Leitenantas, kuris kapitonas (2/7) – arba kaip buvo iki KJP įkūrimo

Pirmoje dalyje aptariau dabar esamus KJP karinius laipsnius, ir kas juose (o gal – galvose, sprendžiant iš omoniškos uniformos lietuvių karo laivuose) yra išties negerai.

Bet gal pažiūrėkime, o kas buvo tuomet pačioje pradžioje tarpukaryje, iš kur tradicijos šita atkurta valstybė iš esmės niekur neatkūrė – ar tai buriavimas, ar tai Konstitucija (juk 1938 metų Konstitucija galiojo Kovo 11 dieną dešimt minučių – po to buvo iškart vėl suspenduota, naudojant ir toliau pagal valdžios užgaidas sovietinę, kol jau buvo priimta po dviejų metų dabartinė, o baudžiamasis, civilinis bei administracinių nusižengimų kodeksai išvis ir XXI a. sulaukė), ar, kaip matome, ir Lietuvos Karinės Jūrų Pajėgos, nukniaukusios dar ir kauniečių Lietuvos Jacht-Klubo vėliavą?

Seniausias jachtklubas (6/7): lietuviai vėjavaikiai

Praeitoje dalyje skaitėte, kaip per anglus džentelmenus, nors ir neturinčius dabar savo Jungtinės Karalystės teritorijoje paties seniausio pasaulyje jachklubo, bet visumoje per juos šis jachtklubų, tapusių buriavimo pramogos židiniais, užkratas pasklido po pasaulį.

Ir todėl klausimas dabar apie Lietuvą – tai kuris gi lietuvių jachtklubas yra seniausias, ir kada tai įvyko?

Ir atsakymas, žinote, yra labai aiškus ir paprastas: 1921 metais rugsėjo 7 dieną Kaune buvo įsteigtas Lietuvos Jacht-Klubas – dabar ši diena yra nacionalinė Lietuvos buriuotojų diena (didelis ačiū Audriui ir mažas dėkui man už šventės atsiradimą). Ahoy!

Ir jei jau šis klausimas atsakytas, tai visi skirstomės gerti tautinio gėrimo iš apynių salyklo.

* * *

Vėliava sugrįžo

Nepraėjo ir šešetas metelių, kaip mūsų tarpukario karo laivo (ir iš esmės – tai viso laivyno tuo metu) vėliava (angl. ensign) pagaliau sugrįžo į tėvynę.

Buriuotojų diena

Gerokai prieš mėnesį tikrojo Kauno jachtklubo, o ne to apsišaukėlių UAB pagal iškabą, vice-komodoras Audrius manęs paklausė, kokią dieną derėtų laikyti Lietuvos buriuotojų diena?

Klausimas pasirodė išties įdomus – nes LBS mažiausiai rūpi jų pačių istorija (matyt, ji nėra jų?) ir paveldas, tai jų ten net nepaklausi. Bet kurį iš “valdybos“ ir prijaučiantį mėlynu švarku auksiniais guzikais pasigauk – tai jiems ir Karinių Jūrų Pajėgų gimtadienis bus nežinomas.

Apie nekokius logotipus

Publikuota 2019-05-03 tinklaraštyje Punkonomics:

Dainavos šalies senų žmonių padavimuose sakoma, kad jei ilgai žiūrėsi į naują Lietuvai-100 logotipą, tai pamatysi Batkos ūsus.

Kovo 11

Nes reikia šventę švęst!

iš ve.lt

Nepriklausomybės dienos buriavimas

Kažkaip Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo dienos (ne dieną, o Nepriklausomybę atkūrėm) išvakarėse pagalvojau, kad netvarkoje čia pas mus su tomis nepriklausomybių valstybinėmis dienomis.

Na, patys pažiūrėkite: ar Vasario 16-ta, ar Kovo 11-ta – o vanduo paprastai čia dar būna kietas. Ir ką daryti buriuotojui?

Juk burės – tai visų pirma laisvė ir, netgi pasakyčiau, nepriklausomybė. Ironiška, bet nepriklausomybė ir nuo naftos, tad – ir Rusijos energetinių išteklių (arabai irgi gali važiuoti į tą pačią dviejų sėdmenų susijungimo zoną, kaip ir ruskiai su savo gazoterorizmu).

Jūrinės valstybės vitrina

Tikrą vyrą, aišku, ir skylė kelnėse puošia, bet moterims taip jau nutinka, kad atidaro pilną drabužių spintą ir iškart supranta: o apsirengti tai nėra kuo!…

Ir nebandykite jas guosti komplimentu, kad tu, brangioji, man tai išvis be drabužių gražiausia, tuo tik patvirtindami antrą gyvenimišką tiesą, kad visi vyrai kiaulės ir jiems tik seksas terūpi. Ne, kad va estetiškai, pakylėtai, kad poezija ir romantika, kad tinkamas suknelės dydis, alpėti verčiantys bateliai ir dar rankinukas prie jų priderintas!

Neturiu ką apsirengti reiškinys dažnas, pasikartojantis periodiškai, o paūmėjantis įsimylėjus bei pavasariais, kai atkunta gamta ir hormonai.

Anonsas: knygos pristatymas!

Ir aš ten būsiu, alų bei midų gersiu. Prisijunk ir tu!

Vėjo diena

Bežiūrint į tą ilgą latvių jūros pakrantę kartais kyla klausimas, kodėl čia taip jiems pasisekė. Po to kai kas nustemba, kad lietuviški žodžiai, siejami su žodžiu “buriuotojas“, yra iš tiesų latvių kilmės (na, guodžia tas mitas, kad lyg ir mūsų Simonas Daukantas, tas, kuris ant 100 litų, šiaurės braliūkams jų šalies pavadinimą Latvija sugalvojęs). Bet ne apie tai kalba dabar.

