Pirmoje dalyje išsiaiškinome, kas yra vėlukas, ir kaip toji laivo vėjarodė tapo ne tik buriuotojo, bet ir jo klubo identifikaciniu simboliu ant vandens.
Kuo gi pats jachtklubas skiriasi nuo uostelio, ir kuo yra buriuotojų klubas, buriavimo klubas ar buriavimo mokykla – jau rašiau (siūlau persiskaityti čia ir nebedaryti sau gėdos).
O šioje dalyje – kaip praktiškai naudojamas vėlukas, ir kaip yra Lietuvoje.
* * * Skaityti toliau
– …atvažiuoju aš į [Kauno] jachtklubą…
– Nėra Kaune jachtklubo, jau sakiau!
– Bet kelio nuorodoje ten taip parašyta: “Kauno jachtklubas“.
– Ar maža kas kur parašyta? Gali rasti ant malkinės sienos X, Y ir atvirkščią N su paukščiuku, o ten bus ne tai, kas parašyta, bet malkos. Ir ką? Nėra Kaune jachtklubo, gi pats žinai…
Aš regatomis mažai domiuosi – praktiškai, nesidomiu visiškai: kaip beprasmiu vienadieniu užsiėmimu, nes matuotis škertikais galima įvariais būdais, iš kurių pats tiksliausias yra išties išsitraukti ir pasimatuoti, o ne ieškoti kitų kompensacinių mechanizmų.
Na, nebent regata kažkaip turi naudos ar įtakos marinistinės kultūros vystymuisi ir sklaidai visuomenėje. Išvis, manau, biblijinė frazė “iš dulkės į dulkę, iš pelenų į pelenus“ privalo būti papildyta trečia dalimi – “iš jūros druskos į jūros druską“. Bet čia aš jau nuklystu į vizijas, misijas bei strategijas.
Gerokai prieš mėnesį tikrojo Kauno jachtklubo, o ne to apsišaukėlių UAB pagal iškabą, vice-komodoras Audrius manęs paklausė, kokią dieną derėtų laikyti Lietuvos buriuotojų diena?
Klausimas pasirodė išties įdomus – nes LBS mažiausiai rūpi jų pačių istorija (matyt, ji nėra jų?) ir paveldas, tai jų ten net nepaklausi. Bet kurį iš “valdybos“ ir prijaučiantį mėlynu švarku auksiniais guzikais pasigauk – tai jiems ir Karinių Jūrų Pajėgų gimtadienis bus nežinomas.
Kad vis dar eL-Bė-eSas (šiaip, jei sąjunga, tai moteris turėtų būti – ji, Elbėesė?) ir toliau naudoja kvalifikacinius laipsnius kaip “vairininkas“, tai man kilo mintis paknebinėti, kaip derėtų tuomet aniems eiliuotiesiems prisistatyti angliškai, jei jau paklaustų, o kokia gi jo kvalifikacija pagal mūsų “lietuviško jachtingo uniją“?
Eilę, aišku, visi rangu pristato.
Kada, kada pas mane tu ateisi?
Kada, kada pasakysi, kad taip?
Kada, kada tu man atsiskleisi?
Kada, kada mes keliausim kartu?
– Antis “Kada kada“
* * *
Pernai mano draugas Ernestas, buvęs Dodekanese pirmuoju padėjėju, esantis Trakų irklinės ir pedalinės flotilės admirolu, sako, jau mokėjo savivaldybei nuomą už prieplauką nuo balandžio vidurio, kai dar Galvę kaustė ledas ir jokios valties nuleisti negalėjai. Šiemet gi gali navigacinis sezonas, kaip šaipomasi iš kelininkų žiemą, atėjo netikėtai ir nepasiruošus – ledo nėra jau visą kovą.
Tam imkite ir merkite laivus į vandenis gimtuosius, rupke!
