Black Sails

Aš retai žiūriu serialus – man paprasčiausiai gaila laiko. Tačiau kuomet kalba eina apie bures, tai galima padaryti ir išimtį.

Kurie jūsų nesate skaitę, arba bent jau matę kurios nors ekranizacijos, Robert Louis Stevenson romano “Lobių sala“?

Netgi knygos neskaitę ar filmo nematę darželinukai garsiausią literatūrinį piratą kapitoną Flintą galėtų įvardinti iškart po Kalėdų Senelio, nors po Karibų Piratų, ko gero, jį dabar pranoksta Johnny Depp suvaidintas Jack Sparrow. Bet Treasure Island vis dar išlieka piratų aukso amžių aprašanti klasika su vienakojo piratų kvartermeisterio Ilgšio Džono Silverio (Long John Silver) papūga ant peties, kartojačia “pi-aaaaa-strai! pi-aaaaa-strai!“ (tokia valiuta iki euro).

Erskine Childers: The Riddle of the Sands

Kuomet prieš ketverius metus rašiau atsiliepimą apie filmą, kuriuo buvo ekranizuotas Robert Erskine Childers romanas The Riddle of the Sands, aš pačios knygos nebuvau skaitęs – daviau jums nuorodą į filmą, kuris nors ir ganėtinai retro, bet vis tik apie buriavimą, ir dar tokį klasikinį.

Dabar nuoroda tame įraše neveikia – Youtube sugriežtino copyright taisykles, todėl klipą išėmė.

Henryk Sienkiewicz: Latarnik (1881)

Ir dar vieną dovaną gavau ankstų 2020 metų vasario 17-osios rytą – švyturių fanatikas Aidas Jurkštas atsiuntė lenkų rašytojo Henryk Sienkiewicz 1881 metais išleistą apsakymą (ar kaip įvardinta dėl trijų formalių dalių skirstymo – novelę) Latarnik.

Ši knygelė – tai lietuviškas 1908 metų J. Margevičiaus vertimas Jūros švyturio sargas, redaguotas 1922 metais Jono Jablonskio ir 2020 metais, stengiantis atkurti senobinį autoriaus teksto stilių, Aido Jurkšto; ISBN 978-83-947026-6-3:

Romas + Romas: knyga apie LKL “Prezidentas Smetona“

Kadangi tik tarpukariu 1935 metais formaliai gen. Stasio Raštikio įsakymu tesukūrėme rugpjūčio 1 dieną savo karo laivyną, kurį spėjo sudaryti iki 1940 metų sovietų okupacijos vos vienas karo laivas, perimtas iš teritorinės jūros apsaugos ir paverstas kariniu mokomuoju, Prezidentas Smetona, tarnavęs dar minėto vardo Tautos Vado jo reprezentacine jachta (pastebėsiu, kad tuomet kelias jūra buvo labiau įprastas už dabartines pigias oro linijas, ir šalių vadovai retas turėjo oficialų lėktuvą ar, juolab, traukinį, tačiau laivai buvo įprastas protokoliškai dalykas – ypač, kai susisiekimas su Europa iš Lietuvos vyko tik per Rytprūsius, o ne Lenkiją, su kuria buvome karo stovyje iki pat 1938 metų).

Ir tik jau prie liaudies vyriausybės Pakrančių Apsaugos laivai buvo formaliai nupolicinti iš VRM ir jau KAM sukarinti, todėl šis Pirmojo Pasaulinio Karo laikų minininkas tapo laikinai flagmanu visiems tiems kateriams. Deja, jau metų viduryje, nors ir išgelbėtas prieš metus nuo uostamiesčio okupantų nacistų, bet jau nusavintas Šventojoje visos Lietuvos okupantų sovietų, taip pervadintas Pirmūnu ir, išvijus įgulą, inkorporuotas į Raudonąjį Baltijos Laivyną, kur jau per Antrąjį Pasaulinį Karą buvo tų pačių jo statytojų šių dviejų okupantų tarpusavio kare paskandintas (o va šio mūsų karinio junginio vėliava priešui juk neatiteko dar 1940!).

Knygų lentyna, Sea Longing ir Joseph Conrad

Man negalima eiti į knygynus. Kaip lošėjui uždrausti, informavus per kokį nors nacionalinį priklausomybių centrą. Arba užsikodavus kaip alkoholikui, lankančiam anoniminę savipagalbos grupę:

– Sveiki, mano vardas Egidijus, ir aš esu bibliofilas.

Rimtautas Rimšas: Pavogtasis

Pirma, tai knygą gavau dovanų iš Audriaus – čia trečioji iš jo dovanotųjų, ir sakiau jam, kad neskaitysiu, nes nedraugauju gi su autoriumi. Bet Audrius yra gudrus diegas ir išmintingas organizatorius, nes žinojo, kad vis tiek skaitysiu. Galėčiau ir neprisipažinti, kad perskaičiau.

Antra, tai autorių teko pasiųsti Facebook į tolimąjį plaukiojimą pagal kursą į koordinates 14° 24′ 28″ S ir 71° 18′ 00″ W – nes tiesiog truputį atsibosta bandyti diskutuoti su žmonėmis, kurie yra neteisūs, bet užsispyrę savaip, o argumentas tuomet jų finale yra toks svarus, kad gerą kreiserį vietoje inkaro užlaikytų – “kas tu toks?!“.

