Šiandien jau tas tradicinis šiame tinklaraštyje marinistinis ketvirtadienis yra paankstintas į pirmadienį.
Nes rugsėjo 7-oji yra lietuviškojo buriavimo pradžios oficiali data, ir todėl Lietuvoje yra švenčiama (ahoy, ponas Audriau!) kaip nacionalinė Buriuotojų diena.
Ta proga sveikinu visus tikrus buriuotojus ir jiems prijaučiančius – tėvynės įjūrinimo labui!
* * * Skaityti toliau
Besiruošdamas tradicinei KMR (Kuršių Marių Regatai) tos regatos legendinis Nidos Baobabo Gautama tamsta treneris Dėdė Romas nemaloniai nustebo, suradęs šių metų jau 53-čios regatos įstatuose štai tokį 4.1 punktą (cituoju):
“Ne mažiau kaip 60 procentų jachtos įgulos narių, įskaitant jachtos vadą, turi būti Nacionalinės buriavimo organizacijos nariais“.
Nuotrauka iš Romualdo Janušausko FB: Skaityti toliau
Turėtum būti arba visiškai nušokęs nuo protelio, arba tau turi beprotiškai sektis, arba… turėtum būti rusas iš Sibiro, kad nusipirktum Nauticat 40 jachtą Lady Mary, pasiimtum savo dvi nepilnametes (!) dukras ir žmoną, kuri vaikystėje Urale prisiskaitė Jules Verne knygų (ypač “Kapitono Granto vaikai“), ir ta jachta ne tik per Atlantą perplauktum, o po to Panamos kanalu į Ramųjį vandenyną, kur aplankytum Galapagus, Velykų salą ir…
…užuot peržiemojęs nuo uraganų sezono kur ramiau prie Naujosios Zelandijos, tai va paimtum ir pasineštum ne į vakarus, o į pietus kone trims mėnesiams atviru vandenynu link Riaumojančių Keturiasdešimtųjų.
Ir tai ne viskas! Skaityti toliau
Pandemija ar ne, bet laiku atnaujintas tinklaraštis tiesiog dabar įpareigoja mane paskelbti tradicinius ir jau dešimtį (!) metų, t.y. nuo 2009-ųjų, nominuojamus lietuvių jūrų pergalės prieš švedus mūšyje prie Salacgryvos 1609 metais proga mano simbolinius vienuoliktuosius (skaičiuokite!) apdovanojimus: už teigiamus nuopelnus, mano galva, Lietuvos jūriškumo ir buriavimo populiarinimo labui – Butelis Druskos; ir, deja, bet taip pat ir už knibždančius tarakonus galvose bei niekadėjišką veiklą trukdant mūsų tautai judėti jūrinės link – Švininis Tarakonas.
Pradėkime optimistiškai ir abėcėliškai:
Skaityti toliau
Aš regatomis mažai domiuosi – praktiškai, nesidomiu visiškai: kaip beprasmiu vienadieniu užsiėmimu, nes matuotis škertikais galima įvariais būdais, iš kurių pats tiksliausias yra išties išsitraukti ir pasimatuoti, o ne ieškoti kitų kompensacinių mechanizmų.
Na, nebent regata kažkaip turi naudos ar įtakos marinistinės kultūros vystymuisi ir sklaidai visuomenėje. Išvis, manau, biblijinė frazė “iš dulkės į dulkę, iš pelenų į pelenus“ privalo būti papildyta trečia dalimi – “iš jūros druskos į jūros druską“. Bet čia aš jau nuklystu į vizijas, misijas bei strategijas.
Be šlipso – toks dress-code visuotinu nebyliu sutarimu taikomas jau ne pirmi metai nenuoramos Bitlo (pagal pasą, taip pažeidžiant dabar ES direktyvą dėl GDPR, žinomam kaip Darius Gerasimavičius) organizuojamiems žurnalo Vėjo!3 vardu Metų Buriuotojo Apdovanojimams.
Aišku, šie yra nuo seno plačiai žinomi siaurame rate (jei buriuotojus lyginsite bendrame tautiečių kontekste), nes LBS šulai vienais metais primetė, kad jų vardu dalinama garbė ir šlovė ne tuo kursu nuėjo, tai “atėmė“ nacionalinį buriuotojų apdovanojimų statusą ir rengia patys dabar jau kelinti (prisipažinsiu, net nežinau kelinti, kai tokie dar plačiau žinomesni) metai savo nuosavą, į ką Bitlui išties yra nusišvilpti, nes jo sugalvoti MBA dabar, galima drąsiai sakyti, išvis yra tarptautiniai (apie tai irgi žemiau) – o ir kitų tokių juk MBA nėra.
