachta, per kurios visą denį išilgai greit bėgdamas gali ir padusti, jei nesportuoji arba vakar ieškojai tiesos butelio dugne, ir yra būtent toji miela “laivė“. Jau nekalbu apie tai, kad teisinė sąvoka “pramoginis laivas“ labai tiktų ir “moteriškei“ laivei, nes… na, kokių dar pramogų jūreiviai susigalvoja be pypkavimo, ugninio vandens ir…?

Žodžiu, jūs kaip sau norite, neperšu, bet šiame mano asmenraštyje visus švertbotus aš toliau vadinsiu nebe kažkaip lyg “išvirkščiais batukais“ ar jolėmis, o – burvaltėmis, “tolšipus“ – burlaiviais, o jachtas – laivėmis. Nenustebkite.

O dėl kitų sąvokų tai aš dar pagalvosiu, kaip ten bures ar lynus pervadinti. Didelio poreikio skubėti dar nėra. Apsipraskite pirmiau su laivukais.

Įrašo “Apie sąvokas: laivas, laivė ir burvaltė, ir.. dar šis tas apie olandišką mitą” komentarai: 24

  1. Atgalinė nuoroda: Olandų admirolas Senelis – Skipper_LT

  2. Atgalinė nuoroda: Leitenantas, kuris kapitonas (6/7) – arba apie lietuviškus laivyno komandorus – Skipper_LT

  3. Atgalinė nuoroda: Leitenantas, kuris kapitonas (5/7) – arba kaip KJP anuomet be seržantų apsiėjo – Skipper_LT

  4. Atgalinė nuoroda: Leitenantas, kuris kapitonas (1/2) – arba kaip KJP svetimą tradiciją puoselėja – Skipper_LT

  5. Atgalinė nuoroda: Vėlukas (1/2): kas tai? – Skipper_LT

  6. Atgalinė nuoroda: Erskine Childers: The Riddle of the Sands – Skipper_LT

  7. Atgalinė nuoroda: Rimtautas Rimšas: Receptai vyriškam tortui ir ne tik – Neskaitau

  8. Re: Per daug skubi su protuokliu
    “42“ – “The Hitchhiker’s Guide to the Galaxy“. Iš ten tas žodis.
    Va, va, kuriais metais buvo užduotas tas klausimas, į kurį atsakymas buvo „42“? Ir kiek buvo to aparato naudotojų? Jei gerai prisimenu, tai mes dar turime gražaus laiko iki kada turėsim laimės savo rankomis/ mintimis prisiliesti prie tokio aparato. Ir kada jau tikrai bus pagrindas jį vadinti protuokliu. Todėl ir sakau, kad skubi. 😉
    O dabartiniai, netgi darydami „daug daugiau funkcijų“ beveik nieko daugiau nedaro — tik skaičiuoja ir skaičiuoja. Kurioje vietoje ekrane nupaišyti pirmą sakinio raidę, paveiksliuką iš interneto svetainės, ar kur turi būti šiuo metu koks nors monstras. Taigi, vadink skaičiuokliu. O jei nelipa ant liežuvio šis žodis, vadink po senovei ir mažiau suprantamai — kompiuteriu.

    Patinka

  9. Re: Per daug skubi su protuokliu
    “42“ – “The Hitchhiker’s Guide to the Galaxy“. Iš ten tas žodis.
    Kažkada tie griozdai buvo ESM – “skaičiuoklis“ tiko. Dabar atlieka daug daugiau funkcijų, kurios labiau artimos dirbtiniam intelektui. Jis neprivalo būti savarankišku – pakanka ir priklausomo nuo algoritmų.
    Nesakysi gi, kad “prisėdau prie skaičiuoklio, kad parašyti tekstą ar pažaisti žaidimą ar panaršyti internete“?

