Supjaustyti jums galvas, biurokratai!


Beprotiškai gaila:

Lietuvos karinių jūrų pajėgų (KJP) laivas F12 “Aukštaitis“ tikriausiai bus nurašytas ir virs metalo laužu. Ateinančią savaitę Vyriausybė svarstys tai numatantį nutarimo projektą. […] Nurašius ir išmontavus ginkluotę laivas turėtų būti supjaustytas metalo laužui. Pasak nutarimo projekto, fregatos “Aukštaitis“ likutinė vertė pagal 2009 -ųjų liepos 1 dienos būklę – 1 mln. 214 tūkst. litų.

Prieš metus jo vertė buvo mažesnė už mano buto kainą, kiek pamenu. Dabar staiga pabrango dvigubai, kai atpigo metalo laužas?

Aš nesuprantu, ar Smiltynėje ant kranto vietos greta žvejybinių tralerių neliko? O gal galima rasti ir arčiau Kopgalio tvirtovės (ta pačia proga spėkite, koks lankomiausias Lietuvos muziejus)? Arba šiame krante, arčiau KJP?…

Ar įsivaizduojate, kad šis vienas pirmųjų KJP karo laivų – ir bene paskutinė jau fregata, nes iš taupumo ir kvailumo tokio tipo laivų nebeturėsim artimiausius dešimtmečius, jei ne ilgau, – tevertas tik supjaustymo???

Rusai ir tie atkūrė “Aurorą“, nors ten autentikos ne daugiau, nei mūsų Valdovų rūmuose!

Jau apsižiūrėjom, kad “Meridianą“ verta restauruoti nebepūdžius, bet man trūksta žodžių, kad prarandama tokia galimybė turėti unikalų “gyvą“ muziejų – šią fregatą. Kiek tokių muziejų žinote mūsų regione? Ne per daug vienos rankos pirštų suskaičiuoti?

Į metalo laužą…

Trūksta žodžių.

Komentarų: 1

  1. Re: Besidomint kariniu juru laivynu
    Ačiū už nuorodą – buvau užtikęs, paskui pamečiau.
    Nenorėčiau sutikti su tokia tamstos versija. Jai būtų vietos, jei situacija būtų tokia, kokia yra dabar: Kaunas, KJP ir Klaipėda. Iš tikro, Kaune Lietuvos (!) jachtklubas įkurtas 1921 metais, Klaipėda “atvaduota“ 1923 (ilgą laiką jos statusas buvo “ne visai dar mūsų“), o Lietuvos KJP įkurtos tik… 1935-ais. Akivaizdu, kad Lietuvos jachtklubo kūrėjai, netgi didžiausi optimistai, sunkiai galėjo įsivaizduoti būsiant KJP, kai net apie Klaipėdą buvo pasvajojama paslapčiomis, kuomet šią vėliavą kūrė ir pasižadėjo sau su ja nešti Lietuvos vardą į jūras bei “pramušti tą langą“ pagaliau į jūrą. Būtent TODĖL toji vėliava ir yra tokia.
    Gi civilis laivynas buvo registruojamas arba Kaune, arba Jurbarke (beje, ten registruotos ir pirmosios motorinės škunos, ar tiksliau – kečai: “Jūratė“ ir “Kastytis“), o šie dažniausiai naudoja, beje, savo vėliava jau valstybinę, ir jiems irgi nereikia tokios išskirtinės.
    Aš taip manau, kad jachtklubo kūrėjai pasirinko puikaus dizaino vėliavą jūroms su Jūrų kryžiumi, ir labai nekvailai. Suomijos jachtklubai, tarp kitko, naudoja labai panašaus tipo, ir niekas jų nekaltina, kad jie kopijuoja karinį ensiną. O va kad karinio tarpukario ensino kūrėjai, deja, nelabai stiprūs dizaine buvo, ir labiau kopijavo civilio laivyno vėliavą kaip tipą – čia jau kitas reikalas…
    Gal tuomet tokia nelabai ir tvari padėtis buvo dėl Klaipėdos ir mūsų to laivyno, todėl “Prezidentas Smetona“ dar daug kur figūruoja ir kaip valstybės vadovo jachta, ir kaip mokomasis laivas, o ne karinis. 🙂
    Įtariu, kad tarpukario jachtklubo vėliavą “nukniaukė“ Baltuška – ir gerai padarė. Nes NĖRA Kaune jachtklubo, o tik komercinė organizacija, privatizavusi “Žalgirio“ draugijos turtą ir besinaudojanti Kauno marių marina, tad kam jiems ta vėliava? Kad pas mus jachtklubais vadinama velniažinkas – tai čia kita tema.
    Vienok, tarpukario entuziastų idėją nešti Trispalvę su Jūrų kryžiumi į pasaulio vandenynus būtent Baltuškos atkurtosios KJP ir perėmė. Jie jos nusipelnė labiau. Kauno komersantai gi gali susikurti kitą – LBS pagrindu (kuris iš tarpukarinės pasiliko pusę kryžiaus).

