Leitenantas, kuris kapitonas (1/7) – arba kaip KJP svetimą tradiciją puoselėja


Padarysime pauzę mano išsamiame pasakojime apie apdainuotą alkoholio kontrabandininkų škuną I’m Alone, nes ši savaitė yra savotiškai proginė išgerti pakalbėti apie kitus jau lietuviškus ir marinistinius dalykus, apie kuriuos neprisiruošiau pabaigti rašyti šiame tinklaraštyje net nuo 2012 metų lapkričio 9 dienos, kuomet šią pradinę informaciją išsisaugojau.

Tai dabar proga jau tame, kad Lietuvos Karinės Jūrų Pajėgos galėjo paminėti savo, kaip atskiros kariuomenės rūšies, įkūrimo 85-ąsias metines. Juolab, kad dar taip ir sutapo, kuomet visi LBS buriuotojai sugužėjo pajūrin į savo nuo sovietmečio tradicinę ir svarbiausią lietuviškąją KMR (Kuršmarių regatą).

Tiesa, tarp lietuvių buriuotojų ir nuosavo karo laivyno yra tokios gilios bendro pomėgio vėjui ir burėms bei iš to plaukiančio (sic!) bendradarbiavimo istoriškai tradicijos, kad jų dabar nėra išvis jokių, išskyrus tik dabartinių KJP nukniauktą iš tarpukario kauniečių Lietuvos Jacht-Klubo vėliavą.

Tai niekaip neužkliuvo akis nei už kokių nors laivų paradų, nei bendrų KMR bei KJP ir LBS renginių. Anokia čia ir proga, aha.

Todėl ir parašiau “galėjo“, bet sunkiai tesugebėjo, nes ir KAM tinklapyje KJP mini tik savo atkūrimą, nors taip ir neaišku, ką nuo ko bei kada atkūrė.

Sakau, gal čia dėtas kuo nors Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas, kurio metu buvo įkurta Jūrų Komisija kaip vienas seniausių pasaulyje admiralitetų, bet kad taikos labui vis tik labai greitai išformuota? O gal čia didžiojo lietuvių etmono Jono Karolio Katkevičiaus spontaniškai sukurtą flotilę, įveikusią naktiniame jūrų mūšyje švedus, jie turi galvoje?

Nesuprantu aš tų mergaičių su antpečiais štabuose, ką jie ten pripyarina karybos ir tėvynės labui, juolab, kad dar ir angliškoje tinklapio versijoje rugpjūtis jiems tapęs rugsėju, tai patys nebeatsirenka, ką kada švęsti ir kada juos NATO kolegoms šia proga sveikinti.

Tai dar ačiūdie, Audriui ir man, kad turime Lietuvoje bent jau nacionalinę Buriuotojų dieną.

* * *

Tiesą sakant, KJP yra ne vienintelė kontora, kurios vadovybės, dar “ir tuomet dirbusios Lietuvai“™, makaulėse iki šiol, jau pridedant ir institucinę atmintį bei tradicijas, savo ilgus ūsus krutina sovoko tarakonai.

Nes va, suprantu, kad KJP jūrininkams vilkėti rusiško mentų OMON uniformomis, užsimaukšlinus dar Antrąjį Pasaulinį karą siekiančiu ar tai Trečiojo Reicho, ar tai Sovietų Sąjungos papročiu lakūnų pilotes, irgi atrodo comme il faut.

Lakūnų, matyt, nuo žodžio lakti.

O dėmėtą kamufliažą melsvai betoninių spalvų gal jiems pagal viešųjų pirkimų pigiausio pasiūlymo kriterijaus laimėtą konkursą kiek padėvėtą iš Kinijos atsiuntė, nes tų marėnai irgi tokį vilki, tai neduoktudie mūsų jūrininkams atsidurti kaip JAV sąjungininkams Kinų jūroje kokio konflikto dėl Taivanio metu – ištaškys mūsiškius jankiai su čankaišistais nespėję net laivo gale iškeltos kauniečių jachtklubo vėliavos gerai įžiūrėti!

