Šiandien jau tas tradicinis šiame tinklaraštyje marinistinis ketvirtadienis yra paankstintas į pirmadienį.
Nes rugsėjo 7-oji yra lietuviškojo buriavimo pradžios oficiali data, ir todėl Lietuvoje yra švenčiama (ahoy, ponas Audriau!) kaip nacionalinė Buriuotojų diena.
Ta proga sveikinu visus tikrus buriuotojus ir jiems prijaučiančius – tėvynės įjūrinimo labui!
* * * Skaityti toliau
Besiruošdamas tradicinei KMR (Kuršių Marių Regatai) tos regatos legendinis Nidos Baobabo Gautama tamsta treneris Dėdė Romas nemaloniai nustebo, suradęs šių metų jau 53-čios regatos įstatuose štai tokį 4.1 punktą (cituoju):
“Ne mažiau kaip 60 procentų jachtos įgulos narių, įskaitant jachtos vadą, turi būti Nacionalinės buriavimo organizacijos nariais“.
Nuotrauka iš Romualdo Janušausko FB: Skaityti toliau
Praeitoje dalyje pamenate mano klausimą, kalbant apie buriavimo atsiradimą Lietuvoje?
Tuomet aš rašiau, kad “žemaitis“ grafas H. F. Tiškevičius mažiau tinka mums į pirmuosius buriuotojus Lietuvoje, nei kad “dzūkas“ kompozitorius bei dailininkas M. K. Čiurlionis, ir ne vien todėl, kad buriavo ne Lietuvos vandenyse, o Viduržemio jūroje, nes ir pastarasis juk tą darė Juodojoje jūroje.
Kalbant gi apie dabartinės (!) Lietuvos teritorinius vandenis, kai nebeturime to Vytauto Didžiojo mums jodinėjimui atvertos Juodosios jūros pakrantės, tačiau turime dėka 1923 metų Klaipėdos sukilimo dabar trečdalį Kuršmarių su jūrų uostu jų šiaurinėje dalyje, tai pats pirmasis pas mus, nors ir ne visai tada pas mus nebuvusios valstybės prasme, pramogai buriuoti pradėjo… škotas.
* * * Skaityti toliau
Praeitoje dalyje skaitėte, kaip per anglus džentelmenus, nors ir neturinčius dabar savo Jungtinės Karalystės teritorijoje paties seniausio pasaulyje jachklubo, bet visumoje per juos šis jachtklubų, tapusių buriavimo pramogos židiniais, užkratas pasklido po pasaulį.
Ir todėl klausimas dabar apie Lietuvą – tai kuris gi lietuvių jachtklubas yra seniausias, ir kada tai įvyko?
Ir atsakymas, žinote, yra labai aiškus ir paprastas: 1921 metais rugsėjo 7 dieną Kaune buvo įsteigtas Lietuvos Jacht-Klubas – dabar ši diena yra nacionalinė Lietuvos buriuotojų diena (didelis ačiū Audriui ir mažas dėkui man už šventės atsiradimą). Ahoy!
Ir jei jau šis klausimas atsakytas, tai visi skirstomės gerti tautinio gėrimo iš apynių salyklo.
* * * Skaityti toliau
Pirmoje dalyje išsiaiškinome, kas yra vėlukas, ir kaip toji laivo vėjarodė tapo ne tik buriuotojo, bet ir jo klubo identifikaciniu simboliu ant vandens.
Kuo gi pats jachtklubas skiriasi nuo uostelio, ir kuo yra buriuotojų klubas, buriavimo klubas ar buriavimo mokykla – jau rašiau (siūlau persiskaityti čia ir nebedaryti sau gėdos).
O šioje dalyje – kaip praktiškai naudojamas vėlukas, ir kaip yra Lietuvoje.
* * * Skaityti toliau
Nepraėjo ir šešetas metelių, kaip mūsų tarpukario karo laivo (ir iš esmės – tai viso laivyno tuo metu) vėliava (angl. ensign) pagaliau sugrįžo į tėvynę.
ACHTUNG!!!
Jei esi tikras buriuotojas, o ne kokia nors moraliai paklydusi goskomsportlssrinė kekšė, tai jau turi žinoti, kad rugsėjo mėnesio 7 diena yra Lietuvoje didi nacionalinė šventė – Buriuotojų diena!
Tad kasmetinę tradiciją dera palaikyti visose laivėse ir šventę švęsti visiems Lietuvos buriuotojams, prijaučiantiems ir pro šalį netgi einantiems, idant burėse vėjo triskart nepristigtų ir po falškyliu būtų ne mažiau vieno sieksnio ir vienos pėdos vandens beigi dugnas kriauklėmis neapliptų ir žolėmis neapželtų.
Todėl nežinau kaip kituose Lietuvos teritoriniuose ir vidaus vandenyse bei atvirose jūrose, o Lietuvos buriavimo sostinėje Kauno mariose planas yra toks: Skaityti toliau
Mano draugas Darius Bulanavičius, d.ž.k. Olandas, yra laivės Carpe Diem burvedys (dzūk. škiperis).
Bet dar jis yra ir dailininkas, ir nusprendė sau, kad Naujų metų rezoliuciją padarys su teptuku kiek didesnės, nei telefone įpratę esate žiūrėti paveiksliukus, rezoliucija.
Publikuota 2019-05-03 tinklaraštyje Punkonomics:
Dainavos šalies senų žmonių padavimuose sakoma, kad jei ilgai žiūrėsi į naują Lietuvai-100 logotipą, tai pamatysi Batkos ūsus. skaityti toliau
