Marinistika

Pamaitinti alkstantį

1990 metais Lietuvai paskelbus, kad atkuriam Nepriklausomybę, neužilgo Rusija, kuri save tuomet vadino SSRS, paskelbė mums ekonomines sankcijas. Tuomet aš ne savo noru tarnavau (o tiksliau – laiką stūmiau, nors vadai sakė, kad dūrą, tad neapsikentę kitiems metams išgrūdo į Komi, kur miškas be pradžios iš kairės ir miškas be pabaigos iš dešinės) Maskvoje atkirąjame batalione, naudojusiame raudoną antspaudą savo dokumentuose (Huilo žino, apie ką aš), įsikūrusiame prie vieno iš taksi parkų.

Aišku, mes tikėjomės, kad su Kovo 11 diena mus po truputį gražiuoju paleis – gi esam svetima valstybė jau. Tačiau vietoje to sulaukėme rūstybės už tokią laisvasiekybę. Aš atpyliau visus dvejus metelius be atostogų – DMB-91.

skaityti toliau

Reklama
Standartinis
Marinistika

Šventosios uosto vizija: bėdžius – bėdžiams?

Kaip žadėjau praeitame įraše apie Šventosios uostą, šįkart norėčiau išsakyti savo asmeninę nuomonę apie jo ateities viziją kaip buriuotojas (nors ir “netikras“).

Būtent – viziją, nes uosto planų nemačiau, o viešam aptarimui jie kad ir virtualioje erdvėje neįkelti (ar čia aš nerandu?). O ir kodėl uosto šeimininkams turėtų rūpėti prašalaičių nuomonė, kuri nieko nekeičia, tiesa?

Todėl mano nuomonė susidarė tik iš tų nuotrupų, kurios pakliuvo į spaudą. Ir iš to, kaip pas mus dažniausiai būna, kad “norėjom kaip geriau, o gavosi – kaip visada“ (pvz., medžių iškirtimas palei Miniją ar pan.). Jei yra kitaip – pradžiuginkite. Jei ne, tai… ne, ir tuomet kaip tekste yra – taip ir yra.

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

Maggi Idea – vištos kulšelės

Žinau, kad snobai juoksis ir pirštais badys, savo nusistatymą palydėdami “fui“ ir “fe“ jaustukais, bet va prisipažinsiu, kad šiandien išbandžiau Maggi Idea – tą, kur skirta vištai kepti.

Iš tikro, mėgstu patiekalus, kur nieko daryti nereikia. Bet šiuo atveju – na, jau visiškai nieko! ir kaip ten nieko nedarant – dar ir valgyt gauti?

Standartinis
Marinistika

Dar kartą apie prasilenkimą, arba Kaip pasiklysti tarp laivo bortų, girdint varpų skambėjimą

Kai skaitančiųjų (nors ne visuomet perskaitančių) yra, o diskutuojančiųjų kitąkart pritrūksta (juk ne kiekvienas komentaras – disputas… ypač, kai Ginaitė ne visuomet komentarą gi palieka), tai va tenka kitąkart temą susirasti pačiam, juolab, kad požiūriai į vieną ir tą patį dalyką gali skirtis. Tame nieko blogo – apie požiūrių skirtumus kalbant. Blogai, kuomet diskusija susiveda į “o kas tu toks?“

Šįkart aš kiek pakomentuosiu ir savo nuomonę išdėstysiu dėl kai kurių GŠG guru buriavimo tema arbusis.lt teiginių apie bortus ir prasilenkimo taisyklę, kursams kertantis, juolab, kad panašia tema visai neseniai rašiau, tad kaip – tuo ir gausis neakivaizdinis disputas.

Neakivaizdinis, nes – o ką čia su tokiais “grafomanais“, cituojant gerbiamąjį prelegentą, kaip aš, ir diskutuoti? Tad jei nykštukas neina pas namuką, tai namukui, rizikuojant sulaukti eufemizmo dėl pavažiavusio stogelio, tenka tursenti link ant kelmelio pasilypėjusio nykštuko.
imam kavos kaušą – skaitom ilgą polemiką

Standartinis
Marinistika

Plevėsuoja vėliavukės, arba Kaip pranešti laivams vėliavomis apie poreikį grįžti į bazę

Naudodamasi Jūsų kadaise duotais paaiškinimais, aš paruošiau įvairiaspalvio šilko signalinių vėliavėlių komplektą ir nedidelį žodynėlį, kuriame sudėjau visas, mano manymu, reikalingas frazes, tiksliai sunumeruotas pagal vėliavėles. Įdedu jį į šį laišką. Aš pasilieku savąjį vėliavėlių komplektą, o Jūs sau turite pasidaryti pats.

Jei pasitaikytų galimybė, mes bent turėtume malonų pokalbį; Jūs ant griuvėsių bokšto stogo viršaus, o aš rytiniame savo miegamojo lange! – iš panelės K. Plauden laiško Barnstebliui.

(Džeimsas Fenimoras Kuperis: “Locmanas“. Vilnius, “Vaga“ – 1980m., 54psl.)
toliau apie eSeMeSkes stiebuose

Standartinis
Kelionės, Marinistika

Joninių savaitės planai

O ką esate suplanavę Joninėms ar netgi Joninių savaitei?

Pernai ką dariau – nepamenu. Kažką nereikšmingo. Gal alaus išgėriau. Bet tikrai ne tiek, kad neprisiminčiau po to… Greičiausiai, kur nors buvau išvažiavęs su reikalais, tai tiek ten to ir šventimo.

Užpernai gi – sėdėjau Kernavėje ant piliakalnio su savo karate mokytoju ir kompanija. Apsismaigstę perimetrą fakelais, ir, triaukšdami pistacijas bei gurkšnodami lietuvišką lagerį, gilinomės į masinio Joninių šventimo tradicijas. Aš retkarčiais išversdavau Bobui į anglų kalbą kokią dainušką, kaip kad there are castles on the hills and Lithuanian lads are riding by. Then they meet prospect mother-in-law and request that her daughter is to be awaken for the date. No foxtrot way, says that bitch lazy girl, ’cause it’s not morning yet. Ar kažkaip panašiai.
o šiemet ką?

Standartinis
Marinistika

1:60 taisyklė, arba Kaip pataikyti tiesiai pro šalį

Šios taisyklės, kuri vadinama 1:60, kažkodėl niekas per navigacijos pamokas neakcentuoja. Arba iš viso nemini, kaip, matomai, nesvarbios, arba aš tą pamoką prašaudžiau baklanus pro langą. Ir egzamine ši taisyklė niekam nepapuolė.

Ir iš viso, ją sutikti galima daugiau tik aviatorių tarpe, kurie skaičiuoja jos pagrindu “nupūtimus“ nuo kurso. O ir kai yra GPS, tai daugeliui, matyt, ši iš viso tapo nebeaktuali, nes visus nunešimus į šoną gali patikslinti dabartinių elektronikos prietaisų pagalba ir grįžti į norimą kursą.

O ši taisyklė taip vadinasi, nes tie skaičiai reiškia, kad ką reiškia?

Standartinis