Škuna iš Lunenburgo (1/3): kas dainose sudėta

Antai Indrė iš vilniečių jachtklubo muzikinės laivės išeina po kone 13 metų muitinėje iš darbo, ir sakau jai ta proga, kad buriavimas išties keistai veikia žmones – tie net ir ne iš muitininkų kartais tampa piratais arba kontrabandininkais.

Ji atšauna, kad buriavimas ją veikia kiek kitaip, ir mano pasvarstymui, kad neaišku, ar iš to sekantis girtuokliavimas yra pasekmė, ar vis tik įklimpimo į buriavimą priežastis, pritartų ne tik Dėdė Romas. Kas, aišku, jokiu būdu nesuponuoja minties, kad Indrė staiga tapo girtuokliaujančia kontrabandininke ar kokia akoholio pirate!

Seniausias jachtklubas (7/7): likę paraštėse

Praeitoje dalyje pamenate mano klausimą, kalbant apie buriavimo atsiradimą Lietuvoje?

Tuomet aš rašiau, kad “žemaitis“ grafas H. F. Tiškevičius mažiau tinka mums į pirmuosius buriuotojus Lietuvoje, nei kad “dzūkas“ kompozitorius bei dailininkas M. K. Čiurlionis, ir ne vien todėl, kad buriavo ne Lietuvos vandenyse, o Viduržemio jūroje, nes ir pastarasis juk tą darė Juodojoje jūroje.

Kalbant gi apie dabartinės (!) Lietuvos teritorinius vandenis, kai nebeturime to Vytauto Didžiojo mums jodinėjimui atvertos Juodosios jūros pakrantės, tačiau turime dėka 1923 metų Klaipėdos sukilimo dabar trečdalį Kuršmarių su jūrų uostu jų šiaurinėje dalyje, tai pats pirmasis  pas mus, nors ir ne visai tada pas mus nebuvusios valstybės prasme, pramogai buriuoti pradėjo… škotas.

* * *

Seniausias jachtklubas (6/7): lietuviai vėjavaikiai

Praeitoje dalyje skaitėte, kaip per anglus džentelmenus, nors ir neturinčius dabar savo Jungtinės Karalystės teritorijoje paties seniausio pasaulyje jachklubo, bet visumoje per juos šis jachtklubų, tapusių buriavimo pramogos židiniais, užkratas pasklido po pasaulį.

Ir todėl klausimas dabar apie Lietuvą – tai kuris gi lietuvių jachtklubas yra seniausias, ir kada tai įvyko?

Ir atsakymas, žinote, yra labai aiškus ir paprastas: 1921 metais rugsėjo 7 dieną Kaune buvo įsteigtas Lietuvos Jacht-Klubas – dabar ši diena yra nacionalinė Lietuvos buriuotojų diena (didelis ačiū Audriui ir mažas dėkui man už šventės atsiradimą). Ahoy!

Ir jei jau šis klausimas atsakytas, tai visi skirstomės gerti tautinio gėrimo iš apynių salyklo.

* * *

Seniausias jachtklubas (5/7): džentelmenai buriuoja

Vis tik metas nuo seniausių pasaulyje praėjusioje dalyje paminėtų airiškų britų jachtklubų sugrįžti prie to, kas pasekoje išties tapo jachtklubo etalonu ir paskatino tokių jachtklubų steigimąsi visame pasaulyje.

Tad dabar grįžtame atgal prie Temzės į Big Smoke – Londoną ir jo džentelmenus bei šių sukurtos mados, jachtingo judėjimo, pasekėjus.

* * *

Seniausias jachtklubas (4/7): airiai – buriuotojai?!

Pirmoje dalyje yra buriavimo, kaip pramoginio laisvalaikio užsiėmimo, priešistorė, o jau antroje dalyje rasite užfiksuotą pirmąjį buriuotoją, įvardintas pačias pirmąsias jachtas ir netgi pačias oficialiai paminėtas pirmąsias jachtų lenktynes.

