Lietuvos KJP gimtadieniukas


Soriukas biskutuką už deminutyvus, o bet tačiau kadangi…

Liepos 4-oji pas mus paprastai suvokiama kaip JAV Nepriklausomybės diena, ir tuomet jums kyla klausimas, ar aš esu šiaip toks “amerikonas“ (ačiū, kad paklausėt, nes 1991 metais savanoriu būdamas SKAT operatyviniame būryje turėjau pravardę Jankis, kadangi susišnekėjau su tokia atvykusia pirmojo išvis vizito iš JAV kongresmene – juoda pantera aptempta juoda suknele… bet čia kita istorija, o aš nuklystu), kad dabar šitame marinistiniame tinklaraštyje dar ir šią šventę minėsiu?

Ne, viskas siejasi su mūsų laivynu.

Kaip ir mūsų valstybė turi tris gimtadienius, taip, ko gero, tris gimtadienines datas galima sugalvoti ir visai neilgą istoriją teturinčiam mūsų karo laivynui:

  • Vasario 16-oji, Nepriklausomybės diena (bandoma įteigti kaip Valstybės atkūrimo dieną), 1918-ieji – taip Lietuvos Karinių Jūrų Pajėgų gimtadieniu laikoma rugpjūčio 1 diena, kuomet 1935 metais kariuomenės vadas generolas Stasys Raštikis pasirašė tokių pajėgų steigimo aktą, nors karo laivas “Prezidentas Smetona“, naudotas pakrančių apsaugoje, jau nupirktas buvo 1927 metais ir jūroje spėjęs pakovoti su visokiais piratais.
  • Kovo 11-oji, Nepriklausomybės atstatymo diena, 1990-ieji – taip Lietuvos KJP savo savarankiškumo atsikūrus dieną mini rugsėjo 29 dieną, kuomet 1992 metais KJP buvo išvestos iš Pakrančių apsaugos rinktinės ir tapo savarankiškomis Lietuvos karinėmis pajėgomis greta oro ir sausumos pajėgų. Kažkuo primena ir tarpukarį, kuomet “Prezidentas Smetona“ jau atliko tarnybą nuo 1927 metų VRM pavaldume kaip pasieniečių laivas, o ne KAM kaip kariškių.
  • Ir Liepos 6-oji, Mindaugo karūnavimo diena arba Valstybės sukūrimo diena. Ir va čia šiai datai mūsų karo laivynas turi keletą variantų.

Vienas jų būtų, aišku, senovinis – garsusis jūrų mūšis (vienintelis ir šiaip, bet už tai laimėtas gi, ir dar netgi naktinis, ir dar, jei neklystu, pirmąkart Baltijos jūroje panaudoti branderiai – padegamieji laivai priešo laivams naikinti!) prie Salacgryvos 1609 metais naktį į kovo 24-ąją, kuomet didysis etmonas Jonas Karolis Katkevičius, suformavęs Piarnu savo karo laivyną žygiui prieš švedus vieno iš Livonijos karo epizodų metu, tą naktį ir pasiekė pergalę, netikėtai atplaukęs ir atsipūtusius uoste žuvėdus visiškai sutriuškinęs.

Galima visaip teorizuoti apie tai, kada praktiškai tas laivynas atsirado Lietuvoje, kai tokio nacionalinio laivyno gi mes neturėjome ir visada jūrų mūšius visų karų metu tekariavome outsourcing būdu, pavesdami tai kaperiams, tad šiuo atveju buvo idėja realizuota labai greitai. Gaila, kad neturėjo pratęsimo – mūsų kariuomenė geriau jautėsi sausumoje, triuškindama visada skaičiumi pranokstančias priešų pajėgas. Tad gal Salacgryvos mūšis labiau derėtų būti lyginamas su jūrų Žalgiriu?…

Tuomet, jei žiūrėtume alternatyvą apie tą laikmetį, tai tas laivyno sukūrimas yra toks truputėlį “lenkiškas“, nes mūsų didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius iš Gediminaičių dinastijos Žygimantas Augustas admiralitetą, taip vadinamą Jūrų komisiją (Komisję Morską), įsteigė 1568 metais kovo 24 dieną (data dviguba, kaip yra Vasario 16 irgi dvi: 1918 ir 1949 metų – nes sutampa diena su Salacgryva 1609-aisiais).

