London’s Callin’ (52): treji metai – ir ilgas skaitinys sau (bet ne trumpesnis jums)

Vakar kaip tik suėjo treji metai, kaip aš imigravau į šią jungtinę glušių karalystę Britanijoje, anksčiau žinomą kaip Didžiojoje.

Bet kadangi vakar buvo šv. Velykos jums ir Pirma Apriliaus religiniams palaidūnams, tai argi jums galvą kvaršinsiu šia iš esmės sau rašoma ataskaita, kaip sekasi man po 3 metų, praleistų šioje saloje? Juolab, kad po truputį visus savo tekstus, kurie tiesiogiai nesisieja su marinistinėmis temomis šiame tinklaraštyje, aš perkeldinėju į kitą (visi buriuotojai dabar džiaugsmingai moja man kaip žuvėdra su koja ahoy!), todėl ir šis įrašas po kiek laiko iš čia emigruos.

Reklama

Išskirtiniai 2017-ųjų metų buriavimo įvykiai bei Butelis Druskos su Švininiu Tarakonu

Ko gero, po trejų metų mano emigracijos nuo lietuviškų vandenų ir juos ribojančių krantų, šios mano sėkmingiausių ir gėdingiausių Lietuvos buriavimo įvykių, atitinkamai nominuojamų Butelio Druskos bei Švininio Tarakono apdovanojimams, priėjo savo devynerių metų istorijos galą (galą kaip virvagalis laive, o ne galą, kuriuo matuojamasi, kurio didesnis).

Metus skaičiavau nuo 2009-ųjų imtinai, ir nuo vieno lietuvių laimėto Salacgryvos (Salismiundės) 1609 metų jūrų mūšio iki kito (kaip tik dešimtmetis, kada apie jį parašiau ir supažindinau su pamiršta lietuvių pergale čia) – ir apie nominantus ir laimėtojus jūs rasite įrašo gale žemiau.

Andrėj Nevzorov: Ryšys jūroje

Kol aš užimtas visokiais niekais, ir mano tinklaraštis žiemoja su parpiančiais meškučiais, tai Gintautas Petrauskas laiko veltui neleido ir išvertė Andrėjaus Nevzorovo, su savo žmona apiplaukiusio tiek Europą, tiek ne per seniausiai ir pasaulį savo burine laive Delta, buvusia sodininkų klomba, straipsnį apie radijo ryšį jūroje.

Jo kelionę esu sekęs jo tinklaraštyje, ir man liūdna, kad į pabaigą jis suvatinėjo – nes nu taigi tokia šventė, Huilo Krymą Rusijai sugrąžino, būtina dabar užsukti (nors ukrainiečiai draugai jį ir atkalbinėjo). Dabar statosi didesnę laivę Epsilon, bet jo nuotykiams aš atšalau, nors Gintauto vertimas, tikiuosi, pravers (man patiko patarimas dėl diktofono – žr. žemiau), ką ir publikuoju, dėkodamas abiems, o ypač Gintautui, be abejo:

* * *

Vėliava sugrįžo

Nepraėjo ir šešetas metelių, kaip mūsų tarpukario karo laivo (ir iš esmės – tai viso laivyno tuo metu) vėliava (angl. ensign) pagaliau sugrįžo į tėvynę.

4eiliai (121-130)

• Nr. 130: 2017-01-11:

Palieka britų salą net rumunai –
Jų minimalkė perspektyvas sukuria geras.
Tik lieka ES šiknoje lietuviai,
Nors Saulius žada jau po štukę į rankas.

Knygų lentyna, Sea Longing ir Joseph Conrad

Man negalima eiti į knygynus. Kaip lošėjui uždrausti, informavus per kokį nors nacionalinį priklausomybių centrą. Arba užsikodavus kaip alkoholikui, lankančiam anoniminę savipagalbos grupę:

– Sveiki, mano vardas Egidijus, ir aš esu bibliofilas.

4eiliai (111-120)

• Nr. 120. 2016-10-24 (archyvinis):

Aptemo akyse, nes Seimas sužaliavo,
Ir paskutinę viltį atėmė valstiečiai iš jaunų,
Bet jūs toliau gal stumkite ant tų, kur išvažiavo,
Nes taip gal sužibėsit fone savo didumu.

• Nr. 119. 2017-10-23: