Jachtklubas (2/3): sąvokos ir požymiai

O jūs tikrai kino pažiūrėti einate į kino klubą, o ne kino teatrą? Ir išskrendate į kelionę kokios nors Pigeu Airlines lėktuvu ne iš oro uosto, bet iš aeroklubo?

Ir net gal ir į polikliniką neverta eiti, nes bet kuris kirpėjas, paėmęs skustuvą, nuleis kraują, ir jums tikrai palengvės. Man atrodo, netgi barzdaskučiai dabar jau įteisinti kaip tradicinės medicinos darbuotojai. Tiesiog Sodra iš Ligonių Kasų per mažai jiems perveda, tai va ir priversti užsiimti ševeliūrų tvarkymais, užuot dėlėmis bei klizmomis tokią išsilavinusią bei apsišvietusią tautą sveikatintų.

Tik va man tuomet iki šiol ir neaišku, kodėl bet kuris uostelis taip iškart skambiai jachtklubu pavadinamas?

Tad jei jau žinote, kam aš šią seriją pradėjau, tai gal ir eikime tuomet tiesiai prie sąvokų bei jų paaiškinimo žemiau.

* * *

Jachtklubas (1/3): jau gal gana nusišnekėti?

– …atvažiuoju aš į [Kauno] jachtklubą…

– Nėra Kaune jachtklubo, jau sakiau!

– Bet kelio nuorodoje ten taip parašyta: “Kauno jachtklubas“.

– Ar maža kas kur parašyta? Gali rasti ant malkinės sienos X, Y ir atvirkščią N su paukščiuku, o ten bus ne tai, kas parašyta, bet malkos. Ir ką? Nėra Kaune jachtklubo, gi pats žinai…

Dulkes nupūtus

Atsiprašau visų tų, kurie vis laukė čia naujų įrašų, ir ačiū tiems kantriausiems, kurie atspardėte man sėdimąją už tą mano užsisėdėjimą ir šio tinklaraščio nerašymą.

Pirmiausia, aišku, Kauno marių garbės komodorui Audriui (kas pavydite mano šito jam ir dar jam nežinant suteikto dabar titulo – kreipkitės, jums irgi kokį nors sugalvosiu), kuris paskambino neapsikentęs dar prieš Kalėdas ir atrašė rūkytų sprandinių, kad visai apsileidau, ir kiek čia dar galima laukti? Gavau, žodžiu, kobiniu per strėnas ir visas toks susisarmatyjęs nuskuodžiau į tradicinį MBA, nes kiek anksčiau vykęs LBS renginys nepatraukė manęs ateiti netgi savo “visai taip nekonkurencine“ kaina.

7 pėdos po kyliu

Septynios pėdos po kyliu
Ir su žuvėdromis šaukiu:

Vėjo! Vėjo! Vėjo! – (iš dainos)

Neuždavėte sau klausimo niekad, kodėl jūrininkams linkit gero plaukiojimo yra palinkima ir 7 pėdų po kyliu?

Aha, taip ir girdžiu – gražus skaičius tas septynetas.

Kirholm-1605

Kalbiname tų laikų dalyvį:
– Papasakokite, kaip viskas buvo.
– Nugi paskambyja man Jonas…
– Katkevičius?
– Nu. Ir sako: einam švedų mušti!

(iš Ultra Vires radijos stoties kavinės Kopos reklamos)

Lietuvos KJP – jau 80-metis!

1935 metų rugpjūčio 1 dieną Lietuvos kariuomenės vadas divizijos generolas Stasys Raštikis pasirašo įsakymą, kuriuo sukuriama atskira Lietuvos kariuomenės rūšis – Karinės Jūrų Pajėgos.

Okupacijos pertraukė plėtrą, ir dabartinis KJP yra nebe vienas karas laivas “Prezidentas Smetona“, o visa pakrantės apsaugos laivų flotilė (nepaisant to, man vis tiek supjaustytų į metalo laužą fregatų velniškai gaila!).

Šventė Lietuvos karo laivyno jūrininkams ir buriuotojams!

Ahoy!

Tik atsiminimas apie KJP fregatas “Aukštaitį“ ir “Žemaitį“, kurios darė Lietuvos karo laivyną ne vien pakrančių, bet tikrai jūriniu (foto iš shipspotting.com)

Trejų metų senumo sensacija

“Buriuotojas E. Nasevičius pasipiktinęs“, rašo Vakarų Ekspresas:

http://www.ve.lt/uploads/files/2289_attachment_11_19305243084167.pdf

O prasidėjo viskas, vaikai, juk nuo šito įrašo skipper.lt – apie tarpukario Lietuvos karo laivo vėliavą, kuri, berods, vienintelė yra neatitekusi priešui į rankas. Ir kurios Lietuvai irgi nereikia, aišku.

Apie žemaičių vėliavą

Viena pirmųjų lietuviškų, tik anaiptol nebūtinai išvis pirmąja, yra laikoma pono Benedikto Henriko grafo Tiškevičiaus (Tiszkiewicz) laivė Zemajtej.

Na, vien tik pavadinimas lietuviškas, nors žemaičiai iškart pasakys, kad žemaitiškaaaa tas yr vards, a kuon tep.

Ir diskusija išsivystė FB, kur Svajūnas Bradūnas 2015 balandžio 27 dieną įmetė nuorodą į šios laivės 1:50 mastelio modelį.

Žymantė Gudelytė: Vikingai atrado Ameriką 500 metų anksčiau negu Kolumbas

Tekstas ir iliustracijos © Žymantė Gudelytė

Vikingai atrado Ameriką 500 metų anksčiau negu Kolumbas

Įprasta manyti, kad didžiausi geografiniai atradimai buvo padaryti viduramžiais, o naujų žemių atradėjai dažniausiai – ispanai ar portugalai. Amerikos atradimo istorija siejama su Kristoforo Kolumbo vardu. 1492 m. spalio 12-oji, kai Kolumbas išsilaipino žemėje, kurią tikėjo esant Indija, oficialiai laikoma Amerikos atradimo data. Tačiau yra daug duomenų, leidžiančių teigti, kad pirmieji europiečiai Amerikos žemyną pasiekė žymiai anksčiau. Antrojo tūkstantmečio pradžioje Islandijoje gimęs Leifas Eriksonas, vadintas Leifu Laiminguoju, tikėtina, pasiekė Amerikos krantus penkiais šimtais metų anksčiau, nei gimė Kristoforas Kolumbas.

Apie uostelius Lietuvoje

Jau besirengiat merkti laives į vandenį, o kai kurie jau tą ir padarę?

Tad šįkart žiūrim, kokiomis uostelių naujienomis pasitinkame naująjį navigacinį sezoną.

Dar apie mūsų tarpukario laivyną (2/2)

(Pradžia čia)

* * *

Man visada džiugu, kada po kokio mano istorinio įrašo atsiranda skaitytojų, papildančių turimą medžiagą. Ką dabar mielai padarė ir Egidijus Papečkys, kuriam dėkoju už dokumentus, perfotografuotus iš Valstybinio Centrinio Archyvo.

Taip va jums ir antroji dalis apie tarpukario Lietuvos turėtą jūrų apsaugos laivyną ir konkrečiai jo ginkluotę.

Privati paieškos ir gelbėjimo tarnyba

Jeigu kurį mūsų buriuotoją paklaustum, kaip jis žiūri į mūsų pakrančių apsaugą, tai kitąkart švelniausias žodžis bus rusiškas “pograncy“ (suprask, pasieniečiai). Jau nekart anie parodė, kad saugo Rusijos sienas nuo lietuvių paklydėlių, arba labai mėgsta ieškoti įsivaizduojamos kontrabandos ten, kur tamsu, nesueina ir paprastai yra svarbiausias buriuotojo raumuo.

Karo laivas išgelbėjo skęstančius žvejus

Kaip minėjau pernai, rašydamas apie karo laivo Prezidentas Smetona kovą su piratais prie Klaipėdos, radau seną žurnalą Aplink Pasaulį, tad šįkart antrasis pasakojimas iš jo, paliekant originalų straipsnio pavadinimą, bet vat autorius man iki šiol, deja, nežinomas:

Dar apie mūsų tarpukario laivyną (1/2)

Laimis Žemaitis surado įdomią, mano galva, nuorodą, kurioje lenkiškai rašoma apie mūsų tarpukario laivyną.

Aš tuo tarpu išversiu tiems, kurie nebemoka jau Abiejų Tautų Respublikos kalbos, o Europos Sąjungoje pakanka nacionalinės arba anglų kaip lingua franca.

Kovo 11

Nes reikia šventę švęst!

iš ve.lt