    Patinka

  2. Besidomint kariniu juru laivynu
    Bus idomu pasiziureti informacija apie karinio juru laivyno veliavas. Rekomenduoju:
    http://flagspot.net/flags/lt_flgg.html#yct
    Cia ne tik parasyta apie laivu kieki pries II WW, bet ir kaip Kauno jachtklubo veliava numigravo i karini laivyna 🙂
    Tinklapio autorius stebisi – gal buvo karinis rysys tarp transporto ministerijos ir Kauno jachtklubo? O mums, vietiniams, nera ko stebetis eiliniu Lietuvos pilieciu nerastingumu, kai Kauno jachtklubas pasisavina kaip savo veliava karinio laivyno veliava, t.y. viso pasaulio karinio juru laivyno veliavos turi viena vienoda bruoza: jos sudarytos sekanciai – melynas Jurgio kryzius baltame fone ir valstybes veliavos spalvos virsutiniame kairiame kampe. Kaip Kauno jachtklubas to nezinojo? Ogi paprastai – tiesiog nezinojo, nes neturejo zalio supratimo apie veliavas ir veliavu etiketa.
    Arturas :).

    Patinka

  3. linas poska
    “Aurorą“, berods, prieš porą savaičių išbraukė iš laivyno sąrašų. O dėl šių laivukų – tikrai gaila. Rusų laivyno statybos filosofija ir buvo į kuo mažesnį tonažą sukišti kuo didesnę galią (aukojant komfortą, veikimo radiusą, remonto/aptarnavimo patogumą ir kitus svarbius dalykus). Tai ypač tinka kalbant apie einamąsias monetas, šias “fregatas“, kurių gyvenimo laikas operacijoje skaičiuojamas valandomis, jei ne minutėmis. Tai būtų likę ir tam tikros koncepcijos paminklu. Jeigu adatom nesupjaustytų…

    Patinka

  4. Pritariu idejai apie palikima kitoms kartoms. Istoriniu dalyku reiksme reikia suprasti ir tada, kai praejo nedaug metu. Nenaikinti, kad kiti atstatinetu, o issaugoti.

    Patinka

  5. Nemanau, kad kapitalistinė – antraip ne utilizuotų, o stengtųsi išspausti pinigą. Gi laivo sunaikinimas kainuoja brangiau, matomai, ir už jo likutinę vertę. Alternatyva dar ir pelną neštų.
    Mankurtizmas, o ne kapitalizmas.

    Patinka

  6. Deja, deja, mūsų valdžios mąstysena primityviai kapitalistinė, orientuota tik į pinigą. Iš to išaugama, atsiranda poreikis dvasinbiams dalykams, bet tam reikia laiko. Kurio nėra. Deja…

    Patinka

  7. “Prezidento Smetonos“ irgi lietuviai nestatė. Ir tas taip pat niekur nekariavo. Šiaip bevertis metalo gabalas Estijos teritorinėje jūroje voliojasi. Juolab, kad ir žuvo kaip sovietų laivas, ne lietuvių – kam tas rūpi?
    “Cutty Sark“ irgi nekariavo. Sudegė kaip malkos – kam britams atstatinėti? O ir Nelsono laivą kam laikyti sausame doke netgi NEIŠREGISTRAVUS iš karinių laivų registrų (still commissioned)? Ir kam pirato Dreiko laivas ten? Amerikiečiams “Constitution“ ir “Constellation“ irgi beverčiai? Švedų “Vasa“ antai išvis paskendo vos nuo stapelių nuplaukęs – galėjo išmesti į savartyną, dugną valydami.
    O “gryšų-3“ mes tai gi turime krūvas – antai dar penkios ant kranto stovi kaip muziejai. Ir dar 15 plaukioja iki šiol. O ir Lietuvos KJP ne nuo jų prasidėjo – nuo “Auroros“, manau.
    Nežinojimas “Aukštaičio“ istorijos ir jo reikšmės dar ne nuodėmė – bereikia anksčiau mano minėtą Baltuškos knygą perskaityti. Gal padės. O jei ne, tai jau aš irgi bejėgis ką nors aiškinti.
    Beje, traleriai yra pakeliui į muziejų, tik muziejus jų, kiek spėju, į savo balansą neperėmė, tai taip ir rūdija, kartais savivaldybės padažomi. Vienok, kažkokį vaidmenį kaip eksponatai kažkiek atlieka, vaikams romantiškus jausmus žadina ir gal kuris pasirenka jūreivio profesiją užaugęs. Jei vaikas ten nesikarstei, tai jų ir nepastebi taip pat.
    Bet tie laivai yra tiesiog vieni iš, kai “Aukštaitis“ – reikšminga Lietuvos istorijos ir jos karybos dalis. Skaityk Baltušką.