Keista, kad ta mūsų garbės sargybos kuopa kažkokiu maskaradu užsiima, apvilkę vieną paradinį būrį jūreiviškai, o ne pa-pacanski. O ir aš kažkaip norėčiau tikėti, kad lietuviškos KJP nėra nei rusų omonininkai, nei kinų laivyno pėstininkai, tik va iš šalies to skirtumo, deja, nesimato.

Ką padarysi, kad jiems taip “gražu“.

Bet gal truputį vis tik sarmata buvo į KAM tinklapį sukelti pavyzdžius, nors yra nei kiek negėda taip vilkint visokiuose feisbukuose šmėžuoti.

KJP dar ir savo marėnus (nuo marių; plg. angl. marines; o ne nuo tų pačių jau minėtų rusų, tai jiems ir mūsų “filologams“ – jūrų pėstininkai) tinka pravardžiuoti “jūros stebėjimo kuopa“, nes dar iki NATO įstojimo pabandę tapti mūsų laivyno kariais, dabar dragūnai dėl NATO generaliniam štabui siunčiamų atpyskų vėl į nuo “vilkų“ atskirą Žemaitijos motorizuotų pėstininkų brigadą (tokia veikė 1999-2004 metais, ir visai ne ačiū buvusiai tulpinei ekselencijai, kaip vyriausiąjai ginkluotųjų pajėgų vadei, už geram dešimtmečiui prarastus Lietuvos gynybius pajėgumus) yra prirašyti, nors bendras batalionų skaičius Lietuvos kariuomenėje liko iš esmės niekaip nepakitęs, neskaitant gal tik artilerijos, bet logistikai liko vis tiek tik vienas.

Tačiau kai oranžinis tėtušis Doncė iš už Atlanto mūsų grybauskiniams nachaliavščikams truputį dar pylos atrašęs, tai ne tik finansinėse ataskaitose 2 procentai krašto apsaugai sukrapštyti, tai ir organizacine prasme dar rūpinamės krašto apsauga, padvigubinę bent jau štabiniuose popieriuose turimų brigadų skaičių.

Realiai, kaip buvo sukrapštomi tik du koviniai batalionai nepilna sudėtimi po vieną dabartinei brigadai (mūšyje visada tik trečdalis, o kiti du trečdaliai arba ruošiasi, arba performuojami, jei nėra kaput), taip ir liko, neskaitant kuopos aitvarų, patriotiško KASP rezervo bei partizaninių save apsirūpinančių šaulių – bet tema čia ne apie tai, juolab, kad pasakysite, jog POTUS Nr. 45 pradėjo eiti pareigas tik nuo 2016 metų sausio 20 dienos, kai mūsiškiai susigriebė pasidalinti į dvi brigadas iš vienos dar sausio 1d. (tai belieka tik pasakyti spasybo Mordoro carui Huilo, kad per dvejus metus dašuto mums šalies gynyba susirūpinti, nes “su kuo kariausim“, “kas mus puls“ ir, be abejo, “NATO mus apgins“).

Angliškai, taip sprendžiu iš nelietuviškos KAM tinklapio versijos, ten tikrai ne marines, o tik Sea Surveillance Company prie kažkokio pakrančių serviso – tūno tokie užsimaskavę vėpsotojai su žiūronais kopose Palangoje, Nidoje ir Smiltynėje ar Giruliuose, vadinamuose “klaipėda“, ir ilgesingai žiūri į horizontą saulėlydžio kryptimi. O gal ir ne kopose tarp Nidos bei Girulių plikšių ir Palangos nuogalių, bet vėpso lyg prekybcentrių apsauginiai į savo CCTV monitorius “štabinėje“.

Sakyčiau, pagal funkcijas – tai lyg ir pasieniečių darbas, bet kad, supjausčius fregatas, tai dabartinės KJP liko “kabotažinių katerių“ pakrantės apsaugos flotile, susidedančia iš patrulinių, išminavimo ir pagalbinių laivų, tad gal veikiau pavaldžia ne KAM, o VRM, kaip iš pradžių buvę ir tarpukario Lietuvoje iki karo laivyno įkūrimo divizijos generolo Stasio Raštikio įsakymu.