Apie švartavimąsi vien burėmis

“Stabdžius sugalvojo bailiai, o krancus – verksniai!“ – iš Linksmųjų bebenčiukų sambūrio leidinio “Jachtavimo asai“, Nr.13, 2010m.

* * *

Kuomet laivai dar neturėjo variklių, o jau buvo virtę iš irklinių į burinius, išplaukimas iš uosto akvatorijos kartais sukeldavo tam tikrų rūpesčių. Iš tikro, juk uostus stengtasi įrengti įlankose, tad – užuovėjose ne tik nuo bangų, bet ir dažnai nuo vėjų.

Švininiai tarakonai ir butelis druskos ’09

Va, pažiūrėjau, kad Vilius gali visokius pačių pačiausių konkursus rengti, tai kuo aš prastesnis?

Taip, apleidau šitą žurnalą, daugiau turėjau kitų projektų ir “rašinėlių“ – tad ir nesiteisinsiu daugiau, ir be-be-be jums. Pabandysiu… na, nors kartą į mėnesį ką nors įkepti čia.

O tuomkart, kad nesikartoti su aukščiau minėto prelegento idėja, imsiu, sakau, ir įsteigsiu porą prizų verčiau. Antai kažkada “Veido“ ilgametis redaktorius sugalvojo teikti Trispalvius bananus. Idėja puiki, prigijo. Štai ir būsimas Buvęs Seimo Vedėjas LNK TV ėmėsi dalinti Auksinius Svogūnus.

Tai kuo, dar kartą klausiu, aš prastesnis??? Ne kaip nenuominuojamas šioms daržovėms beigi vaisiams, o nieko pats kažkam panašiam nenominavęs?

Žurnalas

Drybsau praėjusį savaitgalį grand SPA “Lietuva“ Druskininkuose ant šezlongo tarp smėliuko po pliuškenimosi, kaitinamas “inkubatorinių“ lempų “Saulės oazės“ patalpoje, ir vartau žurnalą “Aviacijos pasaulis“: 20 Lt (jei pirkti, nes ten tiesiog mėtosi, kadangi redakcija kas mėnesį 300 numerių išdalina įvairioms įmonėms bei organizacijoms, šaunuoliai!), išeina kiekvieną mėnesį štai jau aštuonerius metus ir užsidaryti dėl sunkmečio neketina (redaktorė interviu teigia, kad jiems tas mažai gresia, kadangi yra nišinis produktas – tai baisiau visokiam masiniam “gliancui“). Šis žurnalas, kiek supratau, taip pat prarijęs ir “Lietuvos sparnus“, kurie yra kaip vidinis priedas žurnale.

Tai štai ką aš dabar galvoju ta proga, kolegos buriuotojai (nors aš nesu tikras buriuotojas): LBS gali užsikasti ne tik kad po pernykščiais lapais, bet paieškoti ir dar senesnio komposto. Daugiau neturiu ką pridurti.

Išvadas darykitės patys.

Supjaustyti jums galvas, biurokratai!

Beprotiškai gaila:

Lietuvos karinių jūrų pajėgų (KJP) laivas F12 “Aukštaitis“ tikriausiai bus nurašytas ir virs metalo laužu. Ateinančią savaitę Vyriausybė svarstys tai numatantį nutarimo projektą. […] Nurašius ir išmontavus ginkluotę laivas turėtų būti supjaustytas metalo laužui. Pasak nutarimo projekto, fregatos “Aukštaitis“ likutinė vertė pagal 2009 -ųjų liepos 1 dienos būklę – 1 mln. 214 tūkst. litų.

Prieš metus jo vertė buvo mažesnė už mano buto kainą, kiek pamenu. Dabar staiga pabrango dvigubai, kai atpigo metalo laužas?

Aš nesuprantu, ar Smiltynėje ant kranto vietos greta žvejybinių tralerių neliko? O gal galima rasti ir arčiau Kopgalio tvirtovės (ta pačia proga spėkite, koks lankomiausias Lietuvos muziejus)? Arba šiame krante, arčiau KJP?…

Ar įsivaizduojate, kad šis vienas pirmųjų KJP karo laivų – ir bene paskutinė jau fregata, nes iš taupumo ir kvailumo tokio tipo laivų nebeturėsim artimiausius dešimtmečius, jei ne ilgau, – tevertas tik supjaustymo???

Rusai ir tie atkūrė “Aurorą“, nors ten autentikos ne daugiau, nei mūsų Valdovų rūmuose!

Jau apsižiūrėjom, kad “Meridianą“ verta restauruoti nebepūdžius, bet man trūksta žodžių, kad prarandama tokia galimybė turėti unikalų “gyvą“ muziejų – šią fregatą. Kiek tokių muziejų žinote mūsų regione? Ne per daug vienos rankos pirštų suskaičiuoti?

Į metalo laužą…

Trūksta žodžių.

Raimundas Baltuška: Baltijos jūra ir Lietuvos laivynas

Knyga, kurią iškart čiupau net nevartęs! “Baltų lankų“ knygynas “Akropolyje“ – 37.60Lt, ISBN 978-9955-23-276-6.

Ironiška, kad išvakarėse slampinėjau po “Pegaso“ knygyną ir vartinėjau knygą apie Lietuvos aviacijos istoriją. Ir liūdnai pagalvojau: “Ech, kad kas išleistų kažką panašaus į šią apie laivyną“…