Leitenantas, kuris kapitonas (4/7) – arba kaip štabiniai tarp komandorų pasiklydo

Jau susipažinote trečioje dalyje, kad majoras Antanas Kaškelis perėmė dar 1927-ųjų gruodyje vadovavimą pasienio policijos patruliniam “minininkui“ (sic!), ir dar už penkerių metų jis jau rūpinosi šio laivo perdavimu iš VRM pasienio policijos į KAM kariuomenės pavaldumą, ir jau patrulinio laivo pavertimą karo laivu, kam šis minininkas Vokietijoje 1917-aisiais per karą ir buvo pastatytas.

Va tada ir iškilo klausimas dėl turėtų kariuomenėje ir pasienio policijoje naudojamų karinių laipsnių pakeitimo į laivyne įprastus jūrininkų karinius laipsnius.

Ir štai ką apie mus dominančius tarpukario Lietuvos karo laivyno laipsnius rašo karybos istorikas Gintaras Surgailis savo monografijoje “Lietuvos Karinis Laivynas 1935-1940 metais“ (49-50 psl. – eiliškumui atkreipti dėmesį pajuodinta mano):

Buriuotojų dienos proga – apie neburingas KJP

Šiandien jau tas tradicinis šiame tinklaraštyje marinistinis ketvirtadienis yra paankstintas į pirmadienį.

Nes rugsėjo 7-oji yra lietuviškojo buriavimo pradžios oficiali data, ir todėl Lietuvoje yra švenčiama (ahoy, ponas Audriau!) kaip nacionalinė Buriuotojų diena.

Ta proga sveikinu visus tikrus buriuotojus ir jiems prijaučiančius – tėvynės įjūrinimo labui!

* * *

Leitenantas, kuris kapitonas (3/7) – arba kaip buvo KJP pradžioje

Pirmoje dalyje aptariau dabar esamus KJP karinius laipsnius, ir kas juose (o gal – galvose, sprendžiant iš omoniškos uniformos lietuvių karo laivuose) yra išties negerai.

Antroje dalyje galite persiskaityti, kaip buvo Lietuvos KJP įkūrimo priešistorėje, ir kodėl anuomet dar nebuvo taip aktualu kariuomenės arba sukarintos policijos tuos naudojamus karinius laipsnius jau pagaliau išsiversti į jūrinius.

Bet dar reikėjo įkurti pačias karines jūrų pajėgas.

Ir štai antruoju laivo Prezidentas Smetona vadu tapo nuo 1927 metų gruodžio jau Antanas Kaškelis, kuris nuo 1932 metų ir rūpinosi šio VRM nurašyto laivo pervedimu į kariuomenės pavaldumą, nebenaudojamo laivo priežiūra ir išsaugojimu ateičiai, lėšų remontui paieškomis ir dar po to Liepojoje sekusiu laivo kapitaliniu remontu, pertvarkant patrulinį laivą atgal į karinį, kol 1935 metais jau ir buvo oficialiai patvirtintas kaip karo laivo vadas.

* * *

Leitenantas, kuris kapitonas (2/7) – arba kaip buvo iki KJP įkūrimo

Pirmoje dalyje aptariau dabar esamus KJP karinius laipsnius, ir kas juose (o gal – galvose, sprendžiant iš omoniškos uniformos lietuvių karo laivuose) yra išties negerai.

Bet gal pažiūrėkime, o kas buvo tuomet pačioje pradžioje tarpukaryje, iš kur tradicijos šita atkurta valstybė iš esmės niekur neatkūrė – ar tai buriavimas, ar tai Konstitucija (juk 1938 metų Konstitucija galiojo Kovo 11 dieną dešimt minučių – po to buvo iškart vėl suspenduota, naudojant ir toliau pagal valdžios užgaidas sovietinę, kol jau buvo priimta po dviejų metų dabartinė, o baudžiamasis, civilinis bei administracinių nusižengimų kodeksai išvis ir XXI a. sulaukė), ar, kaip matome, ir Lietuvos Karinės Jūrų Pajėgos, nukniaukusios dar ir kauniečių Lietuvos Jacht-Klubo vėliavą?

Škuna iš Lunenburgo (6/7): kas dainose nesudėta – nelemta atomazga

Nuo dainų pirmoje dalyje iki praeitoje dalyje jau aprašytų visų sekančių apdainuotiems nuotykiams bei nutikimams įvykių ir dalyvių, atsiduriame į tą nelemtą 1929 metų kovo 20 dieną, kur škuna I’m Alone vėl atvyko link Trejybės Seklumų su 3100 dėžių romo kroviniu – pagal navigacinę bują kapitonas Jack Randell užfiksavo škunos buvimo vietą esant saugiai už JAV teritorinių vandenų ribos.