    Patinka

  8. Kas galėtų paneigti jog taip daroma tyčia?
    Juk kaip patetiškai atrodytų pro Jūrų muziejų plaukiantys “nauji“ angliški “kariniai“ plastmasiniai laivai su 30 mm patrankėlėmis is tinkleliais…

    Patinka

  9. Atsiprašau už nesupratingumą, bet kokią istorinę išliekamąją vertę turi 1980 m. pastatytas karinis laivelis? Nei lietuviai jį statė, nei kariavo kur nors. Tai kodėl tada žvejybinių tralerių į muziejų netempiam?

    Patinka

  10. Iš esmės, tai net ne tiek čia valdžiažmogių iniciatyvos reikia, kiek man keista, kad ir pačios KJP dabar irgi yra tokios “pragmatizmu“ (“mankurtizmu“?) prasmilkusios. O gal naujasis KJP vadas jaučia kompleksą dėl savo pavardės, todėl kratosi “sovietinio paveldo“ nebodamas nieko?…
    Kažkaip įtariu, kad komodoras Baltuška dėl šios žinios dar ne vieną karčiosios išlenkė – aš jo vietoje tai taip tikrai daryčiau. Nes kas belieka?
    Aš čia spėlioju jau visaip, nes man tiesiog nebesuvokiama.
    Laivas puikiai papildytų jūrų muziejaus ekspoziciją – o tai yra lankomiausias muziejus Lietuvoje! Bet gal vien dėl delfinariumo – nes pati muziejaus ekspozicija tai yra itin skurdi. Šis laivas jau savaime būtų muziejus, bet prijungus – tame bendrame komplekse visą dieną praleisti galima būtų, kiek pajamų iš turizmo ir pan!.
    Ai, nafig mums muziejai – yra pramogų parkai. Nafig mums bibliotekos – yra TV ir internetas. Nafig mums jūreiviai – fūristų turime. Ir t.p.

    Patinka

  11. Kaput.
    Nuo 2008 metų “Žemaitis“ yra kitas, nebe kovinė fregata, o P11 numeriu einantis patrulinis iš danų pirktas laivas.
    O po 20 metų gal apsižiūrėsim, kad vai vai, ką turėjom, neišlaikėm… Su sąlyga, kad užaugs laisva ir jūrą mylinti karta. Bet galimybių jai užaugti mažėja, kai tokie istoriniai laivai pjaustomi į metalo laužą.

    Patinka

  12. Aš nuomonės nekeičiau – ši fregata, greta “Žemaičio“, ir buvo tai, ką geriausio laivyne turėjom. Kad ji ne visai fregata pagal dydį – kitas, reikalas, bet ginkluote ir užduotimis prilygo (bėda tik, kad be Baltuškos mažai kas paskui suprato tolimojo plaukiojimo vertę, vėl grąžindami į korvetės pareigas pagal užduotis).
    Ir pirmąkart istorijoje Lietuva turėjo tokį laivyną. Nebeturės daugiau. Ir nebebus kas įkvepia kitas kartas. Šis laivas savaime jau yra istorija – ir ne mažesnė už “Prezidentą Smetoną“.
    Ir nėra ką čia svarstyti. Ir, beje, pats tu “sovietinis“ – laivas šis yra lietuviškas, nes tarnavo Lietuvos laivyne, ir koks skirtumas, kas ją statė. “Prezidentas Smetona“ nevadinamas nei sovietiniu, nei vokišku.
    Pjaustyk istoriją į laužą. Jei tokius dalykus reikia aiškinti, tai beviltiška ir ką nors aiškinti.

    Patinka

  13. o juk kartais pasišaipydavai iš “fregatos“… 🙂
    na, bet žmogus turi teisę keisti nuomonę.
    buvo svarstymai muziejų iš “Vėtros“ padaryti. jau tada atsisakyta. tad kam iš naujo svarstyti?
    va kai estai suras (man sakė: “kad surasime tai faktas, klausimas tik — kada) “Smetoną“, tai bus galima kelti, restauruoti, muziejų daryti 🙂
    rimčiau — dėl muziejaus aš kiek abejingas.
    bet kad metalo laužas pabrango, tai jau piktums ima.

    Patinka

  14. Nesusiję biudžetai.
    O KAM pernai reprezentacijai išleido virš 20 mln Lt, jei neklystu… Tikrai dalį lėšų būtų galima išleisti racionaliau (žr. aukščiau) ir visuomenei naudingiau.

    Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.