Ir kada kalbame, o tai kuris tuomet jau jachtklubas buvo pats pirmasis, tai jau trečioje dalyje dar paaiškinau, kodėl rusiškas Nevos Laivynas nėra jachtklubu laikytinas, nes juk išties jokiu jachtklubu jis nebuvo – ir visai ne todėl, kad Karolis II buvo jachtsmenu pirmiau už Petrą I, bet dar ir todėl, deja, kad buriavimo klubai bei organizacijos prie Nevos nekart istorijoje būdavo uždaromi ir tik valdžios nurodymu iš viršaus vėl atidaromi visiškai ne kaip pačių buriuotojų savivalda ir laisvanoriškas susivienijimas, bet įstaiga su inventoriumi ir susijusia infrastruktūra.

Tad, kaip bebūtų irgi dabar keista, tačiau pirmasis ir pats seniausias bei iki šiol veikiantis jachtklubas yra… Airijoje.

Seniausias jachtklubas (3/7): rusiškas balaganas

Prieš tai dalyje skaitėte, kaip anglų karalius Karolis II, pasiėmęs pramogai olandų tarnybines laives, vadinamas jachtomis, sukūrė pramoginį ir lenktyninį buriavimą.

Tai sekantis žingsnis toliau tebuvo tik susiburti šią pramogą pasičiupusiems buriuotojams į jachtų klubus.

Tačiau gal nustebsite, bet nei olandai, nei anglai, ir net ne pastaruosius nervinantys dabar buriavime prancūzai ar anuomet jūrinėse imperijų dalybose erzinę šiuos ispanai, subūrė tą patį pirmąjį pasaulyje buriavimo klubą!

Dėl šios garbės varžosi…

Seniausias jachtklubas (2/7): jachtingo pradžia

Pirmoje mano pasakojimo dalyje buriuotojų, tą savo veiklą praktikavusių pramoginiais tikslais, istorijos eigoje tarp įvairių tautų nerandame kone iki pat 17a. pradžios, nes tiesiog tokio laisvalaikio užsiėmimo net monarchams neprireikdavę.

Bet visada gi būna pirmas kartas.

Juolab, kad laivės, pavadintos jachtomis, pagaliau atsirado.

* * *

Seniausias jachtklubas (1/7): priešistorė

Jau įraše apie vėlukus pastebėjau, kad Vilniaus jachtklubas, save vadinantis “seniausiu Lietuvoje“, išties truputėlį perdeda (ša, husarai, ir kirtis ne ten, ir deda ne tai!), jei taip šlėktišką aplombą švelniai pavadintume.

Todėl šiame įrašų cikle ir susidėliokime, kas buvo tie patys pirmieji buriuotojai (be abejo, pramoginio buriavimo, dar vadinamo yachting, nes iki jų kiekvienas laivavedys ar žvejys ir taip buvo burvedžiu – vėjas ir burės juk buvo karinių ir komercinių laivų “varikliais“), ir kurie yra tie patys pirmieji buriuotojų suburti jachtklubai – tiek pirmeiviai pasaulyje, tiek ir pas mus Lietuvoje.

* * *

Vėlukas (2/2): kam tai?

Pirmoje dalyje išsiaiškinome, kas yra vėlukas, ir kaip toji laivo vėjarodė tapo ne tik buriuotojo, bet ir jo klubo identifikaciniu simboliu ant vandens.

Kuo gi pats jachtklubas skiriasi nuo uostelio, ir kuo yra buriuotojų klubas, buriavimo klubas ar buriavimo mokykla – jau rašiau (siūlau persiskaityti čia ir nebedaryti sau gėdos).

O šioje dalyje – kaip praktiškai naudojamas vėlukas, ir kaip yra Lietuvoje.

* * *

Vėlukas (1/2): kas tai?

Kad jau, tikiuosi, išsiaiškinome, kodėl ne kiekvienas uostelis yra vadintinas jachtklubu (sovoko tarakonus valom iš makaulių!), ir kas yra tas komodoras (o ne ruskių komandoras ne tose pareigose!), tai tuomet jau pribrendo laikas dar apie vieną gerai matomą (tiesiogine prasme!) mano paminėtą jachtklubo simbolį pakalbėti.