Pasakodamas pirmoje dalyje pažymėjau, kokie tikslai buvo kelti LBS darbo grupei, o antroje – pristačiau ir šios darbo grupės narius, ir kodėl jie pakliuvo, mano asmenine nuomone (angl. IMHO – истинное мнение, хрен оспоришь).
Darkart primenu: niekas manęs neįgaliojo čia reikšti nuomonę šios grupės ir bendrai LBS vardu, tad tai tėra tik mano asmeninė ir su niekuo nederinta nuomonė – prašome ją tokia ir laikyti. Aš suprantu, kad galėjau iš viso nuo komentarų susilaikyti (net matau, kad Linas Balsys dabar tik atsiduso, o Linas Tamkvaitis pakraipė galvą…), bet kad nepasakiau tikrai daugiau, nei derėjo, o skipper.lt savo informacinę ir asmeninio požiūrio į buriavimo reikalus funkciją atliko, ir, tikiuosi, atliko teigiamai bei naudingai.
Kad jau papasakojau, kokie tikslai buvo iškelti darbo grupei, tai dabar metas paminėti, ir kas tuos tikslus LBS buvo įgaliotas pasiekti.
Ir jei jau aš ten atsidūriau, tai kaip negali atsidurti ir mano reportažas iš tos darbo grupės skipper.lt?
Apie prieš navigacijos sezoną suburtą LBS darbo grupę, turėjusią nagrinėti LBS kvalifikacinių laipsnių pakeitimus (ar pavadinkim – parengti LBS kapitoninių laipsnių reformą), didesnis poreikis rašyti buvęs vos žinia apie ją pasklidusi. Tačiau kol tikrai nieko nebuvo padaryta, tai ir skelbtis, kad priklausai jai ar ką čia dabar nuveiksi, nebuvo ir poreikio.
Iš tiesų – money talks and bullshit walks, todėl kalbėti dera tada, kai yra apie ką kalbėti.
Tačiau ažiotažas jau tuomet buvęs nemenkas (ačiūdiev, prasidėjo navigacija, tai visi išskubėjo buriuoti ant vandens, o ne vandenėlį apie buriavimą pilstyti – aha, kaip aš čia), ir net Bitlui organizuojamose vakaronėse patiltėje teko tuomet vieną vakarą skirti šios grupės vadovui pasisakyti.
Aistras ir susidomėjimą kurstė niekuoo nepagrįsti gandai ir amžini nepatenkintieji, kurie į tą “masonų ložę“ nepakliuvo. Kai kuriuos (pirštais nerodysim) netgi siutino informacija, kad aš ten esu (apie “redakciją pasiekusius darbo žmonių kolektyvo laiškus“ ar “negaliu tylėti“ rašinėlius patylėsiu), o jau man, gi “visiems suprantama“, tai ten ko toje LBS (sic!) darbo grupėje iš viso būti?
Prieš pradėdamas ciklą įrašų apie LBS darbo grupę (bus, turėkite gi kantrybės!), noriu trumpai paminėti vieną problemų, kurių ši grupė nesprendė, nes nebuvo įgaliota, tačiau keliskart diskusijose buvo paliesta, o ir aš apie tai esu čia rašęs – buriavimo sąvokos ir tarptautinė buriuotojų kalba.
Original Lithuanian text © Valdas Japertas
Translated to English © Egidijus Nasevičius
* * *
On 1st of July in 1936, a line of thirty cadets, smartly wearing their white uniform dress, listened to official speeches during the opening ceremony of the LBS (Lithuanian Yachting Union) Sailing School. After the LBS Chairman Mr Jurkunas delivered his speech, a white-with-a-blue-strip burgee was hoisted.
The school was located in a boathouse, which was freshly built that spring, of Klaipeda Yacht Club (it was Lithuanian, not local German yacht club, and was located across the harbor in Smiltyne village – here and all the following remarks in brackets and italic are by skipper.lt). Later, next to the boathouse, a small marina was also built but at that solemn moment just a pool was started to dig out and the marina wasn’t finished that year yet.
