Man negalima eiti į knygynus. Kaip lošėjui uždrausti, informavus per kokį nors nacionalinį priklausomybių centrą. Arba užsikodavus kaip alkoholikui, lankančiam anoniminę savipagalbos grupę:
– Sveiki, mano vardas Egidijus, ir aš esu bibliofilas.
Dveji metai po savo pirmosios knygos “Apelsinų kontrabanda ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“, istorikas Gediminas Kulikauskas išleido 2015 metais antrąją savo istorinių įvairenybių apie Lietuvą knygą “Elektros boikotas ir [dar] kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“, ir nepraėjo dveji metai, kaip aš pagaliau ją perskaičiau (autoriaus dedikacija rašyta spalio 28 dieną, tai kaip ir ne dveji dar).
Pirma, tai knygą gavau dovanų iš Audriaus – čia trečioji iš jo dovanotųjų, ir sakiau jam, kad neskaitysiu, nes nedraugauju gi su autoriumi. Bet Audrius yra gudrus diegas ir išmintingas organizatorius, nes žinojo, kad vis tiek skaitysiu. Galėčiau ir neprisipažinti, kad perskaičiau.
Antra, tai autorių teko pasiųsti Facebook į tolimąjį plaukiojimą pagal kursą į koordinates 14° 24′ 28″ S ir 71° 18′ 00″ W – nes tiesiog truputį atsibosta bandyti diskutuoti su žmonėmis, kurie yra neteisūs, bet užsispyrę savaip, o argumentas tuomet jų finale yra toks svarus, kad gerą kreiserį vietoje inkaro užlaikytų – “kas tu toks?!“.
Venantą aš vis paskaitau su malonumu savo feedly RSS skaityklėje, kuomet jis ką nors parašo į žurnalą Jūra – tiesą sakant, vien dėl jo ir užsiprenumeravau tą žurnalą, nes kokios nors uosto krovos peripetijos arba glušiai Vilniuje, kurie savo uoste (uostas priklauso Vilniui, ne Klaipėdai) tvarkytis nesugeba, man ne taip ir įdomios, nors Vidmantas Matutis ten ir laiko gerai bures sustyguotas.
Keturvėjininko poeto ir tarpukario Lietuvos buriuotojo Salio Šemerio prisiminimai buvo ne tik Valdo Japerto dėka čia mano tinklaraštyje publikuoti, bet jau pagaliau pasirodė ir pati pilna knyga:
Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse: atsiminimai / Salys Šemerys; [sudarytojas ir paaiškinimų autorius Dainius Elertas]. – Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus, 2016 (Vilnius: BALTO print). – 351, [2] p.: iliustr., nat. – ISBN 978-609-95879-0-5 (įr.). Tiražas 400 egz.
Kai praeitą kartą buvau atostogų Lietuvoje, bandžiau knygynuose nusipirkti, tačiau tokioms knygoms, man nuoširdžiai paaiškino, nėra, suprask, paklausos (“a, jūs irgi buriuotojas… tada viskas aišku – nebus knygos, žinokite“), todėl jų net sandėlyje knygynas nelabai laiko. Galima užsakyti, sako, tada kaip ir Ostapui (kuris dėvėjo škiperišką kepšę) paaiškino: “pinigai ryte – kėdės popiet; pinigai popiet – kėdės vakare; pinigai vakare – kėdės ryte; pinigai ryte…“
Kai netyčia man ar tai Youtube, ar Facebook pakišo The Swallows and Amazons filmo treilerį, matyt, pažiūrėję mano brūžinimo internete istoriją dėl buriavimo (ša, husarai, čia ne tos amazonės ir ne apie tai, kad nuryja), tai negalėjau atsidžiaugti, ir šia džiugia naujiena dalinuosi su jumis – jau šį penktadienį įvyks pasaulinė filmo premjera:
Sako, kad apie ką nuolat galvoji, tai tą nuolat vis ir matai. Kas galvoje – tas ir į akis krenta.
Čia kažkoks selektyvus matymas ar mąstymas. Skamba kaip retentive, bet gal ne – sakė per paskutinį seminarą, bet aš tuomet galvojau apie merginą baržoje, tai nepamenu.
