Simas Butavičius burvalte “Utopia“: Palūšė – Nida


Jei pamenate, valtimi žemyn upe keliskart vis pasiplaukiojau Vilniumi, kurį žodžiais (o ne darbais) pritaikyti laivybai jau antras meras antrą kadenciją daro-nepadaro, nuo Valakampių iki mano Lazdynukų, kur gyvenau ant kalniuko, o po to nuo jų jau ir dzimkų keliais plaukiau Nerimi ir iki Kernavės, nors šios vis tik nespėjau pasiekti (liko praplaukti Neries Vingius su jų nuostabiais skardžiais, ir t.t.), ir jau nuo ten teliko tik iki Santakos Kaune.

Vėliau užbaigti numatytą žygį mane sutrukdė ne tik logistikos problema, bet ir asmeninės peripetijos, nors dar 2011-ieji buvo gausūs plaukiojimu ir buriavimu, įskaitant Borjomi Odisėją Egėjo jūroje (informacinę dalį ruošė PR specialistas Karolis Žukauskas, kuris dabartinį merą pyarina bepaplūdiminiais smėliukais kartuvių aikštėje), ir jau vėliau, deja, tik Londone aš plaukiau kanalais ir Temze.

Skaityti toliau

Simas Knapkis: Kam irkluoti, jei gali buriuoti, arba Apie istorinius Lietuvos burlaivius ir burvaltes (6)


Tekstas ir iliustracijų parinkimas © Simas Kapkis

<pradžia čia>

* * *

Kyliniai laivai – upėje, plokščiadugniai – jūroje, vikingai  – Kuršių mariose, kuršiai –  Skandinavijoje, lenkiškos škutos – Nemune, lietuviškos vytinės  – Vysloje, komtūrai  – upe aukštyn, Lietuvos valdovai  – žemyn, grūdai  – iš, baldai  – į Lietuvą, Hanzos kontora Kaune ir vokiečių pirklių skundai dėl lietuvių apsimetinėjimo jų sąjungos nariais…

skaityti toliau

Simas Knapkis: Kam irkluoti, jei gali buriuoti, arba Apie istorinius Lietuvos burlaivius ir burvaltes (5)


Tekstas ir iliustracijų parinkimas © Simas Kapkis

<pradžia čia>

* * *

Šiauriau Klaipėdos Lietuvos pajūrio žvejų valtys mažai kuo skiriasi nuo Kuršių mariuose naudotų ungurinių. Vizualiai vertinant galima pastebėti, jog jūrinėse burvaltėse šprintas būdavo iškeliamas gerokai aukščiau.

skaityti toliau

Simas Knapkis: Kam irkluoti, jei gali buriuoti, arba Apie istorinius Lietuvos burlaivius ir burvaltes (4)


Tekstas ir iliustracijų parinkimas © Simas Kapkis

<pradžia čia>

* * *

Kuršių marių kuršlaiviai arba reizinės (Kurische Kahn, Kurische Reisekahn arba Memelkahn) – tai gafeliniai vieno, dviejų (tiek jolas, tiek kečas pagal takelažą) ar trijų stiebų su šoniniais švertais, vairu ir bušpritu plokščiadugniai burlaiviai.

Burlaivio apkala buvo karavelinė, laivai statomi iš ąžuolo (dugnas pušinis), jų dydžiai svyravo nuo 17 iki 33 metrų ilgio.

skaityti toliau

Simas Knapkis: Kam irkluoti, jei gali buriuoti, arba Apie istorinius Lietuvos burlaivius ir burvaltes (3)


Tekstas ir iliustracijų parinkimas © Simas Knapkis

<pradžia čia>

* * *

Upėse sielininkų, Nemuno vidurupio, Deltos mažoji, vidutinė, didžioji irklinės valtys, vytinė, pusvytinė, botas, laiba, škuta, kuršlaivis, baidokas – tai Lietuvos upėmis plaukioję (ir dar ne visi!) buriniai laiveliai.

Nemuno vidurupio valtimi vadinu nuo Kauno iki Smalininkų (Rytprūsių) aptiktą burvaltę. Valtys būdavo eglinės arba pušinės, 4-6 metrų  ilgio,  stiebas vienas, burė šprintinė, vietoje vairo naudojamas irklas.

skaityti toliau

Simas Knapkis: Kam irkluoti, jei gali buriuoti, arba Apie istorinius Lietuvos burlaivius ir burvaltes (2)


Tekstas ir iliustracijų parinkimas © Simas Kapkis

<pradžia čia>

* * *

Ežeruose neteko aptikti tradicinių valčių, turinčių kylius, bet savo konstrukcija jos yra vienos iš įvairiausių. Šiuo metu dominuoja plokščiadugnės klinkeriniu būdu apkaltos, bet būta ir karavelinės apkalos.