    Patinka

  10. Per daug skubi su protuokliu
    Vadintum „skaičiuokliu“, sakyčiau tebūnie. Nes skaičiuoja kompai išties daug ir greitai. Ir kuo toliau, tuo daugiau, tuo greičiau. Tačiau kaip buvo дура железная, taip ir liko ― jei kas nors protingas nepasakė, kad nereikia grasinti dėl neapmokėtos 0,00Lt sąskaitos, tai ir grūmos susiriesdami. Ir, beje, angliška sąvoka kilusi nuo prasmės „skaičiuoti“.
    O visokie protavimai ir dirbtiniai intelektai kaip tupėjo laboratorijose mano studijų laikais, taip praėjus 15 metų ten vis dar ir likę. Ir kad išeis į plačiuosius vandenis kol kas tik iš A.Čekuolio teko girdėti. Tuo tarpu mane įtikinti reikėtų, kad koks nors prisiekęs imperatyvinio programavimo specialistas pripažintų, jog konkuruojanti paradigma tuoj paims viršų, profesiniai žurnalai pradėtų lūžti nuo patarimų, kaip praktikoje naudoti tą intelektą arba pamatyti realią sistemą, sėkmingai dirbančią „išleistą į laisvę“.

    Patinka

  11. Errata:
    Patikslinu! Pirmoji jachta “Mary“ ne šliupas, o kečas: keli kliveriai, stakselis ir netgi marselis ant rėjos – kaip priekinės burės, ir gafelinis grotas bei topselis – galinės.

    Patinka

  12. Taikli „liaudies etimologija“ dėl lakūno ir piloto, nebuvau girdėjusi:)
    „Tepasikaria, kam nepatinka“.
    Tai vargu ar kam jau taip nepatinka, o karsis dar mažiau, tik tiek, kad abejotina, ar kas perims. (Nors būtų gražu.) Nes ir pats, ryžtingai („užsispyrusiai“) įsipareigojęs vartoti lietuvišką žodį, paskutiniame įraše apie ACC LAIVĖS įgulos pareigas iš inercijos keliskart vis tiek parašei „jachta“:
    „dvi superjachtos“
    „jachtos juda nekirsdamos starto linijos ir laukdamos signalo startuoti, nes statistiškai daugiau nei pusė jachtų, kirtusių ją pirmiau, laimėdavo tokio tipo varžybas“.

    Patinka

  13. O lakūnas – ne nuo žodžio “lakti“, kaip ir jo draugas pilotas, kuris vis įpila? 😉
    Bet aš vis tiek užsispyrusiai sakysiu “laivė“ ir “burvaltė“. Tepasikaria, kam nepatinka. Tarpukariu žmonės aktyviau kalbą švarino, pridarydami ir po du žodžius vienam daiktui: gaisrininkas ir ugniagesys, skėtis ir lietsargis… Nors tokios švarios kalbos kaip dabar, tai dar niekad neturėjom. Ir paranki darybai: šunauja, kirmėlynas… 🙂

    Patinka

  14. Graži iniciatyva 🙂
    Su savais žodžiais vietoj svetimų visada taip – svarbu pataikyti, kada paleisti. Jei dabar kas vietoj automobilio siūlytų kokį lietuvišką „važiuotuvą“, visi kristų iš koto, o „lėktuvą“ vartojam ir nemirksim (nes laiku buvo sugalvota, kol svetimžodis neįsigalėjo)– nors kai įsigilini, žodis juokingas, padarytas net ne iš įprasto „skristi“, o iš „lėkti“ (kaip ir lakūnas).
    „Laivė“ vietoj „jachtos“ – deja, tikriausiai neišeis už šito tinklaraščio ribų, bet savo laiku galbūt ir būtų prigijusi. Dabar – nebent kalbant poetiškai.

    Patinka

  15. Ramių vachtų “Ambersaile“! 🙂 Ir nesulaužyk Tu to žaisliuko – nėra tokių daugiau “ant Lietuvos brangios“.
    O po trijų savaičių ir apie įgulos ACC, ir ne tik, pareigas lietuviškai pasiskaitysi – įdėjau dabar, bet teksto tai ten tikrai daug… 😉
    Aišku, gal ir gerai, kad neperskaitysi prieš reisą, nes nereikia po to sąvokomis šiurpinti lietuviškų odisėjiečių… 😀

    Patinka

  16. priekabus esate, kolega 🙂 jei komentaro nerašiau, nereiškia, jog neskaičiau 🙂
    man patiko Kosto Franko straipsnio argumentuotas… em… sudirbimas 🙂 galima būtų tęsti diskusija, bet aš jau tikrai “over and out“ nuo šios temos 3 savaitėms 🙂

