Nacionalinis susiorganizuotumo klausimas


Besiruošdamas tradicinei KMR (Kuršių Marių Regatai) tos regatos legendinis Nidos Baobabo Gautama tamsta treneris Dėdė Romas nemaloniai nustebo, suradęs šių metų jau 53-čios regatos įstatuose štai tokį 4.1 punktą (cituoju):

“Ne mažiau kaip 60 procentų jachtos įgulos narių, įskaitant jachtos vadą, turi būti Nacionalinės buriavimo organizacijos nariais“.

Nuotrauka iš Romualdo Janušausko FB:

Šiaip aš ne teisininkas, bet pastebėsiu vieną iš Lietuvos teisyno ir teisės formavimo bėdų – negebėjimą aiškiai reikšti mintis (aha, čia kalba tas, kurio rašymo stilius barokinis su keliais sluoksniais konteksto, paslėtos minties ir paaiškinimų skliausteliuose… kaip ir šis).

Nes mintis tokia: jachtos vadas privalo būti nacionalinės buriavimo organizacijos nariu, ir dar jo įgulos narių bent 60 procentų irgi privalo tokiais būti – nes nenurodyta, kad jachtos vadas yra skaičiuojamas prie to 60, kaip ir tradiciškai master nėra crew, nors sukarintos jūrinės ir šituos “piratus“ prižiūrinčios struktūros jau dabar, kai denio jūreiviai (hands) tapo mažiau likvidžiu inventoriumi, į tą crew list reikalauja įtraukti visas gyvas sielas, pageidautina nurodant, kuria tvarka pakars ant rėjos: master/captain, mate, crew/hands.

Bet net rusams vis tik Timūras (master) ir jo būrys (crew), o ne būrys su pačiu Timūru nors ir už šių vadą.

Gerai, čia semantika beigi teisinė kazuistika – ar taip, ar kitaip skaičiuojant, bet jei plauks tryse, tai du turi priklausyti nacionalinei buriavimo organizacijai.

Kokiai? O gi konkrečiai čia nenurodyta.

Bent jau aišku, kad nacionalinė lakūnų organizacija netgi pagal nacionalinius buriavimo ypatumus netiks, net jei laks, ne vien lakstys, o pilotai “lakūnams“ pils (šiaip pagal buriuotojų tradiciją įsipili laivėje pats sau, jei ką).

* * *

Ir todėl Romui sakiau, kad, nors mudu iš esmės suprantame, jog atvirame Lietuvos nacionaliniame buriavimo čempionate, kokiu yra KMR, gali dalyvauti dar ir lenkai, latviai, estai, rusai, suomiai, švedai ar vokiečiai su danais (kiti nėra Baltijos jūros regiono gyventojais, tai nevardinsiu), tai jie priklausys, ko gero, ne mūsų Lietuvos Buriavimo Sąjungai (LBS), bet savo šalies nacionalinei buriavimo organizacijai.

O jei nepriklausys, tai formaliai LBS, kaip KMR organizatorė, gali paprašyti parodyti ICC (International Certificate of Competence), kurį išduoda tų šalių nacionalinės įgaliotos organizacijos ir kurio jau reikia Lietuvos, pasirašiusios CEVNI konvenciją, teritoriniuose vandenyse svetimų šalių laivų vadams. Na, o ten jau toliau – punktas 4.2 apie kvalifikaciją, ir jau ne ta tema, nes į ICC vis tiek bus parašyta ir kompetencija akvatorijai bei plaukiančiai transporto arba sporto ir pramogos priemonei.

O jei ta tema, tai, žinote, gi išties ne viena LBS gali būti Lietuvoje nacionaline buriavimo organizacija.

Na, įsivaizduokite, kad kokie kauniečiai susigalvos atkurti Lietuvos Jacht-Klubą pagal įstatus iki tarpukarinės LBS steigimo 1935 metais, kuomet buvo iš kauniečių, klaipėdiškiams išsikovojus ne tik autonomiją, bet ir nepriklausomybę, atimta teisė steigti savo filialus, dabar jau motyvuodami tuo, kad dabartinė LBS nėra anos LBS teisiškai tradicijos tesėja (bet patys kažkaip perimamumą savo organizacijai įrodys). Jei turės gerą teisininką trolį ir jo palaikymą, tai dar ir iš Lietuvos KJP vėliavą atsiteis atgal!

Arba štai vilniečiai Trakuose susigalvos savo “seniausio jachtklubo“ tradicijos labui išties tapti vėl Lenkijos buriavimo organizacijos dalimi.

Arba klaipėdiškiai įsteigs skambiai pavadintą nacionalinio lygio ir LBS nepriklausantį Lietuvos Jūrų Jachtklubą su teise steigti filialus, ar tiesiog taip pat įstos į švedų karališką buriuotojų organizaciją KSSS, kurie yra seniausiu jachtklubu Europoje.

Tarp kitko, gal ne vienas karišką tvarką, civiliokai! ©, mėgstantis Dėdė Romas tokia mintimi iš pradžių pasibaisėjo, po to nusistebėjo, ir nusprendė vėliau nepadoriai savo minčių, ką dėl to galvoja, neišreikšti.

Bet priminsiu, kai dar rašiau apie seniausius jachtklubus pasaulyje (štai čia pradžia 7 dalių ciklo), tai pastebėjau, kad ne tik Lietuvoje tarpukariu pirmiau susikūrė nacionalinis Lietuvos Jacht-Klubas, o tik paskui, net po 14 (!) metų buvo suformuota ir valstybiniu lygiu patvirtinta Lietuvos Buriuotojų Sąjunga.