Diplomavimo taisyklių pokyčiai
Šį ketvirtadienį, balandžio 18 d. Vilniuje, klube “Gluck” (Upės g. 6, po Baltuoju tiltu) LBS tarybos narys Linas Baublys pristatys burinių jachtų įgulų narių diplomavimo taisyklių pokyčius. Galėsite užduoti klausimus, diskutuoti, teikti pasiūlymus. Susitikimo metu bus prisatytas ir naujasis buriuotojų žurnalo „Vėjo!3″ numeris. Susitikime bus pristatyti ir Nacionalinės buriavimo akademijos šių metų planai. Laukiame Jūsų ketvirtadienį, balandžio 18 d. 18.30 val. klube „GLuck“, Upės g. 6, Vilnius, po Baltuoju tiltu.
Ketvirtadienio pokalbius organizuoja buriuotojų žurnalas “Vėjo!3″, Nacionalinė buriavimo akademija ir Kintų buriavimo mėgėjų klubas “Marių burės”.
* * *
Aš tai pasiūliau diplomus spausdinti ne ant popieriaus, o ant veršio odos. Gali būti, kad bus priimtas kompromisinis variantas – pergamentas.
Va, vis ant manęs nuo Parnidžio ridenat Pilypo bakeną, kad aš, matai, esu sočiai menkių pririjusi žuvėdra, sukanti ratus virš LBS jachtos su taškinio bombardavimo misija. Tai vos perskaitėt pavadinimą ir jau mąstot, kur abordažinį kirvį pasidėjot, kad po ranka būtų skaitant, ar ne?
Bet aš turiu alibi, nes šįkart svečiuose vėl kviestinis autorius, kurio pristatinėti nereikia (ne, čia ne pirmojo Lietuvos olimpinio čempiono Dano Pozniako brolis!):
For ENGLISH version click from 19th of April, 2013 here
* * *
© Artūras Dovydėnas
Ar reikalinga mums LBS?
Pričiupti už rankelės sukčiai paprastai ima dievagotis ne taip suprasti (kaip tiksliai pasakė “Galento“ škiperis Dainius Šilgalis: nu tai dėk popierius, kurių prašo, ir tada padiskutuosim!). Po to, kai nepavyksta įjungti durnių, prasideda kaltinimai kam nors kitam: aplinkai, pričiupusiam, marsiečiams – argumentų niekada neišgirsi, bet už tai gali sužinoti, ką jie apie tave galvoja. Jei tai rūpi, aišku.
Gal todėl tokie komentarai čia padefaultu keliauja tiesiai į šiukšliadėžę, o komentatoriai ten atsiduria botų, generuojačių iškarpas iš tinklaraščio prie savo pornografinių, ar kokios ten bebūtų, nuorodų, apsuptyje, kur jiems ir vieta (o sistema automatiškai pravalo, tad man nereikia šlamšto rūšiavimu rūpintis – beje, tai gali būti ir priežastis, jei kuris jūsų komentaras pasirodė akismet įtartinu, tad negavote atsakymo).
Aš niekam nedraudžiu turėti savo nuomonę, net jei ir klaidingą. Jos gerbti aš, beje, irgi neprivalau. Kaip ir klausytis nykiai tiražuojamos, nepateikiant jokių argumentų. Palovio menkė “gramas“ Gintaras, antai, ją išreiškė, padiskutavom atvirai čia, ir pasilikom prie savų: aš – prie faktų, o jis – prie savos chebros.
Dėkoju autoriui už leidimą perpublikuoti jo tekstą iš FB! Tai savotiškai susišaukia ir su Dainiaus Šilgalio tema – skipper.lt
* * *
2013-02-17 (c) Artūras Dovydėnas
Pažiūrėjau per Discovery laidą apie elektrą. Tik praeito šimtmečio pradžioje buvo standartizuota elektros įtampa ir rozečių bei kištukų forma. Nuo to laiko bet koks pagamintas elektros prietaisas galėjo būti įjungtas ir veikti bet kur. Fantastika, kokius privalumus duoda standartizacija.