    Patinka

  17. Juoksiesi, bet ir pats tą dalį prisiminiau, parašytą Kosto Franko (o žemiau, kodėl neatkreipiau dėmesio):
    […] Net keturi šios galingos (Radvilų) giminės atstovai studijavo Nyderlandų krašto, kuris nuo seno garsėjo jūrinėmis tradicijomis, universitetuose. Radvilų “olandiško“ tipo bastioninė Biržų pilis buvo apsupta vandenų, kurie patogiai jungėsi su netolimu Rygos uostu. O štai ir tas dokumentas iš XVII amžiaus pradžios. Tai – Tomo Makovskio graviūra, kurioje Biržų ežero Albos salos fone pavaizduotas vienstiebis kokių 10 metrų burlaivis. Pagal konstrukciją tai galėtų būti olandiška jachta – tjalkas. Jeigu dailininkas šį burlaivį pavaizdavo Biržų ežere, tai kas galėtų paneigti, kad jis čia neplaukiojo?“
    Čia nėra ką neigti, nors man įdomu būtų pamatyti ir tą graviūrą, ir sužinoti, kas bastioną daro “olandišku“, ir kuo jis skiriasi nuo “prūsiško“ ar kokio “švediško“.
    Bet tai klausyk – čia juk nerimta. Pirma, tai neišvystė jokio laivyno tie Radvilos – ateidavo ir atplaukdavo čia svetimi, ir svetimi lygiai taip pat išplaukdavo. Mes netgi Baltijoje kariavome per samdytus privatininkus – kaperius, o ne savo laivyną statėm. Vienintelė išimtis aprašyta ir mano žurnale – žr. “Jūros Salaspilis“ istorijos rubrikoje. Pirmiausia šlėktelėms reikėjo baudžiauninkus išlaisvinti, o paskui gal ir apie lietuvių jūrininkus būtų išėję kalbėti, nes valstybinės politikos baudžiauninkus jūreiviais versti, kaip tai buvo kokioje nors Rusijoje, tai čia juolab nebuvo.
    Antra, ne kiekvienas vienstiebis burlaivis yra jachta. Jachta – pramoginis laivas, kuris neskirtas gabenti kroviniams, pervežinėti keleiviams, netgi pramoninei žvejybai. Taip nusipezant, tai ir Hansos pirklių kogai – jachtos, ir netgi vikingų knarai su langskipais irgi. Tai šie ir už tjalkus čia senesni būtų, todėl užskaitom joles, o atotampas nuo šiol vadinkime beitasais! 🙂
    Pirmąja pasaulyje jachta laikoma karališkas šliupas “Mary“, 1660 metais pastatytas Olandijoje ir padovanotas Anglijos karaliui Karoliui II (Charles II) Olandų Rytų Indijos bendrovės pažymėti šiojo sugrąžinimą į sostą. Bet tie anglai, matai, visai olandams už tai neatsidėkojo, laužydami liežuvius ir mokindamiesi visas jos dalis tarti ne gimtąja savo kalba. O “America“, nuo kurios ACC ir eina, tai iš viso buvo gi dvistiebė škuna, o va kažkodėl jachta laikoma.
    O jau mes visi – tai ir nuo Biržų, ir nuo Radvilų, ir ne vien pagal klumpes (olandiškai “klumpen“)… Tame Biržų krašte netgi vietinio šnekučio prisiragavusio neatsirastų tokio linksmuolio, kuris pareikštų, kad jo protėvis Makovskio pavaizduotame tjalke biržiečius venduoti mokino. 🙂
    Kai aš kalbėjau apie tradiciją, tai apie tai dar miniu ir Tavo vis tik dar neperskaitytame apie komodorus ir komandorus: visi tie “kapitan-leitenantai“ – va iš tos pačios tikrai ne olandiškos, o, nebadysim pirštais, kokios tradicijos.
    Franko pateiktas aprašymas labai tiktų iliustruoti atsakymą į klausimą, kur buvo pirmoji Lietuvos jūrų tvirtovė. Tuo mes ją užskaitom, bet… na, ne apie “jachtavimus“ gi čia kalba eina. Ir į jūras, kaip bebūtų gaila, bet tik tarpukario pradėjom eiti. O kiek paskui jų neatsidūrė Vakaruose ar Sibire, kad čia tradiciją perduoti?…
    Beje, “parbėga iš marių“ keistai susišaukia su anglišku “running before wind“ – plaukia (eina, bėga) pavėjui. Vaizdi kalba – nebūtinai dar sąvoka. Galima sakyti “buomas vaikšto iš vieno galo į kitą“, o galima “sukiojasi tas buomas – dar kam per maulę vožtels!“ 🙂