Juolab, kad tą žadėjau padaryti dar prieš 8 metus, kai pasakojau apie laivo vėliavą – dabar išsiaiškinkime viską apie vėluką: kas tai yra, iš kur tai kilo, ir kodėl bei kaip jį save gerbiantys buriuotojai naudoja (nors artojai, aišku, tai ir vienu šaukštu gali visą maistą valgyti, nes jiems kitų stalo įrankių gi nereikia, tiesa?)

O pradžioje pažiūrime į lietuvių kalbos žodyną:

Jachtklubas (3/3): pareigos ir privilegijos

Kaip jau minėjau antroje dalyje, jachklubas, kaip ir bet koks laisvas žmonių pagal pomėgius susivienijimas į klubą, yra visų pirma savivalda – taip, čia kalba eina apie demokratiją. Todėl šioje dalyje – apie jachtklubo žmones: narystė ir pareigybės.

Tai, kaip irgi jau minėjau, nėra apie jokias jokias prieplaukas.

Jachtklubas (2/3): sąvokos ir požymiai

O jūs tikrai kino pažiūrėti einate į kino klubą, o ne kino teatrą? Ir išskrendate į kelionę kokios nors Pigeu Airlines lėktuvu ne iš oro uosto, bet iš aeroklubo?

Ir net gal ir į polikliniką neverta eiti, nes bet kuris kirpėjas, paėmęs skustuvą, nuleis kraują, ir jums tikrai palengvės. Man atrodo, netgi barzdaskučiai dabar jau įteisinti kaip tradicinės medicinos darbuotojai. Tiesiog Sodra iš Ligonių Kasų per mažai jiems perveda, tai va ir priversti užsiimti ševeliūrų tvarkymais, užuot dėlėmis bei klizmomis tokią išsilavinusią bei apsišvietusią tautą sveikatintų.

Tik va man tuomet iki šiol ir neaišku, kodėl bet kuris uostelis taip iškart skambiai jachtklubu pavadinamas?

Tad jei jau žinote, kam aš šią seriją pradėjau, tai gal ir eikime tuomet tiesiai prie sąvokų bei jų paaiškinimo žemiau.

* * *

Jachtklubas (1/3): jau gal gana nusišnekėti?

– …atvažiuoju aš į [Kauno] jachtklubą…

– Nėra Kaune jachtklubo, jau sakiau!

– Bet kelio nuorodoje ten taip parašyta: “Kauno jachtklubas“.

– Ar maža kas kur parašyta? Gali rasti ant malkinės sienos X, Y ir atvirkščią N su paukščiuku, o ten bus ne tai, kas parašyta, bet malkos. Ir ką? Nėra Kaune jachtklubo, gi pats žinai…

Dulkes nupūtus

Atsiprašau visų tų, kurie vis laukė čia naujų įrašų, ir ačiū tiems kantriausiems, kurie atspardėte man sėdimąją už tą mano užsisėdėjimą ir šio tinklaraščio nerašymą.

Pirmiausia, aišku, Kauno marių garbės komodorui Audriui (kas pavydite mano šito jam ir dar jam nežinant suteikto dabar titulo – kreipkitės, jums irgi kokį nors sugalvosiu), kuris paskambino neapsikentęs dar prieš Kalėdas ir atrašė rūkytų sprandinių, kad visai apsileidau, ir kiek čia dar galima laukti? Gavau, žodžiu, kobiniu per strėnas ir visas toks susisarmatyjęs nuskuodžiau į tradicinį MBA, nes kiek anksčiau vykęs LBS renginys nepatraukė manęs ateiti netgi savo “visai taip nekonkurencine“ kaina.

7 pėdos po kyliu

Septynios pėdos po kyliu
Ir su žuvėdromis šaukiu:

Vėjo! Vėjo! Vėjo! – (iš dainos)

Neuždavėte sau klausimo niekad, kodėl jūrininkams linkit gero plaukiojimo yra palinkima ir 7 pėdų po kyliu?

Aha, taip ir girdžiu – gražus skaičius tas septynetas.