Žmogus prie lango (2009)

Beprasidedant rusų kariuomenės kone didžiausiems manevrams po Šaltojo karo Zapad-2017, lietuvių politikai, tęsdami šaunias smetonines tradicijas, suskubo į komandiruotes Vakaruose, tad siūlyti jums dabar kokį filmą rusų kalba yra kiek akiplėšiška iš mano pusės, bet nors su buriatų vaikais™ prisiminsite, kuria kalba pabendrauti, ar ne?

Bet bent jau suskubo emigrantus registruoti karo prievolei – gynybos prasme žingsnis nieko nekeičiantis (bet jums ir nerūpi krašto gynyba, tiesa?), o va atpyskomis prieš NATO partnerius galės pasigirti, tad prisidaviau, kaip to reikalauja LR įstatymas, ir aš.

O jūs, gerbiamieji ura-patriotai, nuolat iš manęs LR piliečio pasą atiminėjantys (aš jį atiduosiu, kai gausiu Jungtinės Karalystės, nesirūpinkit) ir burną man kemšantys, jei man vis dar rūpi į tėvynės negeroves dėmesį atkreipti (vien per praeitą mėnesį tris Tėvynės Teisingus Mylėtojus išmečiau iš FB draugų, įskaitant ir buvusį lrytas.lt redaktorių – čia gal nuo magnetinių audrų per pilnatį jiems tas aršumas atkuto, spėlioju?), ar prisidavę savo teritorinei komendantūrai kaip karo prievolininkai, ir kuris išvis esate tarnavęs Lietuvos kariuomenėje (aš savanoriu 1991 metais Parlamente, bet tai nebesiskaito – užrašytas į tėvynės išdavikus kaip emigrantas)? Apie karybos “ekspertų“ gebėjimus nors kartą prisitraukti prie skersinio aš nekalbėsiu – nors kur jau čia tie ekspertai, kai tik propagandistus bematau.

Tad kaip vatnykas vatnykams ir rekomenduoju rusų kalba, kuriame politikos vis tik nėra: nors 2009 metų filmas (man rusai tai keisti – premjera visada įvyksta metai vėliau, bet skaičiuoja ne kaip visas pasaulis nuo premjeros, o nuo filmavimo) Человек у окна (“Žmogus prie lango“), kaip pats jo režisierius Dimitrij Meshijev sako, yra ne iš tų, kuris pelnytų festivaliuose prizus (bet viena iš aktorių gavo, tiesą sakant).

Filmas durnai geras.

Reklama

Dzien swira (2002)

Jei esate matę 1993 metų režisieriaus Harol Ramis filmą Groundhog Day (“Švilpiko diena“) su Bill Murray, tai lenkai turi kaip ir savotišką savo versiją (ir anaiptol ne kopiją ar perdirbinį, kaip tą mėgsta rusai daryti) – 2002 metų režisieriaus ir scenarijaus autoriaus Marek Koterski filmą Dzień świra (“Psicho diena“) su Marek Kondrat pagrindiniame vaidmenyje.

Kapitan z Oriona

Ko gero, aš vienintelis būčiau visoje Lietuvoje, kuris šitą lenkų 1977 metų filmą “Kapitan z Oriona“ (Kapitonas iš Oriono) bus matęs. Bet kai nerandi ką geresnio veikti darbe naktį, nes Venanto knygą jau perskaitei, tai gali ir keistų filmų per Youtube pažiūrėti.

Kregždės ir amazonės

Kai netyčia man ar tai Youtube, ar Facebook pakišo The Swallows and Amazons filmo treilerį, matyt, pažiūrėję mano brūžinimo internete istoriją dėl buriavimo (ša, husarai, čia ne tos amazonės ir ne apie tai, kad nuryja), tai negalėjau atsidžiaugti, ir šia džiugia naujiena dalinuosi su jumis – jau šį penktadienį įvyks pasaulinė filmo premjera:

Ekranizacija: The Riddle of the Sands

Kai aš dar buvau paauglys ir pradėjau domėtis įvairiomis marinistinėmis kvailystėmis tame tarpe ir dėka brolių Každailių Laivų ir jūrininkų, anapus Geležinės Uždangos išėjo penkeriais metais anksčiau filmas “Seklumų mįslė“ (The Riddle of the Sands), kurį pažiūrėjau gi tik dabar.

Aš nemanau, kad Lietuvoje išvis kažkas šį filmą bus iš buriuotojų, nekalbant jau apie likusius, matęs ir pasidalinęs kur savo atradimo ir pažinimo džiugesiu – o čia kadre gi ištisai akį džiugina klasikinės gafelinės laivė (yawl tipo, kuo buvusi ir Joshua Slocum laivė Spray) ir gafelinė škuna, ir filme išties veiksmas iš esmės vyksta ant vandens ir buriuojant.

Netgi kai iš vienos į kitą perplaukinėjama, tai ne jokiu pripučiamu RIBu su varikliu, o medine normalia valtele su bure, ko net škunoje Brabander nerasi. Mano išvis svajonė buvo ne tik tokią burvaltę įsigyti Trakams, bet ir liko tokią valtelę turėti čarterinėje jachtoje ar nuosavoje vėliau (ir kas geriau už gelbėjimosi plaustus, bet tema ne apie tai).

28 pėdos nirvanos

Sako, geriau kartą pamatyti, nei šimtąkart išgirsti (ar skaityti raideles, kai taip skauda galveles), todėl Vandenų Pasaulio temą pratęsiant – šįkart trumpas 8:32 minučių trukmės filmas:

Kaip Robinas Hudas prieš baržas kovojo

Pažiūrėjau režisieriaus Ridley Scott filmą “Robin Hood“ (made in 2010 – patikslinu, nes yra ir kitų kol kas žinomesnių versijų).

Na, pasakysiu, ir užėjo gi mada kurti visokius filmų tęsinius ar versijas, kurios vadintųsi “Apie tą, kurį seniai pažįstate. Pradžia“, nors žodžių apie prologą jau gal dėl tos mados ir nerastumėte pavadinime. Taip ir čia – filmas baigiasi subtitrais “and so the legend begins“ (“ir štai nuo čia prasideda legenda“). Bemaž “to be continued“ (“bus daugiau“), jei kas pinigų dar įmerktų, ir jau norėtųsi tęsinio, pastatyto šito režisieriaus, o jis mielai tęsinio gi ir imtųsi, ir tokios galimybės, prisipažįsta, jis nesipurto.