Nežinau, kas trečias būtų iš Lietuvos generaliteto, bet tik šis minėtasis tarpukario kariuomenės vadas ir, atkūrus Nepriklausomybę, komodoras Raimundas Saulius Baltuška suvokė karinio jūrų laivyno svarbą, paskirtį ir reikšmę.

Na, taip buriuotojai irgi juk pasukiotų pirštą prie smilkinio, jei koks civiliokas jiems pareikštų, kad paikystė yra dabar senamadiškai burėmis vėją gaudyti, kada ir plaukti negali kur nori ir kada nori, vietoje to, kad įsigytum kaip normalus žmogus“ katerį su varikliu, nes šių pasirinkimas yra nuo benzininių ir dyzelinių iki ekologiškų elektrinių, varomų ir saulės baterijomis.

Tik va tokio mąstymo civiliokai, tik su kariškių antpečiais, panašu, ir KJP vadovauja – ačiūdie, kad susiprato bent jau ankstesnį “domkratą“ pakeisti į Vyčio vėliavą kaip priešakinę laivo ir tvirtovės vėliavą (rusolandiškai – giuisą).

* * *

O kad jau apie antpečius, tai štai KJP laivyno karių (sic!) laipsnių ženklai:

Pirmiausia, tai man labai smalsu, iš kur laivyne, ir aš turiu omeny ne laivyno marėnus, pas mus atsirado seržantai?

Viršilą pervadinti į laivūną, sugalvotą dar tarpukaryje, mintis gal ir neprasta.

Bet tuomet ir jokių seržantų karo laive nebuvę – tai yra sausumos pajėgų laipsnis, kurio, tarkime, ne tik dar ir karališkoji kavalerija nenaudoja (ahoy, Panevėžio husarai!), nes kilmingasis (šlėkta ar džentelmenas) negali būti tarnu (ką iš lotynų kalbos šis pavadinimas ir reiškia), bet net rusai (sic!) susiprato ir visus seržantus pagal karinį laipsnį savo laivyne vadina viršilomis.

Tiesą sakant, čia susikurtas laipsnis “specialistas seržantas“ ir yra “sviestas sviestuotas“ savo pradine seržanto reikšme, nes seržantu vadintas tarnas, kuris gebėjo kautis šalia savo pono (toks “pusė riterio“ – specialistas tarp paprastų kareivių) arba kaip įgaliotinis ir pareigūnas buvo skirtas atlikti policininko ar apsauginio tvarkdario pareigas kitų bendruomenės narių atžvilgiu (sergeant-at-arms), kas ir dabar yra, tarkime, tiek parlamentuose, tiek ir baikerių klubuose.

Jei jau taip norėjosi lietuviškiau (?) pavadinti viršilas, tai seržantai galėjo būti ir tie patys laivūnai (angl. boatswain, iš vok. bocmanas – ir tai yra ne tik pareigos, bet pastarųjų naudojamas laivyno laipsnis kaip tik šiam puskarininkių NATO standartui), nors tuomet, aišku, į bendrą NATO laipsnių standartą nuo OR-4 iki OR-9 mūsų profesionalų laipsniavimo titulai nebetiktų, kai kiti ilgesnę karų jūruose tradiciją puoselėjantys laivynai, kaip ir netgi karališkasis britų, jiems praktiškai nereikšmingus laipsnius tiesiog gradacijoje praleidžia, kai mūsiškiai juos, kaip matote, net susidvigubino.

Ir kas manęs nestebina, nes seniai jau tarnyba kariuomenėje yra ne taip ir prastai apmokamos profesinės karjeros variantas, deja, pačių lietuvių dar gana retai pasirenkamas, o visiems specialistams eilinių ir puskarininkių pareigose reikia daugiau gradacijos ir karjeros laiptelių, įskaitant laipsnius.

Mano spėjimas vis tik tame, kad kranto štabistai tiesiog nenorėjo sau ant tokių saldafoniškų maulių kilsiančios painiavos laivyno ir sausumos pajėgose, kuriose viršila yra aukščiau seržanto ir išties atitinka laivūną karo laivuose, o kariūnu vadinamas ne viršila virš seržantų, bet būsimas ir karo mokslus kremtantis karininkas. O gal net ir pavydu buvo, kad viršilomis “per anksti“ kažkokie jūreiviai tampa?

