Škuna iš Lunenburgo (5/7): kas dainose nesudėta – angažuoti priešininkai


Praeitoje dalyje išsiaiškinome, kas buvo škunos kapitonas ir kaip jam sekėsi atvežti kontrabandą iki tos nelemtosios ir ainose, nuo ko pasakojimo ciklas prasideda, apdainuotuose 1929 metų kovo 20-osios įvykiuose.

Bet prieš tai, manau, artimiau dera susipažinti ir su tose dainuose minimais kaip “niekšais“ šio kapitono priešininkais.

* * *

Semper Paratus, kas lotyniškai reiškia kone skautišką šūkį “visada pasiruošę!“, tapo kaip tik 1928-aisiais ir JAV pakrantės apsaugos (U.S. Coast Guard) žygio daina tokiu pačiu pavadinimu (ironiška – tokį lotynišką šūkį turi dar trys kanadiečių kariuomenės pulkai, bet ne apie juos daina gi!).

Kaip minėjau anksčiau, JAV pakrančių apsauga yra ne tik buriuotojams bėdoje aktuali SARS (Search And Rescue at Seas – gelbėjimo ir pagalbos tarnyba jūroje), bet dar yra ir JAV kariuomenės rūšis, kuri atsakinga už JAV pakrančių apsaugą nuo galimų priešų bei kovą su piratais, kaperiais (privateers) ir kontrabandininkais savo teritoriniuose vandenyse, kurie ypač suaktyvėjo Prohibicijos metais.

Va dėl pastarųjų net ir iki Prohibicijos, bet US Coastal Guard savo istoriją todėl ir skaičiuoja nuo 1790 metais pirmojo JAV Iždo Sekretoriaus Alexander Hamiltono pasiūlymo Kongresui pagal britų pavyzdį įkurti US Revenue Cutter Service (verstina gal kaip JAV muitinės laivų tarnyba), vėliau vadintos ir Revenue-Marine, kurie jau 1915 metais susijungė su JAV gelbėjimo jūroje tarnyba ir tapo dabar žinoma bendra JAV pakrančių apsauga.

Įdomu, kad mūsų škunos istorijoje minimi pakrančių apsaugos laivai tęsė tarnybos ir pavadinimų tradiciją, nes dar 1813 metais buvo pastatyta 13 Morris-Taney klasės 112 tonų vandentalpos ir 73.4 pėdų (22.4 m) ilgio muitininkų škunų (revenue cutters) iš esmės tokiu pačiu apiburinimu, kaip ir dabartinė mums pažįstama klaipėdiškių škuna Brabander, nors, aišku, tuomet statytos remiantis Baltimorės kliperių (nepainioti – vedlių škunų, o ne “arbatinių didžlaivių“!) dizainu.

Tos škunos gavo JAV prezidentų ir iždo sekretorių vardus (t.y.: Crawford, Gallatin, Hamilton, Morris, Rush, Ingham, Jackson, McLane, Jefferson, Taney, Washington), tarp kurių buvo ir mūsų istorijoje vėl pasižymėję tuomet pirmieji Wolcott bei Dexter laivai:

Pakrantės apsaugos laivų “Wolcott“ ir “Dexter“ taip pat pavadintų škunų jų pirmtakų 1831-1846 metais US Revenue Marine kuteriai (iliustracija iš wikipedia.com)

Taip jau girdėtas jums šioje istorijoje Oliver Wolcott Jr. (1760-1833), kurio vardo patrulinis laivas tuomet prikibo prie škunos I’m Alone ir įkyriai sekė per Meksikos įlanką kone iki Belizo, kol juo naktį atsikratyta, išties buvo ne tik antrasis JAV Iždo sekretorius.

Jis į JAV pakrančių apsaugos istoriją įėjęs dar tuo, kad 1799 metais, kad skirtųsi nuo JAV laivų iš toli kaip turintys įgaliojimus teritoriniuose vandenyse stabdyti kitus laivus ir lipti į šių denį, JAV muitinės laivai gavo tokią iš esmės nedaug tepakitusią vėliavą su nebe horizontaliomis, o vertikaliomis juostelėmis (tarnybos emblema buvo pridėta 1910 metais, kad skirtųsi nuo muitinės vėliavų prie pastatų, o 1927 metais emblema pakeista į dabartinę pakrančių apsaugos):

To meto JAV pakrančių apsaugos laivo vėliava, naudota 1915-1953 metais.

Tačiau septintojo reiso metu prie škunos, sutartoje vietoje dreifuojančios ir laukiančios vietos kontrabandinkų pasiimti krovinio, kaip ir anuomet Wolcott, dabar pristojo dar kitas pakrančių apsaugos laivas Dexter.

Šiam laivui, o tiksliau – dar jo pirmtakei burinei muitinės škunai, vardą davę trečiojo (1801 m. sausio-gegužės mėn.) JAV Iždo Sekretoriaus Samuel Dexter (1761-1816), kuris dar prieš tai metus yra buvęs ir ketvirtuoju JAV Karo Sekretoriumi (1800-1801), garbei.

Manau, kad ir anos pareigos pagal šio charakterį kažkiek tikę, nes pasakojama, kai JAV Kongrese 1795 metais Virdžinijos atstovas William Branch Giles (jo pavardė yra mano vardas angliškai…) pasiūlė pilietybės įstatymo projektą, pagal kurį visi emigrantai privalėtų duoti priesaiką ne tik naujai valstybei, bet ir atsisakydami visų ankstesnių aristokratiškų titulų, tai Samuel Dexter pasiūlė ir katalikams priesaikoje išsižadėti Popiežiaus, motyvuodamas tuo, kad kunigai daugiau žalos istorije pridarę, nei kilmingieji.

Toliau pamatysite, kad rusų animacinio serijalo apie kapitoną Vrungelį dainoje teiginys “kaip jūs jachtą pavadinsit – taip ji ir plauks“, ko gero, net kažkaip tikrai persiduoda nuo žmogaus vardo per laivo vardą jo įgulos ir kapitono charakteriui.

* * *

Kai dar 1928 m. lapkričio gale škuna I’m Alone su kroviniu dreifavo Meksikos įlankoje netoli Trejybės Seklumų Švyturio bujos (taip keistai vadinamas nebaigtas statyti Trinity Shoals Light švyturys, atkritus reikalui užbaigti pradėtą statyti švyturį tiesiog pakeistas į navigacinę bują) į pietus nuo Raisto Salos (Marsh Island) prie Luizianos krantų, tuomet pakrantės apsaugos patrulinis kateris Wolcott, vadovaujamas mičmano (warrant officer) Frank Paul, pastebėjo škuną ir pradėjo ją sekti, judėdamas su šia įlankoje link pietryčių.

Škunos kapitonas Jack Randell to įkyruolio gruodžio 3-osios naktį atsikratė ir sėkmingai už keletos dienų pasiekė jau nebesekamas Belizą, iš kurio po keletos dienos sugrįžo atgal ir sėkmingai jau nebepastebėtas perdavė kontrabandos krovinį.

Tuomet atsikratęs uodegos, vis tik kapitonas Jack Randell įtarė, kad jo matytas prieš tai žvejybinis laivelis greta Trejybės Seklumų (Trinity Shoals) išties buvo tik pakrantės apsaugos pareigūnų priedanga, skirta pastebėti akvatorijoje galimus kontrabandininkus ir tuomet pranešti radijo ryšiu pakrantės apsaugai, kad tie pasiųstų būtent į šią akvatoriją patrulinį laivą kontrabandininkų perėmimui.

Ir nors tie tuomet kilę įtarimai jam nebuvo niekad patvirtinti, tačiau škunos kapitonas nuo šiol laikėsi atsargiai – juolab, kaip minėjau, išties JAV pakrantės apsauga šią iki jo atėjimo škuną stebėjo dar nuo 1925-ųjų.

Akvatorija Trejybės Seklumose (Trinity Shoals) prie Raisto salos (Marsh Isle) šalia Luizianos (LA) valstijos (jūrlapis iš researchgate.net) – atstumą nesunkiai galite nustatyti pagal koordinačių tinklelį, žinodami, kad platumos 1 laipsnio minutė (žr. latitute) lygi 1 jūrmylei, tad Trejybės Seklumų buja yra maždaug už 3 jūrmylių nuo Raisto salos, kuo rėmėsi vėliau kapitonas ir jo jūreivis, išmetęs inkarą, parodymuose, kad buvę, bent šiuo aspektu, už JAV teritorinės 3 jūrmylių jūros ribos.

Šešetą kartų sugrįžus sekėsi perduoti kontrabandininkams krovinius nepastebėtiems, tačiau septintąjį kartą škunos įgula pastebėjo link jų artėjant jau kitą JAV pakrantės apsaugos laivą – tai buvo Dexter, kuriam vadovavo mičmanas Alfred W. Powell, turintis kietuolio ir užsispyrėlio reputaciją.

Todėl ir šis jo laivas Dexter elgėsi agresyviau ir dabar laikėsi gerokai arčiau priverstos vėl sprukti škunos, nei kad Wolcott, kartais sugebėdamas priartėti kone per keletą šimtų metrų ir vis tarsi parodydamas, kad bandymai pasprukti, kaip praeitą kartą su Wolcott pavykę, šįkart nepraeis.

Tačiau trečios dienos vakarop pakilo stipresnis vėjas ir įpūtė aukštesnes bangas, dėl ko Dexter nebeįstengė išlaikyti buvusio greičio – čia didesnės grimzlės škuna, pritaikyta atviram vandenynui, turėjo privalumą. Todėl kapitonas Jack Randell, ir vėl pasinaudojęs tamsa, nepaisant to, kad Dexter vis pasišviesdavę laivo žibintu, užsigesino navigacinius žibintus ir laviruotėse atsikratė persekiojimo, kas sukėlė džiugesį ir niufaundlandiečių įgulos tarpe, apie šiuos jų kapitono triukus su pakrančių apsauga prisigyrusius visose jų aplankytose Belizo uosto aludėse.

* * *

Po tokių akiplėšiškų manevrų ir pasprukimo JAV pakrantės apsaugai iš panosės, jau dabar pareigūnams tapo garbės reikalu šią škuna I’m Alone ir jos kapitoną žūtbūt sulaikyti! Netgi iki kapitono Jack Randell per jo kolegas kontrabandininkus atėjo gandas, kad Dexter laivo vadas, pats Pirmąjame Pasauliniame Kare sėkmingai persekiojęs vokiečių povandenlaivius, dabar prisiekė asmeniškai šį akiplėšą britą su jo prakeikta kontrabandininkų škuna pričiupsęs!

Pasakojama, kad kai vienas iš kontrabandininkų netgi susitikęs ir iš Dexter laivo vado Alfred W. Powell pasišaipęs, kad škunos I’m Alone kapitonas Jack Randell yra gerokai kietesnis už šį škiperis pats su ne ką mažesne karo jūroje patirtimi, ir todėl pergudrausiąs jankius kiekvieną kartą, į ką persiutęs Alfred W. Powell atšovęs, kad jis lažinasi, jog kitąkart tikrai sučiups šį kalės vaiką, kai tik susitiks jūroje!

Tokį pareiškimą verta turėti omenyje, nes pakrantės apsaugos pareigūnas taip ne tik pradėjo asmeninį karą su kontrabandininku, bet ir turėjo labai gerą motyvaciją viršyti įgaliojimus, jei “niekas aplink nemato“ – kas išties buvo dar vienu iš besibylinėjančių šalių argumentų pasekoje, ir kas paaiškina dainoje girdimą pareigūnų keršto leitmotyvą.

Užbėgant, gerokai modernizuotas WAVP-385 iš laivyno 1946 m. sugrąžintas vėl pakrančių apsaugai ir atvadintas į “Dexter“ laivas įplaukia 1958 m. į San Francisco – naująją savo bazavimosi uostą Alamedoje, kitoje JAV pusėje ir nebe Atlanto vandenyne (iš wikimedia.com) 

Kyla klausimas, kodėl škuna, net ir nepaisant kapitono patirties, vis sugebėdavusi nuo persekiotojų pasprukti?

Tai turėkite omeny, kad šie JAV pakrančių apsaugos Wolcott ir Dexter buvo tik truputį didesnės už škuną I’m Alone vandentalpos 210 tonų (škunos – 205 t) ir 99.8 pėdų (30.4 m) ilgio laivai su dviem 300 arklio galios dyzeliniais varikliais, išvystantys iki 12 mazgų greitį, kai škunos, palyginimui, dyzeliniai varikliai buvo silpnesni ir tik po 100 AG, tačiau šioji turėjusi gi dar ir bures. Bet ir šie patruliniai laivai buvo statyti ne greitųjų kontrabandininkų katerių vaikymuisi pakrantėse, bet ilgesniam patruliavimui jūroje.

Škunos kapitonas Jack Randell vėlesnio incidento nagrinėjimo metu teigė, kad jo laivas su varikliais ir burėmis pasiekdavęs ne daugiau, nei 9 mazgų greitį, ką užginčiję abu patrulinių laivų vadai, teigdami tikrą škunos, kuri naktį atsiplėšusi ir jos nebepavijo, apskaičiuotą realų greitį išties buvus ir virš 14 mazgų (todėl turėję teisę toliau nuo kranto sulaikyti ir iškratyti pagal tarptautinę sutartį, kurioje nurodyta “viena valanda kelio įtariamąjam laivui plaukiant ar buriuojant“).

Ir, ko gero, abu amerikiečių laivų vadai yra teisūs taip teigdami, nes, palyginimui, štai mūsiškės 36 m (118 pėdų) ilgio škunos Brabander greitis yra 8 mazgai su dviem po 138 AG varikliais ir pasiekia ši iki 14 mazgų, pridėjus bures. Koks tikras škunos I’m Alone ilgis, aš atviruose interneto šaltiniuose nesuradau, tarsi niekam realiai nerūpėjo, nors būtent laivo vaterlinijos ilgis tiesiogiai apsprendžia paties laivo techninį galimą greitį.

* * *

Kaip bebūtų, kapitonas Jack Randell pasitikėjo ne tik savo patirtimi ir vadovaujama škuna I’m Alone, bet ir kliovėsi patyrusia įgula.

Jo padėjėju buvęs pirmos klasės patyręs jūrininkas John Williams iš Niufaundlendo, o bocmanu – Leon Mainguy, prancūzų pilietis, alžyrietis pagal kilmę, irgi apdovanotas Pirmąjame Pasauliniame kare Karo Kryžiumi (Croix de Guerre), kaip ir pats kapitonas.

Mechaniku plaukė dar vienas kapitono tautietis niufaundlandietis Chesley Hobbs, kurio padėjėju buvo danas Jens Jensen. Kiti du jūreiviai iš Niufaundlendo kaimynų, tai Edouard Fouchard iš Mikelono bei James Barrett iš Monrealio, o iš Belizo čia plaukė Eddie Young ir William Wordsworth.

Prieš lemtingą paskutinį reisą škunos dugnas buvo nuvalytas nuo apžalų, naudojantis pertrauka, kol aistros su Dexter kapitonu ir jo kolegomis, neršiančiais priekrantėse beieškant prakeiktosios vėl pasprukusios I’m Alone, aprims.

Viską užbaigus, į škuną buvo pakrauta, kaip teigia Edward Butts savo knygoje “Rum, Blood and Treasure; Stories Strange and True from Atlantic Canada“ p. 77, 3100 dėžių romo, kurio vertė su pačia škuna buvo daugiau nei $100’000.

Jei dar iš anksčiau pamenate, tai finale paskandinto krovinio vertė buvusi nurodyta viešai $62’000, o už škuną kontrabandininkų sindikatas sumokėjo pirkdami $20’000, tai tas netikslumas bendroje sumoje, ko gero, yra arba grožinis šio autoriaus suapvalinimas, arba skaičiavimas to romo jau rinkos pardavimo, o ne jo įsigijimo Belize verte, arba priskaičiuotos dar ir vėlesnės išmokos kompensacijoms įgulai (tuomet suma net viršytų $100’000).

Kaip bebūtų, bet vėl škuna I’m Alone 1929 metų kovo 20-osios trečiadienio rytą atsidūrė į pietus nuo Trejybės Seklumų bujos, kas leido kapitonui tiksliai užfiksuoti laivo žurnale škunos buvimo vietą – saugiai už JAV teritorinių vandenų.

Mechanikas Chesley Hobbs pranešė apie pastebėtas nedideles variklio bėdas, tad kapitonas įsakė čia išmesti inkarą ir pasistengti kuo greičiau pašalinti gedimą.

Bet dar šiam net nespėjus pradėti taisyti, kapitonas jau pastebėjo link jų artėjant maždaug 11 mazgų kone visu savo greičiu seną pažįstamą – JAV pakrančių apsaugos laivą Wolcott.

* * *

Bet kuo ir kaip šis susitikimas baigėsi, kad buvo sukurta iš to ne viena daina – jau iš esmės paskutinėje pasakojimo dalyje!

Tamkart, siūlau, kad nepražiopsotumėte – prenumeruokitės!

Ahoy!

O aš jums dėkoju už savo balsavimą piniginiais vienetais tinklaraščio plėtros ir pagaliau jau šios istorijos su kontrabandininkų škuna užbaigimo labui per čia.

 

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.