Ir ką jūs jam? Skaityti toliau
Netgi jei nerašai šiuo metu šio tinklaraščio, nevidone tu prakeiktas, pagalvojau aš sau taip lietuvių jūrų pergalės prieš švedus mūšyje prie Salacgryvos 410-ies metų proga, tai nereiškia, kad reikia laužyti tradiciją ir nepaskelbti praeitų metų išskirtinių įvykių Lietuvos buriavimo akvatorijoje, teritorijoje ir istorijoje!
Juolab, kad turėjau ne vieną ir ne dvi progas sudalyvauti kai kur pats asmeniškai, tai arba susirgau (o tu, rupke, koks šiemet gripas – įskaitant greitosios pagalbos ekipažą, antibiotikų kursą ir temperatūrą iki 39.5!), arba susigalvojau kitų priežasčių neatrasti laiko aprašymams, dėl ko atsiprašau.
Bet gana čia venduoti neužkylant, nes metas jau akristi į palankų kursą ir įvardinti nugalėtojus abiejų nominacijų, mano zirga galva: Skaityti toliau
Publikuota 2019-03-17 tinklaraštyje Punkonomics:
Mes prie Nemuno užaugę
Mylim savo marių Kauną;
Anarchistai te nepyks –
Meras juos greit išvaikys.
– iš LTSR gamybinio žuvies pramonės susivienijimo profsąjungos vokalinio-instrumentalinio ansamblio “VI/ČI“ repertuaro (išgirsta restorane “Žalių Girių Jachtklubas“ per respublikinį Šančių festivalį “Plazda plazda didburės“)
Lietuvos buriavimo gimtadieniu dera laikyti rugsėjo 7 dieną, kuomet prieš 97 metus Kaune inžinierius Jonas Šimoliūnas registravo jo iniciatyva suburto pirmojo Lietuvos jachtklubo įstatus, tapdamas ir šio jachtų klubo komodoru.
Ko gero, po trejų metų mano emigracijos nuo lietuviškų vandenų ir juos ribojančių krantų, šios mano sėkmingiausių ir gėdingiausių Lietuvos buriavimo įvykių, atitinkamai nominuojamų Butelio Druskos bei Švininio Tarakono apdovanojimams, priėjo savo devynerių metų istorijos galą (galą kaip virvagalis laive, o ne galą, kuriuo matuojamasi, kurio didesnis).
Metus skaičiavau nuo 2009-ųjų imtinai, ir nuo vieno lietuvių laimėto Salacgryvos (Salismiundės) 1609 metų jūrų mūšio iki kito (kaip tik dešimtmetis, kada apie jį parašiau ir supažindinau su pamiršta lietuvių pergale čia) – ir apie nominantus ir laimėtojus jūs rasite įrašo gale žemiau.
Nepraėjo ir šešetas metelių, kaip mūsų tarpukario karo laivo (ir iš esmės – tai viso laivyno tuo metu) vėliava (angl. ensign) pagaliau sugrįžo į tėvynę.
ACHTUNG!!!
Jei esi tikras buriuotojas, o ne kokia nors moraliai paklydusi goskomsportlssrinė kekšė, tai jau turi žinoti, kad rugsėjo mėnesio 7 diena yra Lietuvoje didi nacionalinė šventė – Buriuotojų diena!
Tad kasmetinę tradiciją dera palaikyti visose laivėse ir šventę švęsti visiems Lietuvos buriuotojams, prijaučiantiems ir pro šalį netgi einantiems, idant burėse vėjo triskart nepristigtų ir po falškyliu būtų ne mažiau vieno sieksnio ir vienos pėdos vandens beigi dugnas kriauklėmis neapliptų ir žolėmis neapželtų.
Todėl nežinau kaip kituose Lietuvos teritoriniuose ir vidaus vandenyse bei atvirose jūrose, o Lietuvos buriavimo sostinėje Kauno mariose planas yra toks: Skaityti toliau
Tradiciškai Salacgryvos 1609 metų jūrų mūšio proga savo tinklaraštyje aš paskelbiu, mano galva, vertingiausius praeitų metų įvykius ar nusipelnusius buriavimui žmones. Jau maniau, kad būdamas emigracijoje nelabai ką ir turėsiu skelbti, kas dar bus įdomu ir aktualu jums Lietuvoje.
Bet gyvenimas tuo ir įdomus, kad visada ras kaip pakišti progų, tad žiūrim, kas gero įvyko 2016 metais Lietuvoje, ir kas nusipelnė simbolinio Butelio Druskos.
Mano draugas Darius Bulanavičius, d.ž.k. Olandas, yra laivės Carpe Diem burvedys (dzūk. škiperis).
Bet dar jis yra ir dailininkas, ir nusprendė sau, kad Naujų metų rezoliuciją padarys su teptuku kiek didesnės, nei telefone įpratę esate žiūrėti paveiksliukus, rezoliucija.
