Dveji metai po savo pirmosios knygos “Apelsinų kontrabanda ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“, istorikas Gediminas Kulikauskas išleido 2015 metais antrąją savo istorinių įvairenybių apie Lietuvą knygą “Elektros boikotas ir [dar] kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“, ir nepraėjo dveji metai, kaip aš pagaliau ją perskaičiau (autoriaus dedikacija rašyta spalio 28 dieną, tai kaip ir ne dveji dar).
Tag Archives: istorija
Salio Šemerio prisiminimai
Keturvėjininko poeto ir tarpukario Lietuvos buriuotojo Salio Šemerio prisiminimai buvo ne tik Valdo Japerto dėka čia mano tinklaraštyje publikuoti, bet jau pagaliau pasirodė ir pati pilna knyga:
Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse: atsiminimai / Salys Šemerys; [sudarytojas ir paaiškinimų autorius Dainius Elertas]. – Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus, 2016 (Vilnius: BALTO print). – 351, [2] p.: iliustr., nat. – ISBN 978-609-95879-0-5 (įr.). Tiražas 400 egz.
Kai praeitą kartą buvau atostogų Lietuvoje, bandžiau knygynuose nusipirkti, tačiau tokioms knygoms, man nuoširdžiai paaiškino, nėra, suprask, paklausos (“a, jūs irgi buriuotojas… tada viskas aišku – nebus knygos, žinokite“), todėl jų net sandėlyje knygynas nelabai laiko. Galima užsakyti, sako, tada kaip ir Ostapui (kuris dėvėjo škiperišką kepšę) paaiškino: “pinigai ryte – kėdės popiet; pinigai popiet – kėdės vakare; pinigai vakare – kėdės ryte; pinigai ryte…“
Apie 5 iš Albatroso
Šią dainą “Penki iš Albatroso“ per Mingės jachtklubo 10-mečio jubiliejų aš išgirdau iš Olando (džk Darius Bulanavičius, laivės Carpe Diem burvedys), kuris pasakė, kad ją išmoko savo ruožtu iš Dėdės Romo (džk Romualdas Janušauskas, buriavimo Lietuvoje dinozauras), o iš kur tas išgirdo, tai istorija nutyli, nes jei net ne pats sukūrė, tai iš gyvų likusių bus seniausias dabar šios dainos šaltinis, raižantis laivėmis Lietuvos vidaus, teritorinius ir tarptautinius vandenis.
Ir štai yra tas tekstas, kurį aš išpešiau iš jo – ačiū jam! Skaityti toliau
Muzikinis Penktadienis (34): visų šalių proletarai, vienykitės!
Šiandien dėl Muzikinio Penktadienio kalta aplinka.
Viena iš stočių piečiau Temzės Londone, kurias mano traukinys pravažiuoja, jei pasirenku tą liniją, yra Clapham Common, kur pernai dviem savaitėms buvo visos reklamos pakeistos katukais (awwww… kaip mieeeela!), o 1842 metais čia 20000 čartistų, reikalaujančių balsavimo teisių visiems, susidūrė demonstracijoje su konstebliais (seniausia pasaulyje civilinė policija įkurta Londone 1829 metais – iki tol viešosios policijos funkcijas atlikinėjo kariškiai: čia – dragūnai, per Kanalą/Lamanšą – žandarai, ir pan.), tarp kurių buvo pasisamdęs ir būsimas prancūzų imperatorius Napoleonas III.
Išsiskirsto visi taikiai dėl kilusios baisios liūties.
Suomių filmukas apie Hai (Requin)
Salys Šemerys savo atsiminimuose “Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse“ (ISBN 978-609-95879-0-5) rašo 145p., kad 1937 metais Klaipėdos jacht-klube (K.J.K.) buvę 9 Hai (jis rašo su j gale) tipo laivės (jachtos).
Muzikinis penktadienis (28): apie epochų lūžius Kovo 11 išvakarėse
Rytoj Kovo 11-oji, ir tai yra išties epochos lūžio prie Baltijos Lietuvai atmintina diena, kada 1990 metais dar išvakarėse buvome tik vos tautiškai užsidainavę ir Trispalvėmis jau antri metai savaip Perestroiką suvokę bemosuojantys sovietukai, viską kontroliuojančios, bet valdžią jau prarandančios kompartijos bonzui, dabar esančiam tik piktasnuke bronza Antakalnio kapinėse, purkštaujant apie mažus žingsnelius ir autonomiją SSRS sudėtyje, Nobelio premijas už jo įtikinimą gyventi be sovietų armijos globos ar atsisakymus kalbėti prie skuduro jo pavadinamos tautinės vėliavos, o štai jau kitądien ir jam į patinusią nuo vodkės pirtelėse raudoną fizionomiją pamėlusia nosimi pasakant – velniop jus, kacapai, Lietuva bus laisva!
Tad tokia proga nusprendžiau, kad šis Muzikinis Penktadienis tebūnie paskirtas dainoms, kurios šiuolaikinėje populiarioje (nuo romėniško vox populi) buvo tie lūžio riffs, lengvai įsimenami iki dabar ir išties reiškę naują epochą ar naują kartą jaunimo savivokoje arba maište prieš establišmentą.
Dueliant (2016)
Kinokampanija Kalambyja Pykčerz priedstavliajiet…
Rimtai, tai yra visai dar šviežias 2016 metų rugsėjo rusų filmas Дуэлянт (Dvikovininkas) IMAX technologijoje, kuris nufilmuotas Columbia Pictures studijoje, bet jo režisierius Aleksej Mizgiriov ir pagrindiniame vaidmenyje yra Piotr Fiodorov – tas pats aktorius, kurį matėte ir filme bei TV serijale Skėriai.
