Apie pagundas ir kečus

Kai mano apsaugos kolega rumunas darbe naktį knapsi, bežiūrėdamas kung-fu filmus lapu-tapu (aš sakau jam, kad čia kaip porno – jei matei vieną, tai matei visus), aš dažnai skaitinėju internete parduodamų laivių skelbimus.

Nedaug trūksta, ir kurią tikrai imčiau jau. Tame didelė pagunda – va taip palikti visas pareigas krante ir tiesiog išplaukti į vandenynus. Kaskart su šita pagunda kovoju, ir jei JK laimi Brexit šalininkai ir gyvenimas čia tampa neįmanomas, tai pagunda paims viršų.

Nes mano ketinimas yra išplaukti ne tik po Red Ensign, kurio kampe Union Jack, bet ir su JK piliečio pasu (because Royal Navy, goželiai jūs, supjaustę Lietuvos fregatas!) – po 4 metų kreipsiuosi dėl permanent resident statuso gavimo, o dar po metų jau galėsiu ir dėl pilietybės, tad man dar maždaug 6 metai iki mano tos Kelionės prieš Anapilį.

Ekranizacija: The Riddle of the Sands

Kai aš dar buvau paauglys ir pradėjau domėtis įvairiomis marinistinėmis kvailystėmis tame tarpe ir dėka brolių Každailių Laivų ir jūrininkų, anapus Geležinės Uždangos išėjo penkeriais metais anksčiau filmas “Seklumų mįslė“ (The Riddle of the Sands), kurį pažiūrėjau gi tik dabar.

Aš nemanau, kad Lietuvoje išvis kažkas šį filmą bus iš buriuotojų, nekalbant jau apie likusius, matęs ir pasidalinęs kur savo atradimo ir pažinimo džiugesiu – o čia kadre gi ištisai akį džiugina klasikinės gafelinės laivė (yawl tipo, kuo buvusi ir Joshua Slocum laivė Spray) ir gafelinė škuna, ir filme išties veiksmas iš esmės vyksta ant vandens ir buriuojant.

Netgi kai iš vienos į kitą perplaukinėjama, tai ne jokiu pripučiamu RIBu su varikliu, o medine normalia valtele su bure, ko net škunoje Brabander nerasi. Mano išvis svajonė buvo ne tik tokią burvaltę įsigyti Trakams, bet ir liko tokią valtelę turėti čarterinėje jachtoje ar nuosavoje vėliau (ir kas geriau už gelbėjimosi plaustus, bet tema ne apie tai).