Tiesa, tas laivyno grandinis, tikiuosi, irgi nieko su inkarais ir jų verygomis (bulg.k.) neturi bendro, bet čia ir vėl tokia karybos ekspertų fantazija prasisuko karo jūrininkų laipsniuose, matau, kad net ir nežinau, man jau juoktis ar vis tik verkti. Džiugina bent jau, kad ne kaip vokiečių laivyne “pėstieji riteriai“ (gefreiteriai – pagal savo istorinę reikšmę) į laivus susibrazdino, o kapralų lietuviai ne tik prie ruso nemėgo, apsiribodami vokiška tradicija vyresniais grandiniais.

Todėl ne tik man truputį apgailėtinai atrodo ir ne tik sausumoje jaunesnysis eilinis, bet ir jaunesnysis jūreivis laivyne (OR-1) – jei jau tai praktikantas (kariūnai – tai būsimi karininkai, primenu!), tai gal dera suteikti iškart eilinio arba jūreivio laipsnį (OR-2), paėjus numatytus bazinius kario mokymus ir atlikus būtiną susietą praktiką? Ar banaliai tokiam paaukštinimui įgyvendinti ir vėl KAM pinigėlių neatsirado?

Štai mano draugas savanoriu užsirašė į kariuomenę, mokymus praėjo ir tik tada po jų (!) gavo jaunesniojo eilinio laipsnį, nors net rusai savo eilinių tiek laipsniuose nedūchino. Juolab, kad jam jokios kariškio rentos ne tarnyboje mokėti net nereikia, o ir ėjo jis pasimokyti kariauti pats savanoriu, nors pagal įstatymą karinis šaukimas jį apėjo, joks tėtušis žymia pavarde ir pareigomis į JAV studijuoti nesiuntė, išsukdamas nuo elito pareigos atlikti karo tarnybą, tai tikrai jis atitarnavo ne dėl pinigų (kaip ir aš 1991 metais į SKAT ir jo operatyvinį būrį Parlamente).

Tai dar aš stebiuosi, kad šių laipsnių jūreiviais-leitenantais nepavadino, o jaunesniųjų seržantų ar laivūnų – kokiais nors seržantais-leitenantais ar netgi “jūrų seržantais“.

Nes net puskarininkiu (angl. petty-officer, kai vokiečiai savo seržantus vadina Unteroffizier – bet net jie savo laivyne tokių, kaip ir išvis seržantų, neturi!) pavadinti kažkaip ne karininkų sąstatui, akivaizdu, yra didžiulė gėda, kadangi tokių “nedadarytų vadų“ buvus sovietinėje armijoje jie nepamena, o va mičmanų ir warrant-officer (nuo WO-1 iki WO-5) kategorija nėra KJP sukurta.

Tarp kitko, rusai savo ginkluotose pajėgose irgi praporščikus ir mičmanus dabar pasinaikino, tai visas kultūrinis karinių anekdotų apie šiuos paveldas, skaityk, prapuolė.

* * *

Bet tai pažiūrėkime į karininkų laipsnius, ir kas man užkliuvo iškart – taip, tas rusicistinis kaplėjus, arba kapitonas-leitenantas, kuris, kaip jau tapusi įprasta marinistinė lietuviška tradicija, atėjo iš rusų, o pas juos iš kokių mistinių olandų ar, konkrečiai šiuo atveju, jau iš vokiečių.

Todėl prireikė kapitoną, kuris atitinka sausumoje pulkininką, pavadinti ypatingai jūrų kapitonu pagal aną vokišką tradiciją, nors tiems tiek jūra, tiek ir ežeras – filologiškai vienodai. Kaip jo pavaldiniai lietuviai, tarp kitko, patys dabar vadina šį laipsnį kasdienėje savo kalboje – jūrkepu (ne jūrkapiu gal, kas reikštų “kapas jūroje“)?

