Šiaip pas mus alkoholio tema yra stigmatizuojama, todėl apie ją rašyti yra šiukštu – tauta, suprask, prasilaks.
Bet aš rašiau ir rašysiu, nes esu tikras, kad jei žmogus pats negali nuspręsti, kiek jam tinka išlakti, o už jį tą turi padaryti mama-valstybė, ribodama tuo pačiu ir įgalių tą padaryti piliečių teises, tai toks žmogus išvis neturi tuomet teisės balsuoti.
Visiškai be fantazijos ir gebėjimų kokai vėl džiaugsmingai laižosi, nes sugrįžta rubrika “Kambuzas žaliems“!
Šįkart – dar vienas paprastas patiekalas, kuriam reikia tik gebėjimo neįsipjauti į pirštą. Maggi Idea pristato: naminis troškinys.
Kadangi Maggi reklamos man čia neapmokėjo, tai tenka priminti, kad yra ir konkurentas – Knorr, – kuris paprastai siūlo analogiškus variantus. Bet aš kažkaip ir vėl šįkart pačiupau Maggi Idea nuo lentynos, o kad ten dar ir lipdukas, kad, neva, galima laimėti naktį su Magde kažką, tai neatkreipiau, iš tiesų, savo dėmesio.
Tačiau to vieno pakelio maža, čia jums ne glutamatas sublimatas – reikia dar:
skaityti toliau
Seniai buvo jau receptų? Išalkote? Tuomet – prašom!
Neabejoju, kad girdėję išsireiškimą “išvirti sriubą iš kirvio“, ir dauguma netgi žinote šios sriubos receptą. Pasirodo, kad sriubą galima išvirti ir… iš akmenų! Ir visai ne alegorine prasme, kaip kirvio atveju.
Netikite? Ir tai visai ne pokštas! Anaiptol! Štai kokį receptą radau pateikiamą profesoriaus Predrago Matvejevičiaus knygoje (248p.):
Pusryčiams, prieš išplaukdamas, valgai tai, kas liko nuo vakar – nes negi išmesi?
Pietums, kadangi supa, šeri menkes per bortą.
Vakare išlipi į krantą ir atsigauni. Eini ieškoti maisto į taverną. Kadangi užsienyje porcijos dažniausiai dukart didesnės, nei įprasta Lietuvoje, tai visko nesuvalgai ir pasiimi likutį išsinešimui.
Pusryčiams, prieš išplaukdamas, valgai tai, kas liko nuo vakar. Nes – negi išmesi?
Pietums…
Tai dar irgi vadinama “restoraniniu plaukimu“.
Šįkart kambuzo rubrika pažaliavusiems kokams nėra subalansuota įsimylėjėlių dienai, bet kitąkart negali žinoti, o gal gi visai tiks ir patiks?
Dėl skonio nesiginčijama, ir jei toks maistas patinka pačiam kokui, tai dera gal dar krante ir iš anksto pasitikrinti, ar jis tiks išrinktąjai. Mat šįkart siūlau pupelių troškinį, o šios turi gana savotišką reputaciją, apie kurią nepriimta garsiai kalbėti padorioje draugijoje, ir dėl to jį gana rizikinga patiekti romantiškai vakarienei… skaityti toliau
Pratęsiu mano tinklaraštyje gana retą, bet, įtariu, ne mažiau svarbią, kambuzo rubriką tokiems kaip aš atgrubnagiams kulinarams “Pažaliavęs kokas, arba – Ir laive ėsti norisi“.
Praeitą kartą, nespėjus nei mirktelėti (sic!…), susilaukiau viešo ir didelio pasmerkimo (gerokai pranokstančio sulauktą panieką iš aukštųjų Baltijos krabų jūros vilkų gretų dėl mano naivaus pabaksnojimo į “Brabanderio“ kreivai sukarstytas vėliavas – tai palaukite dar antros dalies) iš burlaivių regatos į Klaipėdą užsukimo organizatoriaus bei tikro (bent jau tikresnio už mane) buriuotojo Kipro už tai, kad receptą pateikiau ruošti orkaitėje, kur pats patiekalas gaminasi valandą. seilę varvinti toliau
Žinau, kad snobai juoksis ir pirštais badys, savo nusistatymą palydėdami “fui“ ir “fe“ jaustukais, bet va prisipažinsiu, kad šiandien išbandžiau Maggi Idea – tą, kur skirta vištai kepti.
Iš tikro, mėgstu patiekalus, kur nieko daryti nereikia. Bet šiuo atveju – na, jau visiškai nieko! ir kaip ten nieko nedarant – dar ir valgyt gauti?
Žiūriu, kas receptais vis dalinasi, kas keptuvių prekinius ženklus lygina, kas prekybos centrų asortimento ir kainų santykį tyrinėja prieš lietų, tai, pagalvojau, kuo aš prastesnis? Negi negaliu naujos rubrikos pradėti? Kambuzas – tai jūreiviškai virtuvė, tai ir receptus gal reiktų pradėti rinkti kokius laivėms tinkamus?
garuojam?
