MBA-2019: pas Bitlą su Uku Randmaa

Be šlipso – toks dress-code visuotinu nebyliu sutarimu taikomas jau ne pirmi metai nenuoramos Bitlo (pagal pasą, taip pažeidžiant dabar ES direktyvą dėl GDPR, žinomam kaip Darius Gerasimavičius) organizuojamiems žurnalo Vėjo!3 vardu Metų Buriuotojo Apdovanojimams.

Aišku, šie yra nuo seno plačiai žinomi siaurame rate (jei buriuotojus lyginsite bendrame tautiečių kontekste), nes LBS šulai vienais metais primetė, kad jų vardu dalinama garbė ir šlovė ne tuo kursu nuėjo, tai “atėmė“ nacionalinį buriuotojų apdovanojimų statusą ir rengia patys dabar jau kelinti (prisipažinsiu, net nežinau kelinti, kai tokie dar plačiau žinomesni) metai savo nuosavą, į ką Bitlui išties yra nusišvilpti, nes jo sugalvoti MBA dabar, galima drąsiai sakyti, išvis yra tarptautiniai (apie tai irgi žemiau) – o ir kitų tokių juk MBA nėra.

Ir ką jūs jam?

Dulkes nupūtus

Atsiprašau visų tų, kurie vis laukė čia naujų įrašų, ir ačiū tiems kantriausiems, kurie atspardėte man sėdimąją už tą mano užsisėdėjimą ir šio tinklaraščio nerašymą.

Pirmiausia, aišku, Kauno marių garbės komodorui Audriui (kas pavydite mano šito jam ir dar jam nežinant suteikto dabar titulo – kreipkitės, jums irgi kokį nors sugalvosiu), kuris paskambino neapsikentęs dar prieš Kalėdas ir atrašė rūkytų sprandinių, kad visai apsileidau, ir kiek čia dar galima laukti? Gavau, žodžiu, kobiniu per strėnas ir visas toks susisarmatyjęs nuskuodžiau į tradicinį MBA, nes kiek anksčiau vykęs LBS renginys nepatraukė manęs ateiti netgi savo “visai taip nekonkurencine“ kaina.

Išskirtiniai 2018-ųjų metų buriavimo įvykiai bei Butelis Druskos su Švininiu Tarakonu

Netgi jei nerašai šiuo metu šio tinklaraščio, nevidone tu prakeiktas, pagalvojau aš sau taip lietuvių jūrų pergalės prieš švedus mūšyje prie Salacgryvos 410-ies metų proga, tai nereiškia, kad reikia laužyti tradiciją ir nepaskelbti praeitų metų išskirtinių įvykių Lietuvos buriavimo akvatorijoje, teritorijoje ir istorijoje!

Juolab, kad turėjau ne vieną ir ne dvi progas sudalyvauti kai kur pats asmeniškai, tai arba susirgau (o tu, rupke, koks šiemet gripas – įskaitant greitosios pagalbos ekipažą, antibiotikų kursą ir temperatūrą iki 39.5!), arba susigalvojau kitų priežasčių neatrasti laiko aprašymams, dėl ko atsiprašau.

Bet gana čia venduoti neužkylant, nes metas jau akristi į palankų kursą ir įvardinti nugalėtojus abiejų nominacijų, mano zirga galva:

Buldozeris prie marių

Publikuota 2019-03-17 tinklaraštyje Punkonomics:

Mes prie Nemuno užaugę
Mylim savo marių Kauną;
Anarchistai te nepyks –
Meras juos greit išvaikys.

– iš LTSR gamybinio žuvies pramonės susivienijimo profsąjungos vokalinio-instrumentalinio ansamblio “VI/ČI“ repertuaro (išgirsta restorane “Žalių Girių Jachtklubas“ per respublikinį Šančių festivalį “Plazda plazda didburės“)

Anglų kalbos pamokose: va toks kontekstinis mokymas

Publikuota tinklaraštyje Neskaitau 2019-02-03:

Buriuotojų diena

Lietuvos buriavimo gimtadieniu dera laikyti rugsėjo 7 dieną, kuomet prieš 97 metus Kaune inžinierius Jonas Šimoliūnas registravo jo iniciatyva suburto pirmojo Lietuvos jachtklubo įstatus, tapdamas ir šio jachtų klubo komodoru.

Išskirtiniai 2017-ųjų metų buriavimo įvykiai bei Butelis Druskos su Švininiu Tarakonu

Ko gero, po trejų metų mano emigracijos nuo lietuviškų vandenų ir juos ribojančių krantų, šios mano sėkmingiausių ir gėdingiausių Lietuvos buriavimo įvykių, atitinkamai nominuojamų Butelio Druskos bei Švininio Tarakono apdovanojimams, priėjo savo devynerių metų istorijos galą (galą kaip virvagalis laive, o ne galą, kuriuo matuojamasi, kurio didesnis).

Metus skaičiavau nuo 2009-ųjų imtinai, ir nuo vieno lietuvių laimėto Salacgryvos (Salismiundės) 1609 metų jūrų mūšio iki kito (kaip tik dešimtmetis, kada apie jį parašiau ir supažindinau su pamiršta lietuvių pergale čia) – ir apie nominantus ir laimėtojus jūs rasite įrašo gale žemiau.

