Išskirtiniai 2018-ųjų metų buriavimo įvykiai bei Butelis Druskos su Švininiu Tarakonu

Netgi jei nerašai šiuo metu šio tinklaraščio, nevidone tu prakeiktas, pagalvojau aš sau taip lietuvių jūrų pergalės prieš švedus mūšyje prie Salacgryvos 410-ies metų proga, tai nereiškia, kad reikia laužyti tradiciją ir nepaskelbti praeitų metų išskirtinių įvykių Lietuvos buriavimo akvatorijoje, teritorijoje ir istorijoje!

Juolab, kad turėjau ne vieną ir ne dvi progas sudalyvauti kai kur pats asmeniškai, tai arba susirgau (o tu, rupke, koks šiemet gripas – įskaitant greitosios pagalbos ekipažą, antibiotikų kursą ir temperatūrą iki 39.5!), arba susigalvojau kitų priežasčių neatrasti laiko aprašymams, dėl ko atsiprašau.

Bet gana čia venduoti neužkylant, nes metas jau akristi į palankų kursą ir įvardinti nugalėtojus abiejų nominacijų, mano zirga galva:

Buriuotojų diena

Lietuvos buriavimo gimtadieniu dera laikyti rugsėjo 7 dieną, kuomet prieš 97 metus Kaune inžinierius Jonas Šimoliūnas registravo jo iniciatyva suburto pirmojo Lietuvos jachtklubo įstatus, tapdamas ir šio jachtų klubo komodoru.

London’s Callin’ (52): treji metai – ir ilgas skaitinys sau (bet ne trumpesnis jums)

Vakar kaip tik suėjo treji metai, kaip aš imigravau į šią jungtinę glušių karalystę Britanijoje, anksčiau žinomą kaip Didžiojoje.

Bet kadangi vakar buvo šv. Velykos jums ir Pirma Apriliaus religiniams palaidūnams, tai argi jums galvą kvaršinsiu šia iš esmės sau rašoma ataskaita, kaip sekasi man po 3 metų, praleistų šioje saloje? Juolab, kad po truputį visus savo tekstus, kurie tiesiogiai nesisieja su marinistinėmis temomis šiame tinklaraštyje, aš perkeldinėju į kitą (visi buriuotojai dabar džiaugsmingai moja man kaip žuvėdra su koja ahoy!), todėl ir šis įrašas po kiek laiko iš čia emigruos.

Išskirtiniai 2017-ųjų metų buriavimo įvykiai bei Butelis Druskos su Švininiu Tarakonu

Ko gero, po trejų metų mano emigracijos nuo lietuviškų vandenų ir juos ribojančių krantų, šios mano sėkmingiausių ir gėdingiausių Lietuvos buriavimo įvykių, atitinkamai nominuojamų Butelio Druskos bei Švininio Tarakono apdovanojimams, priėjo savo devynerių metų istorijos galą (galą kaip virvagalis laive, o ne galą, kuriuo matuojamasi, kurio didesnis).

Metus skaičiavau nuo 2009-ųjų imtinai, ir nuo vieno lietuvių laimėto Salacgryvos (Salismiundės) 1609 metų jūrų mūšio iki kito (kaip tik dešimtmetis, kada apie jį parašiau ir supažindinau su pamiršta lietuvių pergale čia) – ir apie nominantus ir laimėtojus jūs rasite įrašo gale žemiau.

Andrėj Nevzorov: Ryšys jūroje

Kol aš užimtas visokiais niekais, ir mano tinklaraštis žiemoja su parpiančiais meškučiais, tai Gintautas Petrauskas laiko veltui neleido ir išvertė Andrėjaus Nevzorovo, su savo žmona apiplaukiusio tiek Europą, tiek ne per seniausiai ir pasaulį savo burine laive Delta, buvusia sodininkų klomba, straipsnį apie radijo ryšį jūroje.

Jo kelionę esu sekęs jo tinklaraštyje, ir man liūdna, kad į pabaigą jis suvatinėjo – nes nu taigi tokia šventė, Huilo Krymą Rusijai sugrąžino, būtina dabar užsukti (nors ukrainiečiai draugai jį ir atkalbinėjo). Dabar statosi didesnę laivę Epsilon, bet jo nuotykiams aš atšalau, nors Gintauto vertimas, tikiuosi, pravers (man patiko patarimas dėl diktofono – žr. žemiau), ką ir publikuoju, dėkodamas abiems, o ypač Gintautui, be abejo:

* * *

Vėliava sugrįžo

Nepraėjo ir šešetas metelių, kaip mūsų tarpukario karo laivo (ir iš esmės – tai viso laivyno tuo metu) vėliava (angl. ensign) pagaliau sugrįžo į tėvynę.

4eiliai (121-130)

• Nr. 130: 2017-01-11:

Palieka britų salą net rumunai –
Jų minimalkė perspektyvas sukuria geras.
Tik lieka ES šiknoje lietuviai,
Nors Saulius žada jau po štukę į rankas.