Net kažkaip keista, kad tuomet vyresniųjų karininkų laipsnius ne susirangavo, kaip tą daro rusai, ar korvetiniais bei fregatiniais kapitonais nepavadino, kaip vokiečiai, o pagal visas marinistines iš britiško laivyno ateinančias tradicijas įvardino komandoru bei komandoru-leitenantu.

Bet va kaimynams lenkams gi kapitonas laivyne yra vis tik komandoras, kai komandoras yra komandoras-leitenantas (komandor-porucznik), o komandoras-leitenantas yra komandoras-paleitenantis (komandor-podporucznik), kai visi leitenantai jų laivyne atitinkamai pagal sausumos tradiciją yra laivyno kapitonais, leitenantais ir paleitenančiais (kapitan/porucznik/podporucznik marynarki).

Tiesa, komodorą lietuviai vis tik persivadino jau pagal junginį į flotilės admirolą, nes, dievaži, ne tik buriuotojai Lietuvoje komandoro nuo komodoro neskiria, ir, matyt, patiems atsibodo brigados generolo laipsnį laivyne turintiems vadams likti tik papulkininkiu, t.y. žemiau už jų pavaldinius kapitonus nusiristi.

Nors gal tuomet galėjo susigalvoti vadintis pagal visą savo laipsnių logiką vyresniais kapitonais arba, jei jau pagal feministines tolerancijos taisykles, tai kapitonais-kapitonais arba admirolais-leitenantais.

Absurdas, sakote?

O tai ne absurdiškai skamba tas kaizeriškai sovietinis kapitonas-leitenantas? Čia kaip – capo di tutti capi?

Tarp kitko, tą logiką dar suprasti reikia, kodėl Vokietijos imperiniame laivyne tas jų kapitänleutnant atsirado istoriškai, kai kaizeris Vilius II pradėjo kurti savo Reicho laivyną britų giminaičių karališkojo laivyno atsvarai, ir pradėjo tik nuo mažų pakrantės laivų (apie tai rašoma ir aptartoje čia knygoje “Smėlynų mįslės“), ir šių patrulinių katerių vadai išties nelabai dar apie korvetes ar fregatas pasvajojo (o kai šios atsirado, tai tik tuomet kapitonai virš jų laivų leitenantų ir štabo kapitonai išaugo savo kariniuose laipsniuose pagal laivų vadovavimą iki korvečių, fregatų ir jūrų kapitonų atitinkamai), ir jau net nekalbant apie laivyno admirolų laipsnius – panašiai kaip Lietuva tarpukaryje, bet apie mūsų laipsnius savų įdomybių bus kitoje dalyje.

Laive yra kapitonas. Ir jo visi padėjėjai bei pavaduotojai karo laivyne taip ir vadinami leitenantais (žr. lenk. porucznik – nuo žodžio “pavesti“, bet ne nuo to, kad nuvilti, o kad atlikti), ir jie ranguojami pagal užimamas pareigas: vyriausiasis (chief mate) arba pirmasis (first mate) taip ir pavadintas senior/first lieutenant (OF-3). Žemiau jo eina tiesiog antrasis padėjėjas (second mate) arba antrasis leitenantas – second lieutenant (OF-2).

O pats įvadinis karininko laipsnis (OF-1) laivyne vadinamas arba su priesaga pa- (t.y. sub-) kaip sub-lieutenant, arba atskiru vardu ensign, kuris savo laiku buvo atsakingas už laivo vėliavą (irgi ensign), todėl tokį laipsnį ir gavo.

* * *

Po Pirmojo Pasaulinio karo, kai dar jūros (taip, išmainėme su latviais Daugpilį į Palangą) ir Klaipėdos uosto neturėjome (V. Krėvė anaiptol ne vien tik dzūkų rašytoju buvęs…), šis įvadinis karininkų laipsnis, sugriuvusios jau caro kariuomenės tradicija, buvo tuomet Lietuvoje iš anos tarnybos sugrįžusių lietuvių karininkų sugalvotas vietoje rusiškų praporščikų (slav. “vėliavnešių“) taip karužiu pavadinti, po ko bandyta netgi ir visus karininkus, kol jau toks žodis jiems pagal karo šaknį sukurtas, taip vadinti vietoje svetimybių leitenantų ir kitokių vadų laipsnių.

