Knygos

Žmogus prie lango (2009)

Beprasidedant rusų kariuomenės kone didžiausiems manevrams po Šaltojo karo Zapad-2017, lietuvių politikai, tęsdami šaunias smetonines tradicijas, suskubo į komandiruotes Vakaruose, tad siūlyti jums dabar kokį filmą rusų kalba yra kiek akiplėšiška iš mano pusės, bet nors su buriatų vaikais™ prisiminsite, kuria kalba pabendrauti, ar ne?

Bet bent jau suskubo emigrantus registruoti karo prievolei – gynybos prasme žingsnis nieko nekeičiantis (bet jums ir nerūpi krašto gynyba, tiesa?), o va atpyskomis prieš NATO partnerius galės pasigirti, tad prisidaviau, kaip to reikalauja LR įstatymas, ir aš.

O jūs, gerbiamieji ura-patriotai, nuolat iš manęs LR piliečio pasą atiminėjantys (aš jį atiduosiu, kai gausiu Jungtinės Karalystės, nesirūpinkit) ir burną man kemšantys, jei man vis dar rūpi į tėvynės negeroves dėmesį atkreipti (vien per praeitą mėnesį tris Tėvynės Teisingus Mylėtojus išmečiau iš FB draugų, įskaitant ir buvusį lrytas.lt redaktorių – čia gal nuo magnetinių audrų per pilnatį jiems tas aršumas atkuto, spėlioju?), ar prisidavę savo teritorinei komendantūrai kaip karo prievolininkai, ir kuris išvis esate tarnavęs Lietuvos kariuomenėje (aš savanoriu 1991 metais Parlamente, bet tai nebesiskaito – užrašytas į tėvynės išdavikus kaip emigrantas)? Apie karybos “ekspertų“ gebėjimus nors kartą prisitraukti prie skersinio aš nekalbėsiu – nors kur jau čia tie ekspertai, kai tik propagandistus bematau.

Tad kaip vatnykas vatnykams ir rekomenduoju rusų kalba, kuriame politikos vis tik nėra: nors 2009 metų filmas (man rusai tai keisti – premjera visada įvyksta metai vėliau, bet skaičiuoja ne kaip visas pasaulis nuo premjeros, o nuo filmavimo) Человек у окна (“Žmogus prie lango“), kaip pats jo režisierius Dimitrij Meshijev sako, yra ne iš tų, kuris pelnytų festivaliuose prizus (bet viena iš aktorių gavo, tiesą sakant).

Filmas durnai geras.

Skaityti toliau

Reklama
Standartinis
Knygos

Dzien swira (2002)

Jei esate matę 1993 metų režisieriaus Harol Ramis filmą Groundhog Day (“Švilpiko diena“) su Bill Murray, tai lenkai turi kaip ir savotišką savo versiją (ir anaiptol ne kopiją ar perdirbinį, kaip tą mėgsta rusai daryti) – 2002 metų režisieriaus ir scenarijaus autoriaus Marek Koterski filmą Dzień świra (“Psicho diena“) su Marek Kondrat pagrindiniame vaidmenyje.

Skaityti toliau

Standartinis
Knygos

Geografas gaublį pralakė (2013)

Filmą man parekomendavo Dėdė Romas, kai peržiūrėjau “Klinčą“, nes paprastai pastarąjį su šiuo lygina vien chronologiškai, tai man gavosi atvirkščiai. Ir jau galvojau, kad rusiško kinematografo gal šventėms darbe man gana bus, bet kaip aš klydau!…

Dabar meniniai filmai jau vadinami vaidybiniais (nors kai kurie yra tiesiog veiksmo, porno, siaubo ar kitokio žanro), bet šis tikrai yra prie meninių – režisieriaus Aleksandro Veledinskio 2013 metų filmas “Geografas gaublį pralakė“ (Географ глобус пропил) pagal to paties pavadinimo Aleksėjaus Ivanovo 1995 metų romaną, scenarijų be romano autoriaus parašius prodiuseriui Valerijui Todorovskiui kartu su režisieriumi ir Raufu Kubajevu.

Skaityti toliau

Standartinis
Knygos

Klinčas (2015)

Sergėjaus Puskepalio debiutinis 2015 metų filmas Klinčas (Клинч) yra absurdo tarsi komedija, nors kartais žiūri ir galvoji, kur čia susipynus tikrovei su siurrealizmu gali rasti juoko, nors ir ne juodo gi humoro komedija. Man kažkuo primena absurdiškų situacijų komediją “Ateikite į mane pažiūrėti“ su Olegu Jankovskiu, nors kritikai lygina su filmu “Geografas pragėrė gaublį“ (nesu matęs).

Bendrai paėmus, pažiūrėkite patys – mokytoją, nuklydusį į fantazijas (kartais man irgi būna durnų sapnų, kaip antai Kėvišas traukinio vagone dainuojantis už išmaldą – pranašiškas sapnas, manyčiau), vaidina vienas produktyviausių rusų aktorių Aleksėjus Serebriakovas, kurį matėte ir filme Leviatanas, ir kuris nuo 2012 metų emigravęs į Kanadą, sakydamas, kad nejauku tėvynėje tapo gyventi.

Skaityti toliau

Standartinis