Andrėj Nevzorov: Ryšys jūroje

Kol aš užimtas visokiais niekais, ir mano tinklaraštis žiemoja su parpiančiais meškučiais, tai Gintautas Petrauskas laiko veltui neleido ir išvertė Andrėjaus Nevzorovo, su savo žmona apiplaukiusio tiek Europą, tiek ne per seniausiai ir pasaulį savo burine laive Delta, buvusia sodininkų klomba, straipsnį apie radijo ryšį jūroje.

Jo kelionę esu sekęs jo tinklaraštyje, ir man liūdna, kad į pabaigą jis suvatinėjo – nes nu taigi tokia šventė, Huilo Krymą Rusijai sugrąžino, būtina dabar užsukti (nors ukrainiečiai draugai jį ir atkalbinėjo). Dabar statosi didesnę laivę Epsilon, bet jo nuotykiams aš atšalau, nors Gintauto vertimas, tikiuosi, pravers (man patiko patarimas dėl diktofono – žr. žemiau), ką ir publikuoju, dėkodamas abiems, o ypač Gintautui, be abejo:

* * *

Vėliava sugrįžo

Nepraėjo ir šešetas metelių, kaip mūsų tarpukario karo laivo (ir iš esmės – tai viso laivyno tuo metu) vėliava (angl. ensign) pagaliau sugrįžo į tėvynę.

Knygų lentyna, Sea Longing ir Joseph Conrad

Man negalima eiti į knygynus. Kaip lošėjui uždrausti, informavus per kokį nors nacionalinį priklausomybių centrą. Arba užsikodavus kaip alkoholikui, lankančiam anoniminę savipagalbos grupę:

– Sveiki, mano vardas Egidijus, ir aš esu bibliofilas.

Achtung!

ACHTUNG!!!

Jei esi tikras buriuotojas, o ne kokia nors moraliai paklydusi goskomsportlssrinė kekšė, tai jau turi žinoti, kad rugsėjo mėnesio 7 diena yra Lietuvoje didi nacionalinė šventė – Buriuotojų diena!

Tad kasmetinę tradiciją dera palaikyti visose laivėse ir šventę švęsti visiems Lietuvos buriuotojams, prijaučiantiems ir pro šalį netgi einantiems, idant burėse vėjo triskart nepristigtų ir po falškyliu būtų ne mažiau vieno sieksnio ir vienos pėdos vandens beigi dugnas kriauklėmis neapliptų ir žolėmis neapželtų.

Todėl nežinau kaip kituose Lietuvos teritoriniuose ir vidaus vandenyse bei atvirose jūrose, o Lietuvos buriavimo sostinėje Kauno mariose planas yra toks:

Rimtautas Rimšas: Pavogtasis

Pirma, tai knygą gavau dovanų iš Audriaus – čia trečioji iš jo dovanotųjų, ir sakiau jam, kad neskaitysiu, nes nedraugauju gi su autoriumi. Bet Audrius yra gudrus diegas ir išmintingas organizatorius, nes žinojo, kad vis tiek skaitysiu. Galėčiau ir neprisipažinti, kad perskaičiau.

Antra, tai autorių teko pasiųsti Facebook į tolimąjį plaukiojimą pagal kursą į koordinates 14° 24′ 28″ S ir 71° 18′ 00″ W – nes tiesiog truputį atsibosta bandyti diskutuoti su žmonėmis, kurie yra neteisūs, bet užsispyrę savaip, o argumentas tuomet jų finale yra toks svarus, kad gerą kreiserį vietoje inkaro užlaikytų – “kas tu toks?!“.

Kapitan z Oriona

Ko gero, aš vienintelis būčiau visoje Lietuvoje, kuris šitą lenkų 1977 metų filmą “Kapitan z Oriona“ (Kapitonas iš Oriono) bus matęs. Bet kai nerandi ką geresnio veikti darbe naktį, nes Venanto knygą jau perskaitei, tai gali ir keistų filmų per Youtube pažiūrėti.

Venantas Butkus: Jūreivystės avantiūrų pėdsakais

Venantą aš vis paskaitau su malonumu savo feedly RSS skaityklėje, kuomet jis ką nors parašo į žurnalą Jūra – tiesą sakant, vien dėl jo ir užsiprenumeravau tą žurnalą, nes kokios nors uosto krovos peripetijos arba glušiai Vilniuje, kurie savo uoste (uostas priklauso Vilniui, ne Klaipėdai) tvarkytis nesugeba, man ne taip ir įdomios, nors Vidmantas Matutis ten ir laiko gerai bures sustyguotas.

Gro-tą! Gro-tą! Gro-tą!

Jei ant malkinės parašyta iksas, ygrekas ir apsukta N raidė su paukščiuku, tai vis tiek ten rasite malkas, o ne linksmakočių rietuves.

Panašiai rasite ir jaučio linksmakočio sriubą, jei sekdami užrašu “Kauno jachtklubas“ tikėsitės jį ten rasti – išties Kauno jachtklubas yra visai kitoje įlankoje, ir į jį važiuojama ne pagal šitas kelio ženklų nuorodas nuo HES.