    Patinka

  18. “protuoklis“ 😀 neblogas terminas, bet truputi netikslus. nes (kaip sakė vienas buriuotojas ir kompiuterastas), kompiuteris tėra žmogaus galių stiprintuvas. protingas žmogus su juo nuveiks daug gerų darbų, o kvailas pridarys eibių. bičiulis žino ką kalba, jo darbas programuoti, programas ir kompiuterių ūkį prižiūrėti etc.
    dėl “eina vs plaukia“. aš vis dar laikausi nuomonės, kad “plaukia“, nors “eina“ šalininkai turi viena rimtą argumentą (patys vargu ar tai žinodami, nes iš visai kitos, tautiškos, pusės) — Mažosios Lietuvos dainose “laiveliai parbėga iš marių“, o “bėga“ arčiau “eina“, nei “plaukia“.
    dėl Biržų. ta pati knyga, puslapis 22. o štai ten parašyta… kad visgi Nyderlandai turėjo įtakos XVII amžiuje prie Biržų pilies rastis burlaiviui 🙂

    Patinka

  19. Tai aš olandų gi nenurašiau. Bet man tegul įrodo, kad buriavimą pas mus kūrė vieni išeiviai iš Vakarų, ypač, kažkokiu mistiniu būdu, iš Nyderlandų sulėkę. Ne paslaptis, ir iš ko mokytasi, ir kokia kalba knygeles apie buriavimą ėjosi geriausiai skaityti… Iš čia ir tas Tavo kažkada minėtas, kad “vandeniu vaikšto tik dievas ir rusai“, kai būtinai koks “tikras buriuotojas“ nepamirš pareikšti, kad “plaukia tik antis, lenta ir š“. Va matai – man visai nesunku buvo pastarąjį teiginį atmesti ir pradėti visur lietuviškai sakyti: plaukia. Nors gali spėti, kaip buvau “teisingai“ sakyti “jūros vilkų“…
    Tiesiog kažkada kaip mokyklose dėstoma SSRS istorija buvo vien tik Rusijos istorija, taip ir tas olandiškumas – toks pats kilmės variantas čia. Na, neburiavo tie lietuviai po plačiąsias jūras prieš kelis šimtus metų, ir buvo tik toks vietinis pakrančių ir dar dažniau vidaus vandenų, kaip kurėnai, tai ir stebėtis nėra ko, nes ir tautosakoje išliko: “davė dievas man protelį, kad nesėdau į laivelį“.
    Aha, jolė – tai kaip ir stuba. Ir įrodyk dabar kokiam suvalkiečiui, kurio tarmės pagrindu lietuvių bendrinė kalba padaryta, kad tai toks pats vokiškas žodis ir derėtų sakyti “namas, pirkia“ ar pan. 🙂
    Vadinti laivėmis – tiesiog geranoriško susitarimo reikalas. Jei kažkas nori būti didesniu snobu – te plaukioja jachtomis. Aš ir visokius “techniukus“ kartais paerzinu, kompą pavadindamas protuokliu. 😉
    O žodynas sako štai ką:

    laĩvė sf. (2) DŽ, Ob, láivė (1), laivė̃ (4) Vkš; S.Stan nedidelis laivas, valtis, eldija, laivelis: Ties miesteliu visu pakraščiu plūduriuoja didelės laivės su aukštais stiebais V.Myk-Put. Tikro tilto per Nemuną visai nebuvo; potvyniui nuslūgus, nutiesdavo grindas ant tam tikrų laivių, kad galėtų slūgti ir kilti su vandeniu Vaižg. Tuojau buvo nuleistos laivės, ir lig tik susėdo paskutiniai matrosai, mūsų laivas tuojau nuskendo J.Balč. Venta jau nuseko, reiks lyną ištempti ir pradėti su laivè žmonis kelnoti Vkš. Senybos nebuvo láivių, tai eldijom plaukydavo Tvr. Laivė̃ didesnė už luotą Gdž. Išskeldinsiu lenteles, padirbdinsiu laivelę StnD5. Eik šę, mergyte, sėsk į juodą laivelę RD119. Sėsčia laivėse, plaukčia mares NS965. Kaip kitas žmogus laivėje peryrės DP346. Išvydo kitu du broliu … laivėje BtMt4,21.

    Dėl Biržų būtų įdomu rasti kokią nuorodą ar šaltinį. Aš savo teiginį apie pirmeivius anglus dabartinės Lietuvos teritorijoje dar iki “prūsokų“ grindžiau šituo: Venantas Butkus “Gero vėjo“- Kl.: 2002, ISBN 9986-31-061-X, 16 psl.:

    XIXa. Klaipėda palaikė gyvus prekybinius ryšius su Anglija ir todėl čia susikūrė stipri bei sėsli anglų kolonija, kurios nariai nebuvo abejingi jų tėvynėje tuo metu klestėjusiam buriavimo sportui. Pramoginio buriavimo pradininkas Memelyje, kaip tada vadino Klaipėdą, buvo medienos pirklys anglas Džonas Meisonas (John Mason). Jis 1822 metais atsikėlė į Klaipėdą ir čia įleido gilias šaknis […]. XIXa. ketvirto dešimtmečio viduryje Džono Meisono užsakymu buvo pastatyta pirmoji Klaipėdoje sportinė burinė jachta (Sportsegelyacht), kurią jis pavadino savo sūnų vardu – “Bob&Bill“. Tai buvo nedidelė valtis su dengtu priekiu ir dviem liugerinėmis burėmis. […] 1869 metais Klaipėdoje įvyko pirmoji burlaivių regata.“

    Jei jis klydo, man mikliai pasitaisyti nebus jokios bėdos.
    Dėl Audi Medcup ačiū – jau įsikėliau prie Tavo duoto VOR sąrašo. Rašau dar, nes nebaigiau išvedžiojimų ir apie ACC tą didžiulę šutvę ant denio. 🙂

    Patinka

  20. didelio darbo imiesi 🙂 bet džiugu ir sveikintina.
    gal aš nesutikčiau su olandų nurašimu — labai jau ta legenda įaugusi į kraują, tačiau argumentas iš kur ta legenda pas mus atėjusi, rimtas.
    “jolė“ man irgi gražiai skamba ir, kaip suprantu, šį terminą B.Stundžia sugalvojo, o apie JAV lietuvių norą lietuvišką kalbą išgryninti, A.Smetoną man yra sakęs a la “jie gal kiek persistengia“.
    “laivė“? kol kas skamba neįprastai ir, na, nerimtai. bet įprasim, kaip ir prie “byla-failas“ (gal patys sakome “failas“, bet skaitydami “byla“ suprantame).
    ak, tiesa, ačiū už paaiškinimą, kad ne “kalbainiai“ (taip kalbininkus pravardžiuoja vienas buriuotojas) terminus kuria, o juos tik patvirtina. užkimau tai kartoti. matyt to nežinantis bičiulis buriuotojas juos paniekinamai ir vadina “kalbainiais“.
    na ir dar galėčiau nesutikti dėl Lietuvos jactklubų istorijos, manding, čia ne britai, o vokiečiai labiau leteną pridėję, juolab pirmasis jachtklubas buvo… Biržuose. bet sunku man būtų diskutuoti, nes tamsta, kaip žinia, labiau tai išmanai.
    ir pabaigai. nuspėju (ar žinau), apie ką bus kitas (kiti) įrašai po šios įžangos, tai siūlau dar pasidomėti Audi Med Cup įgulos narių pareigybėmis. VOR jau žinome, AmCup pats žinai, kad Audi dar kokių naujų sužinosi.

    Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.