Vėliava sugrįžo

Nepraėjo ir šešetas metelių, kaip mūsų tarpukario karo laivo (ir iš esmės – tai viso laivyno tuo metu) vėliava (angl. ensign) pagaliau sugrįžo į tėvynę.

Reklama

Achtung!

ACHTUNG!!!

Jei esi tikras buriuotojas, o ne kokia nors moraliai paklydusi goskomsportlssrinė kekšė, tai jau turi žinoti, kad rugsėjo mėnesio 7 diena yra Lietuvoje didi nacionalinė šventė – Buriuotojų diena!

Tad kasmetinę tradiciją dera palaikyti visose laivėse ir šventę švęsti visiems Lietuvos buriuotojams, prijaučiantiems ir pro šalį netgi einantiems, idant burėse vėjo triskart nepristigtų ir po falškyliu būtų ne mažiau vieno sieksnio ir vienos pėdos vandens beigi dugnas kriauklėmis neapliptų ir žolėmis neapželtų.

Todėl nežinau kaip kituose Lietuvos teritoriniuose ir vidaus vandenyse bei atvirose jūrose, o Lietuvos buriavimo sostinėje Kauno mariose planas yra toks:

Gediminas Kulikauskas: Elektros boikotas

Dveji metai po savo pirmosios knygos “Apelsinų kontrabanda ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“, istorikas Gediminas Kulikauskas išleido 2015 metais antrąją savo istorinių įvairenybių apie Lietuvą knygą “Elektros boikotas ir [dar] kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“, ir nepraėjo dveji metai, kaip aš pagaliau ją perskaičiau (autoriaus dedikacija rašyta spalio 28 dieną, tai kaip ir ne dveji dar).

Salio Šemerio prisiminimai

Keturvėjininko poeto ir tarpukario Lietuvos buriuotojo Salio Šemerio prisiminimai buvo ne tik Valdo Japerto dėka čia mano tinklaraštyje publikuoti, bet jau pagaliau pasirodė ir pati pilna knyga:

Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse: atsiminimai / Salys Šemerys; [sudarytojas ir paaiškinimų autorius Dainius Elertas]. – Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus, 2016 (Vilnius: BALTO print). – 351, [2] p.: iliustr., nat. – ISBN 978-609-95879-0-5 (įr.). Tiražas 400 egz. 

Kai praeitą kartą buvau atostogų Lietuvoje, bandžiau knygynuose nusipirkti, tačiau tokioms knygoms, man nuoširdžiai paaiškino, nėra, suprask, paklausos (“a, jūs irgi buriuotojas… tada viskas aišku – nebus knygos, žinokite“), todėl jų net sandėlyje knygynas nelabai laiko. Galima užsakyti, sako, tada kaip ir Ostapui (kuris dėvėjo škiperišką kepšę) paaiškino: “pinigai ryte – kėdės popiet; pinigai popiet – kėdės vakare; pinigai vakare – kėdės ryte; pinigai ryte…“

Apie 5 iš Albatroso

Šią dainą “Penki iš Albatroso“ per Mingės jachtklubo 10-mečio jubiliejų aš išgirdau iš Olando (džk Darius Bulanavičius, laivės Carpe Diem burvedys), kuris pasakė, kad ją išmoko savo ruožtu iš Dėdės Romo (džk Romualdas Janušauskas, buriavimo Lietuvoje dinozauras), o iš kur tas išgirdo, tai istorija nutyli, nes jei net ne pats sukūrė, tai iš gyvų likusių bus seniausias dabar šios dainos šaltinis, raižantis laivėmis Lietuvos vidaus, teritorinius ir tarptautinius vandenis.

Ir štai yra tas tekstas, kurį aš išpešiau iš jo – ačiū jam!

Muzikinis Penktadienis (34): visų šalių proletarai, vienykitės!

Šiandien dėl Muzikinio Penktadienio kalta aplinka.

Viena iš stočių piečiau Temzės Londone, kurias mano traukinys pravažiuoja, jei pasirenku tą liniją, yra Clapham Common, kur pernai dviem savaitėms buvo visos reklamos pakeistos katukais (awwww… kaip mieeeela!), o 1842 metais čia 20000 čartistų, reikalaujančių balsavimo teisių visiems, susidūrė demonstracijoje su konstebliais (seniausia pasaulyje civilinė policija įkurta Londone 1829 metais – iki tol viešosios policijos funkcijas atlikinėjo kariškiai: čia – dragūnai, per Kanalą/Lamanšą – žandarai, ir pan.), tarp kurių buvo pasisamdęs ir būsimas prancūzų imperatorius Napoleonas III.

Išsiskirsto visi taikiai dėl kilusios baisios liūties.

Suomių filmukas apie Hai (Requin)

Salys Šemerys savo atsiminimuose “Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse“ (ISBN 978-609-95879-0-5) rašo 145p., kad 1937 metais Klaipėdos jacht-klube (K.J.K.) buvę 9 Hai (jis rašo su j gale) tipo laivės (jachtos).