Gana išsamiai ežerų valtys aprašomos  L. Piškinaitės–Kazlauskienės monografijoje „Žvejybos istorijos apybraižos“, tačiau iš burinių valčių pavyzdžių ten pateikiama tik Breslaujoje (Druveto ežeras, dab. Baltarusija) daryta nuotrauka, kurioje matoma burinė valtis su šprintine bure ir irklu-vairu.

skaityti toliau

Simas Knapkis: Kam irkluoti, jei gali buriuoti, arba Apie istorinius Lietuvos burlaivius ir burvaltes (1)


Tekstas ir iliustracijų parinkimas © Simas Kapkis

* * *

Žmogus, nežinantis istorijos, amžinai lieka vaiku – “Aušra“, 1883m.

*

Prieš gerą dešimtmetį Greifsvaldo ir Rostoko universitetų dėstytojas (tuo metu dirbo ir Klaipėdos universitete) dr.  M. J. Springmann Vilniuje Bernardinų bažnyčioje rado, o kitaip tariant – identifikavo, seniausią laivo iliustraciją Lietuvoje. Tai freskos fragmentas, vaizduojantis burlaivį.

skaityti toliau

Olimpinių regatų belaukiant


Šįkart imu pelengą į sportinio buriavimo aistruolius, tačiau įrašas subalansuotas iš tikro ne jiems. Juk jie naujienas gauna ir taip iš kitų specializuotų ar GŠG šaltinių, todėl skiriu mano tinklaraščio įprastiems skaitytojams – dėl tokio “bendro išsilavinimo“ gal ir naujienų, artėjant Olimpinėms žaidynėms, kuriose yra ir buriavimo rungtys.

Nes, spėju, kažkaip jau vis tiek gali kilti pagunda užmesti akį, pasidavus buriavimo propagavimui kad ir šiame kukliame tinklaraštyje. Tai peripetijose gal kiek padės susigaudyti, ir nesijausim kaip iš rūsio iškritę. Man pasirodė įdomu, tai ir dalinuosi.

dalybos

Claudia Myatt: “Eime buriuoti. Praktinis vadovėlis, skirtas vaikams“ – ir dar šis tas ta tema


– Tu ką – vaikas, kad šitą knygą pirksi? – iš pokalbio knygyne.

* * *

Sako, kad berniukai niekad neužauga, o tik jų žaislai pabrangsta. Laikykite tuomet mane suvaikėjusiu, nes aš šią knygą nusipirkau. Manykime, kad vien dėl paveiksliukų (dar vienas suvaikėjimo požymis). Nes… o kas šiais laikais skaito ilgus romanus (net jei “romanai“ nemokamai pateikiami kokia tinklaraštyje)? Bet aš nuklystu.

Ir, och, kad aš tokią knygą būčiau gavęs į rankas tuomet vaikystėje, kai užsiskaičiau iki skylių puslapiuose Aloyzo ir Arvydo Každailių “Laivai ir jūrininkai“!… toliau apie knygą ir ne tik

Dar kartą apie prasilenkimą, arba Kaip pasiklysti tarp laivo bortų, girdint varpų skambėjimą


Kai skaitančiųjų (nors ne visuomet perskaitančių) yra, o diskutuojančiųjų kitąkart pritrūksta (juk ne kiekvienas komentaras – disputas… ypač, kai Ginaitė ne visuomet komentarą gi palieka), tai va tenka kitąkart temą susirasti pačiam, juolab, kad požiūriai į vieną ir tą patį dalyką gali skirtis. Tame nieko blogo – apie požiūrių skirtumus kalbant. Blogai, kuomet diskusija susiveda į “o kas tu toks?“

Šįkart aš kiek pakomentuosiu ir savo nuomonę išdėstysiu dėl kai kurių GŠG guru buriavimo tema arbusis.lt teiginių apie bortus ir prasilenkimo taisyklę, kursams kertantis, juolab, kad panašia tema visai neseniai rašiau, tad kaip – tuo ir gausis neakivaizdinis disputas.

Neakivaizdinis, nes – o ką čia su tokiais “grafomanais“, cituojant gerbiamąjį prelegentą, kaip aš, ir diskutuoti? Tad jei nykštukas neina pas namuką, tai namukui, rizikuojant sulaukti eufemizmo dėl pavažiavusio stogelio, tenka tursenti link ant kelmelio pasilypėjusio nykštuko.
imam kavos kaušą – skaitom ilgą polemiką

Pirmojo pasaulinio pontonų valtys


Istorikas Gediminas Kulikauskas, renkantis medžiagą apie Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvoje, kartais geros medžiagos paviešina savo tinklaraštyje. Štai ir šiandien pradžiugino gražiu vaizdu, susijusiu su laivyba (ar čia derėtų vadinti “laivybos trakto užkirtimu“?)

Jis svarsto, kas čia per “baidokai“, kuriuos vokietukai prie Jurbarko atsitempė pontono statybai. Ta proga ir mano pasvarstymas, kurį persikeliu ir čia