Bet kai su lenkais dėl Vilniaus ir Suvalkų per Nepriklausomybės karą 1918-1920 metais gerai apsipykome, tai ir šį lietuvišką žodį pamiršome, nes labai jau į lenkišką chorąży pagal skambesį nešė, o praporščiko laipsnių (laivyne – mičmano) jau netgi kaip puskarininkių ir tuomet Lietuvos kariuomenei nebereikėjo.

O va laivyno karužiais lenkai ir dabar saviškius laivūnus taip vadina – tai laipsniai nuo OR-7 iki OR-9 (młodszy chorąży
marynarki, chorąży marynarki ir starszy chorąży marynarki atitinkamai), nes ir jie WO-1…5 (warrant officer) mičmanų laipsnių dabar neturi. Tad jei nenorite paleitenančio ar jaunesniojo leitenanto OF-1 laipsniui, tai galima įsivesti laivužį karužio pavyzdžiu, tik ar mes kokie nors žydai, kad savo karinius laipsnius į gimtąją kalbą išsiverstume?

Bet jums neatrodo keista, kad va kokie nors jaunesnieji eiliniai ir jūreiviai gali būti, tačiau leitenantai pas mus laivyne jaunesniais – jau nebe?

Juk tuomet visiems trims nuo OF-1 iki OF-3 imtinai vien leitenantų pakaktų be jokio kaplėjaus!

Ar ir vėl tie beveidžiai ir bevardžiai štabiniai biurokratai iš KJP užsikepė, kad sausumos kapitono atitikmuo laivyne tesigaus taip tik vyresniu leitenantu, o sausumos leitenantai bus jaunesniais laivuose, tai su kolegomis iš kranto batalionų jų karininkų klube alutį maukti jau ne taip garbinga bus, nes iki “tikro“ kapitono KJP juk ne kiekvienas dar ir išsitarnaus?

Na, lenkai savo šlėktiška tradicija disputą tarp kariuomenės rūšių išsisprendė paprastai, kaip minėjau, prie sausumos karinių laipsnių prilipdydami laivynui marynarką, todėl dabar jiems tas mūsų susigalvotas laivyno “pulkininkas“ kaip jūrų kapitonas – tik taip vadinamas vyresnysis laivyno leitenantas (OF-3) arba kapitonas sausumoje, jau pas mus vadinamas minėtu vokiškai-rusišku kapitonu-leitenantu, kas, deja, bet į anglų kalbą, esančią NATO ir tarptautine jūrine kalba, išsiverčia kaip lieutenant captain… ir taip yra belenkaip tik viskis, tango ir fokstrotas arba, geriausiu atveju, lima, oskaras ir vėl lima.

Va taip nuoširdžiai, kaip jūs kolegoms iš JAV ir JK tą laipsnį vis išverčiate ir kokios reakcijos sulaukiate? Ar kaip angliškai, tai ir senior arba first lieutenant tinka, o vyr.leitenantas tampa tik leitenantu?

Oi, pamiršau: gi KAM ir KJP rugpjūtis angliškai yra September, tai ko aš čia galvą kvaršinu dėl karinių laipsnių vertimo…

Na, o kad ta marynarka dar lenkų kalboje reiškia ir švarką (nieko bendro su vyriausybės vadovu ir policija, kaip ir inkaro grandinė su sveikata ir blaivybe neturi!), tai tuo šią dalį grįždamas prie aukščiau paminėto omoninio kamufliažo KJP laivuose ir baigsiu.

Antroje dalyje bus apie mūsų karo jūrininkų laipsnius tarpukariu, o va ten irgi savų įdomybių būta.

Ahoy!

Įrašo “Leitenantas, kuris kapitonas (1/7) – arba kaip KJP svetimą tradiciją puoselėja” komentarai: 2

  1. Atgalinė nuoroda: Leitenantas, kuris kapitonas (6/7) – arba apie lietuviškus laivyno komandorus – Skipper_LT

  2. Atgalinė nuoroda: Buriuotojų dienos proga – apie neburingas KJP – Skipper_LT

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.