Dveji metai po savo pirmosios knygos “Apelsinų kontrabanda ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“, istorikas Gediminas Kulikauskas išleido 2015 metais antrąją savo istorinių įvairenybių apie Lietuvą knygą “Elektros boikotas ir [dar] kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“, ir nepraėjo dveji metai, kaip aš pagaliau ją perskaičiau (autoriaus dedikacija rašyta spalio 28 dieną, tai kaip ir ne dveji dar).
Tag Archives: knyga
Rimtautas Rimšas: Pavogtasis
Pirma, tai knygą gavau dovanų iš Audriaus – čia trečioji iš jo dovanotųjų, ir sakiau jam, kad neskaitysiu, nes nedraugauju gi su autoriumi. Bet Audrius yra gudrus diegas ir išmintingas organizatorius, nes žinojo, kad vis tiek skaitysiu. Galėčiau ir neprisipažinti, kad perskaičiau.
Antra, tai autorių teko pasiųsti Facebook į tolimąjį plaukiojimą pagal kursą į koordinates 14° 24′ 28″ S ir 71° 18′ 00″ W – nes tiesiog truputį atsibosta bandyti diskutuoti su žmonėmis, kurie yra neteisūs, bet užsispyrę savaip, o argumentas tuomet jų finale yra toks svarus, kad gerą kreiserį vietoje inkaro užlaikytų – “kas tu toks?!“.
Venantas Butkus: Jūreivystės avantiūrų pėdsakais
Venantą aš vis paskaitau su malonumu savo feedly RSS skaityklėje, kuomet jis ką nors parašo į žurnalą Jūra – tiesą sakant, vien dėl jo ir užsiprenumeravau tą žurnalą, nes kokios nors uosto krovos peripetijos arba glušiai Vilniuje, kurie savo uoste (uostas priklauso Vilniui, ne Klaipėdai) tvarkytis nesugeba, man ne taip ir įdomios, nors Vidmantas Matutis ten ir laiko gerai bures sustyguotas.
Salio Šemerio prisiminimai
Keturvėjininko poeto ir tarpukario Lietuvos buriuotojo Salio Šemerio prisiminimai buvo ne tik Valdo Japerto dėka čia mano tinklaraštyje publikuoti, bet jau pagaliau pasirodė ir pati pilna knyga:
Apie vėjus burėse, galvoje ir kišenėse: atsiminimai / Salys Šemerys; [sudarytojas ir paaiškinimų autorius Dainius Elertas]. – Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus, 2016 (Vilnius: BALTO print). – 351, [2] p.: iliustr., nat. – ISBN 978-609-95879-0-5 (įr.). Tiražas 400 egz.
Kai praeitą kartą buvau atostogų Lietuvoje, bandžiau knygynuose nusipirkti, tačiau tokioms knygoms, man nuoširdžiai paaiškino, nėra, suprask, paklausos (“a, jūs irgi buriuotojas… tada viskas aišku – nebus knygos, žinokite“), todėl jų net sandėlyje knygynas nelabai laiko. Galima užsakyti, sako, tada kaip ir Ostapui (kuris dėvėjo škiperišką kepšę) paaiškino: “pinigai ryte – kėdės popiet; pinigai popiet – kėdės vakare; pinigai vakare – kėdės ryte; pinigai ryte…“
Brian Payton: The Wind is Not a River
Kodėl aš šį Brian Payton 2014 metų romaną The Wind is Not a River išvis skaičiau, taip ir perskaitęs nesupratau. Gal kad pavadinimas pasirodė buriuotojiškai romantiškas, nors čia nieko apie buriavimą nėra, išskyrus veiksmą saloje ir pajūryje.
Ko gero, tai ilgiausiai mano skaityta knyga – kone metus. Paskaitydavau po gabaliuką ir vis pasidėdavau, nes susirasdavau ką kito skaityti.
Bet po to grįždavau ir vėl skaičiau truputį. Bent jau finale supratau, ką ši frazė reiškia – vėjas nėra upė. Išties, vėjas nėra upė.
James Brabazon: My Friend The Mercenary
James Brabazon knyga My Friend The Mercenary (Mano Draugas [Karo] Samdinys) buvo prie nukainuotų ir vos už £1, o ir tas ėjo labdarai (vėžio ar širdies gydymui – jau nepamenu), tai kodėl ir nepaėmus, pagalvojau, nors šiaip nebeturiu kur vėl knygų dėti (man geriausios – elekroninės!), ir todėl jums prisipažįstu, kad vis tik esu anoniminis bibliofilas (ša, husarai, čia reiškia, kad esu kaip ir biblioholikas… ne, pala – nežvenkit jau!).
Keith Richards: Life (audio book)
Aš paprastai nemėgstu klausytis jokių podcasts ar žiūrėti klipų, kai galiu perskaityti – ir skaitau greičiau, nei ten kas sušneka (todėl Juliaus Radijo redaktorė Rūta ir bardavosi, kad kalbėčiau lėčiau), ir, matomai, esu ne informaciją priimantis ausimis, o akimis (kas blogai muzikine prasme, o režisuoti tai galėčiau tik porno filmus tuomet, bet kokia nors klasika l’Historie d’O būtų šedevras, kurį vis tiek uždraustų – vaikų pasakos pončkas ryjančioms namų šeimininkėms tie jūsų 50 Shades, įskaitant Darker).
