(Tęsinys. Pradžia – čia)
* * *
Prūsokų tikslas dar nuo XVII amžiaus buvo sujungti laivyba savo Rytprūsių sostinę Karaliaučių (dabar – rusų Kaliningradą) su šiauriniu jos uostamiesčiu Memeliu (dabar – mūsų Klaipėda), bet kartu taip dar išvengiant ne tik jau tuomet seklių ir taip pat paošti prastu oru mėgstančių Kuršmarių, nekalbant jau apie tą lankstą Baltijos jūra pro Sembos pusiasalyje prie Aistmarių esančią Piliavą (vok. Pilau, rus. Балтийск).
Kartografo Caspar Henneberger sudarytas 1644-ųjų metų Prūsijos žemėlapis (iš sanderusmaps.com)
Jiems būtina buvo turėti ir krovinių transporto alternatyvą senąjam pašto traktui (arkliais traukiamais vežimais ir diližanais nedaug perveši žmonių ir krovinių), kuris dar nuo kryžiuočių laikų ėjo nuo Kuršo (vok. Kurland) ir bendrai Mergelės Marijos Žemės (t.y. vokiškosios Livonijos) link vokiškų Rytprūsių ir Šv. Petro Žemės per tą Memelland (arba Klaipėdos ir Pamario kraštą – lietuviškai).
Todėl šis jų išraustas kanalas, pelnytai gavęs dar 1865-aisiais pergalingo to meto Prūsijos karaliaus (kuris numalšino 1848 metų revoliuciją Berlyne, gaudamas “kartečės princo“ titulą; vėliau atsiėmė Šlezvigą su Holšteinu iš danų 1864-aisiais ir išstūmė Austriją iš vokiečių sąjungos po 1866 metų karo su jais, prijungdamas Frankfurtą, Hanoverį, Heseną-Keselį ir Nasau; įveikė dar ir prancūzus 1870-aisiais, taip prijungdamas Elzasą su Lotaringija, tapusius Pirmojo Pasaulinio karo motyvatoriais revanšistams prancūzams) ir paties pirmojo nuo 1871-ųjų vokiečių imperatoriaus (kaizerio) vardą (kurį jis gavo Versalio rūmuose dėka kanclerio Otto von Bismark ir šio politikos) Der König-Wilhelm-Kanal, dabar neturėtų būti vertinamas tik taip siaurai ir todėl visiškai paikai tarsi atskira “lietuviška“ viena atkarpa, kuri yra mūsų, nes juo plukdė, suprask, mūsų mišką.
Sienas Europoje perbraižusio Prūsijos karaliaus, kurio vardu pavadintas dabartinis Klaipėdos kanalas, ir pirmojo vokiečių imperatoriaus nuo 1871-ųjų Vilhelmo I karikatūra (iš military wiki)
Nes tai yra bendros Rytprūsių, po Antrojo Pasaulinio karo likviduotų ir išdalintų tarp Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos, jų nuo 1835-ųjų buvusių kanalų ir natūralių vandens vidaus kelių sistemos Das Friedrichsgraben-System dalimi, kuri buvo pradėta naudoti dar iki visų geležinkelių XVII amžiuje ir ėjusi prūsų Semboje:
- 1) pradedant nuo Karaliaučiaus (vok. Königsberg, rus. Калининград) Priegliumi (vok. Pregel, rus. Преголя), į rytus link Vėlumos apskrityje (vok. Landkreis Wehlau) esančios Tepliavos (vok. Tapiau, rus. Гвардейск) – čia pridėčiau, kad į pietus Priegliaus intaku Angrape (natangiškai Vingrupe arba liet. Ungura, lenk. Węgorapa, rus. Анграпа, vok. Angerapp) galima būtų pasiekti Mozūrų ežerus prie Unguros miestelio (lenk. Węgorzewo, vok. Angerburg);
- 2) nuo Tepliavos gi įtekančia Deimenos upe (vok. Deime, rus. Дейма) į šiaurę link Labguvos (vok. Labiau, rus. Полесск);
Karaliaučiaus (Königsberg) susisiekimas 1910 metais vidaus vandens keliais su Aistmarėmis (Frisches Haff) ir Kuršmarėmis (Kurisches Haff) – atkreipkite dėmesį į schemoje iš vikės pavaizduotą kanalą nuo Labguvos (Labiau) link Klaipėdos (Memel) ir Tilžės (Tilsit).
