Kalbiname tų laikų dalyvį:
– Papasakokite, kaip viskas buvo.
– Nugi paskambyja man Jonas…
– Katkevičius?
– Nu. Ir sako: einam švedų mušti!(iš Ultra Vires radijos stoties kavinės Kopos reklamos)
Muzikinis penktadienis (7): linkėjimai iš Londono
Kad praeitą penktadienį jums muzikavo nuo Niujorko Lou Reed, tai šįkart Londonas siunčia savo linkėjimus.
Nes kaip Kaunas ištisai varžosi su Vilniumi, taip Londonas jaučia būtinybę vis lyginti save su Niujorku. Tai aišku, kad Londonas yra geriau (kam dar klausimų kyla?), nes Niujorkas, visų pirma, užnugaryje turi visą JAV kaip supervalstybę, kai Londonas yra pats megamiestas, už kurio nugaros tyliai žaliuoja angliškos kaimukų vejos. Ha!
Ir kai galvoju apie savo miestą Londoną, tai galvoju, kas dabar geriausiai tryse atstovautų jį?
Todėl šįkart bus du numirėliai ir vienas gyvas klasikas.
The Very Bloody History of Britain
Bandau išsigydyti savo bibliofiliją – stengiuosi aplenkti knygynus, nes paskui neturiu kur knygų dėti. Todėl dabar skaitau jas elektroniniu būdu – taip nesikaupia ir nekaupia dulkių. Tad pastarosios fizinės knygos, neskaitant paslydimo ant mylimo istoriko Niall Fergusson, iš esmės yra autorių arba vertėjų dovanos.
Lygiai taip pat stengiuosi išsigydyti pomėgį karybai ir istorijai, kaip išsigydžiau fantastikai. Marinistika nepagydoma ir gydyti neketinu. Tik kartais koks istorinis ir karybos kontekstas prasprūsta marinistinėje kaip Bolitho serijos atveju.
Liudvės Antroji ir dar antroji dalis ne jo
Kada tu, rupūžioke, gyvai klauseisi Liudvės “Mikroautobuso“ Muštahoveno Antrąją simfoniją – aš savęs klausiu? Kad CD rinkinį ir dar po keletą versijų skirtingų dirigentų, jo simfonijų mašinoje turėjai, tai čia nesiskaito – gyvai kada, klausiu?
Ir atsakau: ogi niekada.
The Girl with the Dragon Tatoo
Knygą, išverstą iš švedų į lietuvių, mačiau dar Maxima Bazės knygų skyriuje. Nepirkau, nors žinojau, kad bus gera. Nepasitikiu lietuvių vertėjų gebėjimais, o angliškai laiko neradau – gal skaičiau kokią 50 shades of Gray or whatever.
Išvis, švedų literatūra man yra žinoma iš Pepės, Karlsono ir Emilio, ir dar Šimtamečio, kuris išlipo per langą ir dingo. Po vizito Švedijoje pastarąją knygą skaitant supranti, kiek švedai išties yra trenkti.
Muzikinis penktadienis (6): Lou Reed
“Vienas akordas gerai. Du – ir jau pavarai. Trys – jau džiazas“ – taip sakė Lou Reed (1942-2013), ir pagalvotumėte, apie ką aš čia kalbu?
Tikrai nebuvo ta išbombinta žvaidždė Nr.1, apie kurios riestą užpakalį ar surežisuotą skyrybų su meilėmis procesą nuolat rašytų bulvarinė spauda, nes reikia taip pristatyti jei ne naują albumą, tai naują dainušką-tralialiušką, tuščią kaip konservų dėžutė ir barškančią į kasą krentančiomis monetomis.
Lone Survivor
Filmą Lone Survivor apie US Navy SeALs grupę SpecOps Afganistane Talibano užnugaryje, pastatytą remiantis tikrais faktais, norėjau pažiūrėti kino teatre kai filmas tik pasirodė.
Bet pasirodė, kad nepavyks, o ir nemanau, kad jis buvo labai populiarius Lietuvoje, kur visi atsižiūrėję kokios “9 kuopos“ tame pačiame Afganistane tik anksčiau, ir ten jau miršta sovietų DŠB kariai.
Tačiau kai filmas dabar įmestas ne pačia geriausia kopija į Youtube, tai naktį darbe galima ir paspoksoti – kodėl ir ne? Skaityti toliau