* * *

Škuna iš Lunenburgo (5/7): kas dainose nesudėta – angažuoti priešininkai

Praeitoje dalyje išsiaiškinome, kas buvo škunos kapitonas ir kaip jam sekėsi atvežti kontrabandą iki tos nelemtosios ir ainose, nuo ko pasakojimo ciklas prasideda, apdainuotuose 1929 metų kovo 20-osios įvykiuose.

Bet prieš tai, manau, artimiau dera susipažinti ir su tose dainuose minimais kaip “niekšais“ šio kapitono priešininkais.

* * *

Leitenantas, kuris kapitonas (1/7) – arba kaip KJP svetimą tradiciją puoselėja

Padarysime pauzę mano išsamiame pasakojime apie apdainuotą alkoholio kontrabandininkų škuną I’m Alone, nes ši savaitė yra savotiškai proginė išgerti pakalbėti apie kitus jau lietuviškus ir marinistinius dalykus, apie kuriuos neprisiruošiau pabaigti rašyti šiame tinklaraštyje net nuo 2012 metų lapkričio 9 dienos, kuomet šią pradinę informaciją išsisaugojau.

Tai dabar proga jau tame, kad Lietuvos Karinės Jūrų Pajėgos galėjo paminėti savo, kaip atskiros kariuomenės rūšies, įkūrimo 85-ąsias metines. Juolab, kad dar taip ir sutapo, kuomet visi LBS buriuotojai sugužėjo pajūrin į savo nuo sovietmečio tradicinę ir svarbiausią lietuviškąją KMR (Kuršmarių regatą).

Škuna iš Lunenburgo (4/7): kas dainose nesudėta – nepėsčias kapitonas

Praeitoje dalyje išsiaiškinome nusikalstamo kontrabandininkų sindikato veikėjus (pasakojimo ciklo pradžia čia).

O dabar pažiūrėkime, kas buvo tas ypatingas ir kuo šios škunos I’m Alone kapitonas, kurį pasirinko rizikingai kontrabandai gabenti.

* * *

Škuna iš Lunenburgo (3/7): kas dainose nesudėta – nusikaltėlių sindikatas

Praeitoje dalyje išsiaiškinome veiksmo vandenis (pasakojimo ciklo pradžia čia).

O dabar, kad dar pajustumėte to meto atmosferą ir susidariusią kasdieninę situaciją už amerikiečių teritorinių vandenų, tai štai begarsis keletos minučių trukmės British Pathé dokumentinis klipas apie romo kontrabandą iš Havanos kaip tik tais nelemtais škunai 1929 metais, kuriame gale dar nufilmuotas, manau, tik inscenizuotas pagal I’m Alone įvykius JAV pakrantės apsaugos ir kontrabandininkų škunos bei iš jos perėmusio krovinį valties, susirėmimas:

Škuna iš Lunenburgo (2/7): kas dainose nesudėta – teritorinė jūra

Pirmoje dalyje aš pasidalinau net trimis jūreiviškomis dainomis, įskaitant lenkišką dainos versiją, apie JAV Prohibicijos laikmečio romo kontrabandininkų škuną I’m Alone iš Lunenburgo (Naujoji Škotija Kanadoje).

Beje, vis tik pataisiau miesto pavadinimą pagal originalą, nes tik ruskiai ir mūsų glušpetrių VLKK nuo šių taip yra transkribavę kaip užkietėję sovietukai sau įprastai, kad tik ne angliškai būtų – o net ir ukrainiečiai rašo pavadinimą kaip jis yra originale, nes čia gi vokiškai reiškia “miestas“ – burg, o ne kažkoks “kalnas“ -berg!

Tačiau ne viskas ir tose dainose sudėta, o kartais jose juk įvykiai net ir pagražinami, todėl dabar ateinančiose dalyse aprašyta išsamiau ir apie patį laivą, ir apie jo škiperį bei visus susijusius įvykius su jų kontekstu ir paaiškinimais, nes kaltais, kaip jau žinote, tuomet po kone 6 metų tarptautinio bylinėjimosi tarp JAV ir Kanados ir jau, ironiška, praėjus net 2 metams po “sausojo“ įstatymo atšaukimo, vis tik buvo pripažinti įgaliojimus viršiję amerikiečių pakrantės apsaugos laivų vadai, o ne kontrabandininkai, kurių škuną su visu romo kroviniu paskandino tarptautiniuose vandenyse.