Deja, ta komisija labai džiaugtis irgi neišeina, nes šioji buvo išformuota dar nelabai ką ir tenuveikusi per tą laiką (nebent Salacgryvos mūšį priskirti į nuopelnus?), o 1625 m. karalius jau sukūrė Karališkųjų laivų komisiją (Komisja Okrętów Królewskich) – čia jau po poros metų Seimas skyrė pakankamai lėšų ir buvo sukurtas reguliarus karo laivynas, kuris sėkmingai kovėsi su švedais 1627 m. Olyvos mūšyje, tad lenkų karo laivynas iki šiol savo priešakine laivo ir tvirtovės vėliava (dzūkiškai giuisu) naudoja to mūšio kaperių laivų vėliavą (žemaitiškai ensiną). Tačiau po Stumsdorfo paliaubų 1635 m. laivynas buvo vėl išformuotas ir panaikintas.

Tad jau matau, kaip nekantrauja dabartiniai KJP gerbėjai ir kariškiai beskaitydami, nes man sako: gi liepos 4-ąją 1992-aisiais metais tas mūsų lietuviškas karo laivynas ir buvo atkurtas, paskyrus jam vadovauti Juozapas Algi Leišis!

Turint omeny, kad pasieniečiai tuomet priklausė KAD (krašto apsaugos departamentui), o ne kaip policija VRM, tai ši data yra pilnateisė ir pilnavertė Lietuvos KPJ atkūrimo diena, nei kad rugsėjo 29-oji, mano minėta aukščiau. Ir geriausia, kad ją švęsti (jei suprantate, apie kokią laivyno tradiciją aš čia…) galima iš esmės Liepos 6-osios išvakarėse (tarpinė diena prapuola laiko mašinos dėka, nelygu šventimas).

Bet, aišku, ne apie semantiką ir datų peripetijas čia aš jums galvą kvaršinu.

Gi mūsų geras draugas Henry L. Gaidis iš JAV, ačiū jam už tai, pasidalino su manimi laikraščio “Darbininkas“ skenuota iškarpa. Štai šia (tikiuosi, laikraščio redakcija neprieštarauja, kad publikuoju – pas mus nekomerciniais tikslais dalintis su nuoroda į autorių ir šaltinį galima, nors siuntėjas tai man velnių jau gerokai davė avansu, žinodamas, kad nepriglobsiu tik sau pasidžiaugti, o čia publikuosiu):

First Lithuanian Naval Volunteers 1992

Neišeina nesidalinti – vis tik tai yra istoriniai kadrai, fotografuoti Viktoro Kapočiaus, ir jau yra mūsų Lietuvos KJP metraščio dalis bei relikvija.

Jūs gal netgi galėtumėt kas nors įvardinti tuos žmones, pirmuosius savanorius atkurtojo karo laivyno, vilkinčius dar senąja žalia KAD uniforma (tokią ir aš dėvėjau – labai nostalgiški prisiminimai), esančius šioje nuotraukoje įvardinti – ačiū ir jiems čia, kurie atliko savo pareigą Tėvynei. Man kažkaip susišaukia su ta 1930-ųjų rugpjūčio 23 dienos nuotrauka, kur išsirikiavę anuometiniai karo jūrininkai panašiomis aplinkybėmis.

Tad jei šiandien kur sutiksite mūsų sąjungininką iš Akmenų gatvės, kuris džiaugiasi savo Nepriklausomybės diena, kuri neįmanoma buvo ir be jūros, tai pasidžiaukite ir mūsiškiais karo jūrininkais, kuriems ši diena nuo 1992-ųjų žymi mūsų karo laivyno atkūrimo datą.

Ta proga – valio Lietuvos KJP!

Komentarų: 4

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.