- 3) nuo Labguvos jau 1689–1697 metais išraustas 19 km ilgio Didysis Frydricho (“išrausalas“) kanalas Großen Friedrichsgraben (rus. Полесский канал), kuris leidžia išvengti Kuršmarių pietrytinės pusės link Gilijos (vok. Gilgen, rus. Матросовка);
- 4) nuo Gilijos upės per patį Gilijos kaimą (vok. Gilgestrom, rus. Матросово), vandens kelias išsišakojęs į rytus link dar vieno Rytprūsiams svarbaus miesto Tilžės (vok. Tilsit, rus. Советск) ir, aišku, šiauriausio to meto Rytprūsių uosto Klaipėdos (vok. Memel, rus. Клайпеда), jei ta Gilija neišlendama į pačias Kuršmares (arba iš jų – į šį Didįjį Frydricho kanalą);
- 5-A) bet nuo čia 1675-1683 metais iki tol jau išraustas ir 6 km ilgio taip pat Mažasis Frydricho kanalas Kleinen Friedrichsgraben (rus. Немонинский канал), kuris sujungė Giliją prie Kryžionų (vok. Groß Kryszahnen, nacių Seckenburg, rus. Заповедное) su Nemunynu (vok. Nemonien, nacių Elchwerder, rus. Головкинo) – tik dabar, deja, šis mažasis kanalas yra atskirtas nuo Gilijos savo šiauriniame gale apie 100 m pločio užtvanka;
- 5-B) todėl taip, kad jau nuo 1835-ųjų čia prie Nemunyno yra Kryžonių kanalas (vok. Seckenburger Kanal, rus. Приморский канал), kuris yra 5 km ilgio ir taip sujungia per Giliją su minėtu Didžiuoju Frydricho kanalu link arba nuo Labguvos;
Kryžonių kanalas (rus. Приморский канал), sujungiantis čia pažymėtą Giliją su Nemunynu (rus. Головкинo), iki kurio eina Didysis Frydricho kanalas (rus. Полесский канал)
- 6) toliau jau Gilijos upe (vok. Gilge, rus. Матросовка) prieš srovę į rytus plaukiama iki pat Nemuno, kurio kairiuoju ištaku juk šioji dabar rusiško Nemuno dalis yra;
- 7) taip va nuo čia užkylant prieš srovę jau Nemunu pasiekiama priešais mūsų Panemunę esanti minėtoji Tilžė (vok. Tilsit, rus. Советск);
- 8) bet taip nuo čia pasukus į kitą pusę pasroviui, tai Nemunas dešininiu šiuo pagrindiniu laikomu ištaku pavirsta Rusnės upe (vok. Russ), kuria pasiekiamas toliau ir pats Rusnės miestelis (vok. Ruß), kur ši rusnojanti upė baigiasi, nes ir vėl atsimeta į dabar lietuvišką Atmatą (vok. Atmath) dešinėje ir nuskirvena į “rusišką“ Skirvytę kairėje (vok. Skirwieth, rus. Северная), taip sudarydama ir Rusnės salą Nemuno Deltoje;
Rusnės sala ir dabar vandens turizmui išnaudojama šio vandens kelio dalis tarp Rusnės ir Mingės (iš laivunuoma.eu)
- 9) toliau jau Atmata pasiekiamas jos intakas Minija (kuršiškai – Mingė), kuria irgi prieš srovę į šiaurę užkylama iki Lankupių šliuzo (vok. Lankuppen), čia formaliai jau žyminčio ir Karaliaus Vilhelmo kanalo pietinę pradžią;
- 10-A) toliau 8.7 km užkylama kanalu į šiaurę pro Dreverną (vok. Drawöhnen), kuri lieka kairėje arba pietvakariuose, ir taip jau pasiekiamas pats likęs 13.3 km ilgio tiesusis Karaliaus Vilhelmo arba Klaipėdos kanalas, vedantis iki pat Klaipėdos uosto Malkų įlankos.
- 10-B) o nuo Drevernos per jos uostelį už 1.9 km būtų galima išplaukti į Kuršmares (arba iš jų taip įplaukti į Klaipėdos kanalą) – tan šis kanalas net ir be uždarytos dabar laivybai dalies Smeltėje jau gali būti paleistas veikti, sutvarkius tą Lankupių šliuzą iš “kultūrinio paveldo“ į inžinerinį veikiantį įrenginį.
Apleistas Lankupių šliuzas iš viršaus – registruotas technikos paminklas (iš pamatyklietuvoje.lt)
Ir va būtent taip, nuo Klaipėdos link Tilžės arba Karaliaučiaus, ir reikia vertinti šį Karaliaus Vilhelmo kanalą, sujungusį uostamiestį su sostine per abu Frydricho kanalus ir Skalvijos bei Sembos ir Nadruvos prūsiškas upes.
O ne tą paiką “su lietuviškomis malkomis išlindome Atmata už Rusnės prie Minijos, bet Kuršių mariose labai pūtė, tai tuo kanalu ir patraukėme į šiaurę pro Lankupius iki paties Klaipėdos uosto“.