* * *

Nacionalinis susiorganizuotumo klausimas

Besiruošdamas tradicinei KMR (Kuršių Marių Regatai) tos regatos legendinis Nidos Baobabo Gautama tamsta treneris Dėdė Romas nemaloniai nustebo, suradęs šių metų jau 53-čios regatos įstatuose štai tokį 4.1 punktą (cituoju):

“Ne mažiau kaip 60 procentų jachtos įgulos narių, įskaitant jachtos vadą, turi būti Nacionalinės buriavimo organizacijos nariais“.

Nuotrauka iš Romualdo Janušausko FB:

Škuna iš Lunenburgo (1/7): kas dainose sudėta

Antai Indrė iš vilniečių jachtklubo muzikinės laivės išeina po kone 13 metų muitinėje iš darbo, ir sakau jai ta proga, kad buriavimas išties keistai veikia žmones – tie net ir ne iš muitininkų kartais tampa piratais arba kontrabandininkais.

Ji atšauna, kad buriavimas ją veikia kiek kitaip, ir mano pasvarstymui, kad neaišku, ar iš to sekantis girtuokliavimas yra pasekmė, ar vis tik įklimpimo į buriavimą priežastis, pritartų ne tik Dėdė Romas. Kas, aišku, jokiu būdu nesuponuoja minties, kad Indrė staiga tapo girtuokliaujančia kontrabandininke ar kokia akoholio pirate!

Seniausias jachtklubas (7/7): likę paraštėse

Praeitoje dalyje pamenate mano klausimą, kalbant apie buriavimo atsiradimą Lietuvoje?

Tuomet aš rašiau, kad “žemaitis“ grafas H. F. Tiškevičius mažiau tinka mums į pirmuosius buriuotojus Lietuvoje, nei kad “dzūkas“ kompozitorius bei dailininkas M. K. Čiurlionis, ir ne vien todėl, kad buriavo ne Lietuvos vandenyse, o Viduržemio jūroje, nes ir pastarasis juk tą darė Juodojoje jūroje.

Kalbant gi apie dabartinės (!) Lietuvos teritorinius vandenis, kai nebeturime to Vytauto Didžiojo mums jodinėjimui atvertos Juodosios jūros pakrantės, tačiau turime dėka 1923 metų Klaipėdos sukilimo dabar trečdalį Kuršmarių su jūrų uostu jų šiaurinėje dalyje, tai pats pirmasis  pas mus, nors ir ne visai tada pas mus nebuvusios valstybės prasme, pramogai buriuoti pradėjo… škotas.

* * *

Seniausias jachtklubas (6/7): lietuviai vėjavaikiai

Praeitoje dalyje skaitėte, kaip per anglus džentelmenus, nors ir neturinčius dabar savo Jungtinės Karalystės teritorijoje paties seniausio pasaulyje jachklubo, bet visumoje per juos šis jachtklubų, tapusių buriavimo pramogos židiniais, užkratas pasklido po pasaulį.

Ir todėl klausimas dabar apie Lietuvą – tai kuris gi lietuvių jachtklubas yra seniausias, ir kada tai įvyko?

Ir atsakymas, žinote, yra labai aiškus ir paprastas: 1921 metais rugsėjo 7 dieną Kaune buvo įsteigtas Lietuvos Jacht-Klubas – dabar ši diena yra nacionalinė Lietuvos buriuotojų diena (didelis ačiū Audriui ir mažas dėkui man už šventės atsiradimą). Ahoy!

Ir jei jau šis klausimas atsakytas, tai visi skirstomės gerti tautinio gėrimo iš apynių salyklo.

* * *

Kločkovai – gerai išprotėjusių rusų šeimynėlė, neigianti visus mitus

Turėtum būti arba visiškai nušokęs nuo protelio, arba tau turi beprotiškai sektis, arba… turėtum būti rusas iš Sibiro, kad nusipirktum Nauticat 40 jachtą Lady Mary, pasiimtum savo dvi nepilnametes (!) dukras ir žmoną, kuri vaikystėje Urale prisiskaitė Jules Verne knygų (ypač “Kapitono Granto vaikai“), ir ta jachta ne tik per Atlantą perplauktum, o po to Panamos kanalu į Ramųjį vandenyną, kur aplankytum Galapagus, Velykų salą ir…

…užuot peržiemojęs nuo uraganų sezono kur ramiau prie Naujosios Zelandijos, tai va paimtum ir pasineštum ne į vakarus, o į pietus kone trims mėnesiams atviru vandenynu link Riaumojančių Keturiasdešimtųjų.

Ir tai ne viskas!