Kapitan z Oriona

Ko gero, aš vienintelis būčiau visoje Lietuvoje, kuris šitą lenkų 1977 metų filmą “Kapitan z Oriona“ (Kapitonas iš Oriono) bus matęs. Bet kai nerandi ką geresnio veikti darbe naktį, nes Venanto knygą jau perskaitei, tai gali ir keistų filmų per Youtube pažiūrėti.

Venantas Butkus: Jūreivystės avantiūrų pėdsakais

Venantą aš vis paskaitau su malonumu savo feedly RSS skaityklėje, kuomet jis ką nors parašo į žurnalą Jūra – tiesą sakant, vien dėl jo ir užsiprenumeravau tą žurnalą, nes kokios nors uosto krovos peripetijos arba glušiai Vilniuje, kurie savo uoste (uostas priklauso Vilniui, ne Klaipėdai) tvarkytis nesugeba, man ne taip ir įdomios, nors Vidmantas Matutis ten ir laiko gerai bures sustyguotas.

Salio Šemerio prisiminimai

Keturvėjininko poeto ir tarpukario Lietuvos buriuotojo Salio Šemerio prisiminimai buvo ne tik Valdo Japerto dėka čia mano tinklaraštyje publikuoti, bet jau pagaliau pasirodė ir pati pilna knyga:

Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse: atsiminimai / Salys Šemerys; [sudarytojas ir paaiškinimų autorius Dainius Elertas]. – Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus, 2016 (Vilnius: BALTO print). – 351, [2] p.: iliustr., nat. – ISBN 978-609-95879-0-5 (įr.). Tiražas 400 egz. 

Kai praeitą kartą buvau atostogų Lietuvoje, bandžiau knygynuose nusipirkti, tačiau tokioms knygoms, man nuoširdžiai paaiškino, nėra, suprask, paklausos (“a, jūs irgi buriuotojas… tada viskas aišku – nebus knygos, žinokite“), todėl jų net sandėlyje knygynas nelabai laiko. Galima užsakyti, sako, tada kaip ir Ostapui (kuris dėvėjo škiperišką kepšę) paaiškino: “pinigai ryte – kėdės popiet; pinigai popiet – kėdės vakare; pinigai vakare – kėdės ryte; pinigai ryte…“

Suomių filmukas apie Hai (Requin)

Salys Šemerys savo atsiminimuose “Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse“ (ISBN 978-609-95879-0-5) rašo 145p., kad 1937 metais Klaipėdos jacht-klube (K.J.K.) buvę 9 Hai (jis rašo su j gale) tipo laivės (jachtos).

Kregždės ir amazonės

Kai netyčia man ar tai Youtube, ar Facebook pakišo The Swallows and Amazons filmo treilerį, matyt, pažiūrėję mano brūžinimo internete istoriją dėl buriavimo (ša, husarai, čia ne tos amazonės ir ne apie tai, kad nuryja), tai negalėjau atsidžiaugti, ir šia džiugia naujiena dalinuosi su jumis – jau šį penktadienį įvyks pasaulinė filmo premjera:

Chris Stewart: Three Ways to Capsize a Boat

Sako, kad apie ką nuolat galvoji, tai tą nuolat vis ir matai. Kas galvoje – tas ir į akis krenta.

Čia kažkoks selektyvus matymas ar mąstymas. Skamba kaip retentive, bet gal ne – sakė per paskutinį seminarą, bet aš tuomet galvojau apie merginą baržoje, tai nepamenu.

Ekranizacija: The Riddle of the Sands

Kai aš dar buvau paauglys ir pradėjau domėtis įvairiomis marinistinėmis kvailystėmis tame tarpe ir dėka brolių Každailių Laivų ir jūrininkų, anapus Geležinės Uždangos išėjo penkeriais metais anksčiau filmas “Seklumų mįslė“ (The Riddle of the Sands), kurį pažiūrėjau gi tik dabar.

Aš nemanau, kad Lietuvoje išvis kažkas šį filmą bus iš buriuotojų, nekalbant jau apie likusius, matęs ir pasidalinęs kur savo atradimo ir pažinimo džiugesiu – o čia kadre gi ištisai akį džiugina klasikinės gafelinės laivė (yawl tipo, kuo buvusi ir Joshua Slocum laivė Spray) ir gafelinė škuna, ir filme išties veiksmas iš esmės vyksta ant vandens ir buriuojant.

Netgi kai iš vienos į kitą perplaukinėjama, tai ne jokiu pripučiamu RIBu su varikliu, o medine normalia valtele su bure, ko net škunoje Brabander nerasi. Mano išvis svajonė buvo ne tik tokią burvaltę įsigyti Trakams, bet ir liko tokią valtelę turėti čarterinėje jachtoje ar nuosavoje vėliau (ir kas geriau už gelbėjimosi plaustus, bet tema ne apie tai).

Rimtautas Rimšas: Nulinis plūdrumas

Kažkada maestro Vytautas Kernagis dainavo:

Ir Dievas atėjo per mėlynus griežčių laukus.
Tyliai priėjo ir garsiai sušuko:

28 pėdos nirvanos

Sako, geriau kartą pamatyti, nei šimtąkart išgirsti (ar skaityti raideles, kai taip skauda galveles), todėl Vandenų Pasaulio temą pratęsiant – šįkart trumpas 8:32 minučių trukmės filmas: