Marinistika

Vėliava sugrįžo

Nepraėjo ir šešetas metelių, kaip mūsų tarpukario karo laivo (ir iš esmės – tai viso laivyno tuo metu) vėliava (angl. ensign) pagaliau sugrįžo į tėvynę.

Skaityti toliau

Reklama
Standartinis
Marinistika

Dar apie mūsų tarpukario laivyną (2/2)

(Pradžia čia)

* * *

Man visada džiugu, kada po kokio mano istorinio įrašo atsiranda skaitytojų, papildančių turimą medžiagą. Ką dabar mielai padarė ir Egidijus Papečkys, kuriam dėkoju už dokumentus, perfotografuotus iš Valstybinio Centrinio Archyvo.

Taip va jums ir antroji dalis apie tarpukario Lietuvos turėtą jūrų apsaugos laivyną ir konkrečiai jo ginkluotę.

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

Piratai prie Klaipėdos

Vaikystėje, kuomet būdavęs toks pat nevykęs oras, koks dabar už lango, aš mėgdavau pasikuisti pas močiutę ant namo palėpėje (suval. ant aukšto – kirtis ant u, riestinis, aišku). Ten surasdavau visokių senų žurnalų ar netgi knygų (tarkime, žinojote, kad SSRS turėjo būti komunizmas 1980 metais pagal istorijos vadovėlį, bet tuomet sulaukėme tik “brandaus socializmo“?).

O šį savaitgalį tėvų sode man pakliuvo į rankas irgi toks pageltęs senas žurnalas: “Aplink Pasaulį“ – kelionių, nuotykių ir fantastikos žurnalas jaunimui (na, tai čia man, aišku), kaip rašoma jo anotacijoje ant viršelio. Kaina 2 rb. 40 kap., spausdino Kauno “Spindulio“ spaustuvė, o vat išleido – Lietuvos vaikų fondo leidykla “Alka“ ir Vilniaus Planetariumas 1991 m. sausį (brrrr, kokia numerio data…). Pirmuoju pagal abėcėlę redakcinėje kolegijoje yra įrašytas Gediminas Beresnevičius, “Dorado“ fantastų klubo įkūrėjas.

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

Antroji Lietuvos vėliava – sensacija?

Lietuvoje yra, matomai, trys itin svarbūs ir reikšmingi prapuolę lobiai, kurių suradimas sukeltų sensaciją:

– Napoleono lobis (vis tik veikiau tai yra graži legenda, nei kad galima tikrovė apie kažkur užkastą milijoninės armijos kasą – Bonaparto karai būdavę save finansuojantys ir dar iš to Prancūzijos iždą papildantys, o ne išlaidų eilutė biudžete, o rusai iš Maskvos bėgo viską, kas vertingo, išsiveždami, o ko nepajėgė – padegė, tad grobti irgi nelabai ką bebuvę, kai ir Rusijos caras Aleksandras sėdėjo sau Šiaurinėje Sostinėje Nevos pelkynuose ir apsimetinėjo, kad jokio karo čia jo šalyje nėra, o tik šiaip manevrai, ir net neaišku, ko tie prancūzai čia klaidžioja ir pas jį neužsuka į Peterburgą, kol žiema už jį Tėvynės karą ir atkariavo)

– Vytauto Didžiojo palaikai (tautinė mitologija sako, kad lenkai išsivežė juos iš Katedros rūsių gal per Vilniaus potvynį tarpukariu, jei ne prieš rusų Tvaną dar prie Jonušo Radvilos, ir pas save kur nors prie Vavelio pakasė – kaip dar šiam gyvam esant jo karališkąją karūną pakeliui nudaigojo)

– Jono Basanavičiaus pradangintas Lietuvos Nepriklausomybės aktas (arba daktarėlis buvo itin išsiblaškęs senatvėje, arba pilsudskininkai surado šiojo bibliotekoje po mirties, bet kavianskiems delegatams, atvykusiems į Patriarcho laidotuves Vilniuje, neatidavė, sprogindami naglas akutes: “matka boska ostrobramska, o co to, pan, cholera jasna, mowi, psiakrew, jaki to, rupuga, akt, k**wa, o niezaliežnosci, do dupy?!“).

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

Antroji Lietuvos vėliava 2

Kartais gyvenimas vožteli kaip betoninis greitkelis bokseriui per snukį, po ko tas tampa kreivakoju buldogu, todėl va šis įrašas ir man vėluoja bene dvi savaites. Tačiau geriau kiek vėliau, nei niekada.

Nes visai netikėtai kaip atsakymas į Valdo Japerto straipsnį “Antroji Lietuvos vėliava“ atėjo man laiškas su papildymu. Vos pamatęs, iškart paprašiau leidimo publikuoti ne tik informaciją, bet ir ten prisegtas nuotraukas! Ir štai kodėl.

skaityti toliau

Standartinis