* * *
Aišku, kanalų kaip transporto kelių, reikšmė sumenko XX amžiaus pradžiai, kuomet Vokietija plačiau išvystė geležinkelių tinklą.
1910 metų Rytprūsių žemėlapis su pagrindiniais vandens ir sausumos keliais (iš doičevikės)
Tačiau turėkite omeny, kad baržomis ir tuomet buvo galima gerokai pigiau ir sklandžiau, nes nereikėjo perkraudinėti ar performinti sąstatų skirtingose geležinkelių linijose, gabenti krovinius tarp Rytprūsių Klaipėdos, Tilžės ir Karaliaučiaus uostų.
O ir Smalininkuose 1886–1888 metais pastatytame uoste jau buvo galima lietuvių Nemunu atplukdytą medieną perkrauti į geležinkelio vagonus – aš dar iš vaikystės pamenu ten išlikus geležinkelio pylimo atšaką link upės ir netgi senąją vokiečių geležinkelio raudono mūro stotį, naudotą jau kaip gyvenamasis namas, su vokišku gotikiniu užrašu Schmalleningken, kurio kaip “nacistinio“ ir prie sovietų, sako, vis neidavę uždažyti (vokiečių chemikai sukūrė tokius juodus dažus, kurie prasiėda per uždažytus ant viršaus – kas yra labai patogu: taigi užtepliojai atnaujindamas iškabą ant viršaus baltai, o tos tvarkingos kaligrafiškai užrašytos raidės po kiek laiko vėl prasišviečia, ir nereikia iš naujo rašinėjant terliotis).
Smeltėje išilgai Klaipėdos kanalo einantys geležinkeliai (iš pinterest)
Šis mūsų pusėje atsidūręs kanalas prie lietuvių Klaipėdos krašto administracijos nuo 1923-ųjų vis dar naudotas, įskaitant ir po to 1939-aisiais sugrįžusius čia vėl vokiečius, bet išties mums toji buvusi šios kanalo jungtis su Rytprūsiais iš esmės ir likusi jau tokia nebereikalinga, nes vokiečiai neįsileido savo vidaus vandenų keliais plaukioti svetimoms baržoms.
Todėl ir dabar mes matome šį kanalą tarsi neaišku kodėl taip sujungusį Klaipėdos uostą per visas tas “pievas“ tik gal su jokios komercinės uosto reikšmės neturėjusia Rusne, kuomet Tilžė su Ragaine buvę vokiškomis, kaip dabar yra rusiškomis.
Gražu, bet tuščia… (iš Mariaus Ekto kanalo… sic!…youtube)
* * *
Ir netgi vėliau prie rusų čia Nemune atsiradęs “mūsų“ upių transportas, kuomet Klaipėda kanalo dalį Smeltėje labai greitai jau pasiėmė kaip vandenvietę, šio aklaviete tapusio vandens kelio nebenaudojo.
Tad Klaipėdą su Kaunu sujungęs Nemunas įsitvirtino ir mūsų pasąmonėje, ypač po SSRS subyrėjimo ir tų valstybinių sienų Skirvytėje bei Nemune atsiradimo su Rusija, tarsi tik toks vienintelis iki tol buvęs vandens kelias, įsivaizduojant, kad susisiekimas laivais tarp Rytprūsių sostinės ir šiauriausio jų uostamiesčio vykęs tik Baltijos jūra, o ne gerokai saugesniu ir sklandesniu vidaus vandenų keliu upėmis ir kanalais.
Ir tas mums vandens kelias, net faktiškai dabar išnykus komerciniam reguliariam keleivių ir krovinių plukdymui, toks išliko nuo sovietmečio: pro Uostadvarį išlendama į Kuršmares link Ventės rago, o ne pasukama iš Atmatos dešinėn link Mingės; toliau Kuršmarių farvateriu pro Ventės Ragą plaukiama link Pilypo bujos (dabar Nr. 35), po ko arba tiesiai vakarop 10.8 km į Nidą, arba dešiniau į šiaurės vakarus link Pervalkos Arklių rago ir į marias “įbridusio“ Raudono Žmogaus švyturio (Fl W 10s 2M), nuo kurio į šiaurę jau palei Juodkrantę iki pat Storosios Bertos bujos (dabar ją pakeitę net trys bujos: dvi farvaterį žyminčios lateralinės Nr. 1A raudona ir 2A žalia bei viena kardinalinė salos vakarinėje pusėje) ir “terminalinės“ Kiaulės Nugaros salos.
Farvaterių trikampis, faktiškai apibrėžiantis buriavimo akvatoriją mūsų Kuršmarėse (iš jūrlapio).
O kanalas štai čia anapus rokenrolo Ro-Ro terminalo krantinės – vis dar uždarytas…
* * *
Ačiū nuolatiniams rėmėjams Patreon bei tikslingai balsuojantiems per PayPal!
Skipper_LT 