Lenkijoje vyko panašūs procesai, tačiau iki šiol lenkai savo Lenkijos Jachtklubo veiklos iš viršaus, kaip tą dar tarpukariu padarė Lietuvoje valdininkai iš smetanskos ministerstvos Kaune, neapribojo, ir tas Yacht Klub Polski turi teisę steigti savo filialus ne tik šalies viduje, bet turi netgi ir lenkišką emigrantų Lenkijos Jachtklubo filialą Anglijoje – tai visi jachtklubai Lenkijoje renkasi, ar jiems būti Lenkijos Buriavimo Sąjungos (Polski Związek Żeglarski) nariais (ką formaliai gali daryti ir lietuviški buriuotojų klubai), tačiau pagal seną ATR laikus menančią, ko gero, šlėktiškų laisvių tradiciją szlachcic na zagrodzie równy wojewodzie.

Nepatinka kaimynai lenkai?

Gerai – štai jums žuvėdai su jau minėtu seniausiu jachtklubu Europoje KSSS, kurį paikai tūlas išverčia kaip karališka švedų buriavimo sąjunga, nesuvokiant esmės, kad tai tėra tik vienas iš svarbiausių ir įtakingiausių švediškų jachtklubų, esantis iš esmės de facto nacionaliniu, tačiau Švedijos Karalystėje keistai išvis nėra jokios švediškos LBS, bet yra lygiateisių kitų mažesnių ir ne mažiau “nacionalinių“ švediškų jachtklubų.

Ko gero, taip būtų nutikę ir tarpukariu Lietuvoje, jei kauniečiai prie Nemuno (Kauno marių dar nebuvo) nebūtų spaudę naujųjų klaipėdiečių, pajutusių laisvę autonomiškoje Klaipėdos direktorijoje, paklusti jų Lietuvos Jacht-Klubui. Kita vertus, šio konflikto dėka lygias teises gavo ir šio jachtklubo buvę filialai, tapę savarankiškais LBS nariais Alytuje, Ukmergėje, Panevėžyje (ir kur dar ten?), o LBS gavosi tokiu teigiamu nacionalinio lygio kompromisu, paskatinusiu buriavimo raidą Lietuvoje, nes įsitraukė į koordinuotą valstybiniu lygiu veiklą ne tik buriuotojai jachtininkai, bet ir jūrų skautai, įskaitant klaipėdiečius budžius, bei jūrų šauliai.

Estai gi šiais laikais tai dar paprasčiau pasidarė: visą licencijavimą ir sertifikavimą perleido valstybei – ten laivavedžių teisėmis vairuoti laives ir jų registracija bei technine priežiūra užsiima transporto policija, kas atitiktų mūsiškių ne kelių policiją, aišku, ir ne jokią Saugios Laivybos Administraciją, kuri šią veiklą norėjo ir iš buriuotojų prisigrobti, kaip tą padarė su našlaitėliais motoristais bei kateristais, o veikiau mūsiškė Regitra.

Taip nuoširdžiai, kolegos, juk daugumai jūsų tikrai būtų visiškai comme il faut, jei tas nutiktų ir Lietuvoje, o LBS, kaip buriavimo sporto federacija, taip taptų tiesiogiai, arba per Sporto Departamentą, vėl pavaldi LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, tiesa?

Jei ne, tai užginčykite mano nuojauta pagrįstą šį teiginį.

O tamkart, užtikrinu, aš nesiekiu nei LBS griauti (o tai vėl kokie mentai su grasinimais kaip pas riaušininką per mokytojų streiką prisistatys), nei kažkokias alternatyvas būtinai sukurti, kurios tiesiogiai konkuruotų su LBS.

Mano galva, bet kuri organizacija yra gyva tiek, kiek gyvi savo veikla jos nariai. Todėl kartais sveika paklausti savęs, o kas ta chebra, ir kas aš joje?

Gal netgi paklausti savęs derėtų dažniau, tada nebus to kartelio, kad “štai tie LBSe“ arba “ir vėl pasipinigauti nusprendė LBS valdžia“ ir pan.

Jei KMR sugalvojo ir suorganizavo bei tradiciškai nuo pokario laikų rengia šita, o ne anuometinė istorijoje pamesta LBS, tai tikrai čia tik LBS valdybos reikalas, kokius reikalavimus dalyviams nustatyti – tame tarpe ir priklausymą kokiai nors nacionalinei organizacijai.

Nors, mano galva, šis reikalavimas gal kiek ir perteklinis, ir aš bent jau nacionalinių organizacijų jachtų vadus įpareigočiau išsikelti po dešiniu skėtikliu LBS (ar savo klubo) vėluką, tai nors žiūrovams būtų smagu stebėti, kuri jachta kurio klubo čia varžosi (mano aspiracijos tam organizuotumui bent jau nacijos lygio nesiekia – aš jachtklubinės tradicijos puoselėtojas gi).

Na, o kad neužkirstų kelio dalyvauti visiems norintiems, kurie nepriklauso dar jokiai nacionalinei buriavimo organizacijai, tai gali priiminėti į LBS visus norinčius urmu čia pat ant molo kartu su paraiška regatai!

Ahoy!

P.S. balsuoti už tinklaraštį galite čia, o antroji pasakojimo apie romo (sic!) kontrabandininkų škuną iš Lunenburgo dalis niekur neprapuolė, bet perstumta kitai savaitei.

Įrašo “Nacionalinis susiorganizuotumo klausimas” komentarų: 1

  1. Atgalinė nuoroda: Leitenantas, kuris kapitonas (1/2) – arba kaip KJP svetimą tradiciją puoselėja – Skipper_LT

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.