Išskirtiniai 2021 metų įvykiai: butelis druskos ir švininis tarakonas


Metų buriavimo plėtros ar trukdymo jai įvykius bei žmones aš įprastai pažymiu mūsų laimėto Salacgryvos jūrų mūšio metinių proga.

Kas šįkart prie Rusijos karo Ukrainoje yra tokia, sakykime, labai jau savotiška proga.

Vis tik anuomet 1609 metais mūsų didysis etmonas Jonas Karolis Katkevičius, tapęs tam kartui admirolu, išlaisvino Rygą tuo demilitarizavimo ir dešvedizavimo būdu be žmonių nuostolių, tą žvarbią naktį atplaukęs iš Pernu, šiame dabartinių silkėdų uoste sudegindamas žuvėdų okupantų laivus, likusiems per Baltiją nuo jo aštradančių namopi pasprukus.

Burinių laikų padegantis savimi priešo laivus ugnialaivis (iliustracija iš vikės)

* * *

Bet ir šiaip pastarieji metai mažiausiai dar keisti buvę – koronaviruso pandemija užsitęsė, karantinai virto komendantinėmis užkardomis tarp savivaldybių, įvedus raudonšikniais babuinais tapusioms homo sapiens beždžionėlėms pišpasiais pramintas licencijas neatsakingai užkrėsti visus segreguotinus bendrapiliečius, paniekinamai vadinamus “plokščiažemininkais“ bei “antivakseriais“.

O visa tai, kas vadinta klaidingai “skiepais“ (nes nuo virusų skiepų negali būti iš principo), paaiškėjo dešimtimis kartų išaugus užkrėstųjų skaičiui ir mirtingumui gal jau ir tiems fanatiškai tikintiems propagandiniu ir konjuktūriniu “mokslu“, tebuvo tik ciniška galimybe farmacininkams užsidirbti “viršpelnius“ supanikavusių mokesčių mokėtojų sąskaita ir po populistinių politikų priedanga nuo pelnytus klausimus dėl atsakomybės pradėjusios kelti suabejojusios visuomenės, kuri demokratiškose šalyse išties net ir pasikeitė savo valdžią, nors ir nebūtinai į geresnę, kai ir pas mus prieš “visų laikų geriausią vyriausybę“ taip nuo vasaros vyko protesto “maršai“ vardan tradicinės šeimos ir prieš prievartinę mediciną.

Turime per metus, deja, ir bent tris liūdnus praradimus buriavimo pasaulyje, prie kurių juk pridėtumėte ir lietuviškus.

Pernai gruodžio 14 dieną jau mirė britas James Wharram (g. 1928.05.15), kuris išpopuliarinęs daugpatystę ir nuogybes buriavime jūromis vandenynų buriavimą dabar vis labiau įprastais tapusiais katamaranais – nespėjau apie jį parašyti, nors apie polineziečius kaip įvadą jau rašiau čia.

James Wharram paskatintas naujasis gyvenimo būdas vandenynuose – iliustracija iš jo biografijos (foto iš wave train)

Taip pat jau į geresnius anapilinius vandenynus išplaukė pirmoji moteris, kuri vienutininke apiburiavo aplink pasaulį – pernai mirė birželio 13-tąją Gdanske Krystyna Chojnowska-Liskiewicz (g. 1936.07.15), apie kurią savo pasakojimą jums esu publikavęs mėnesį iki šio liūdno įvykio čia.

Ir dar mirė Świnoujście pernai rugpjūčio 19-tąją jūreiviškų ir buriuotojiškų dainų populiarintojas bei jų kūrėjas, vadintas lenkų szanty tėvu, Jerzy Porębski (g. 1938.03.28), apie kurį jums esu rašęs čia.

Dėl jo netekties man asmeniškai tikrai gaila, nes aš juk esu išvertęs jo dainą, ir ketinau po visų šitų pandemijų vis tik kuriame lenkų szanty festivalyje pakalbinti, net žinodamas, kad jis pasakytų man, kad, vaikine, prastai tu čia dainuoji, aišku.

* * *

Iš smagesnių man įvykių nutiko tai, kad metams nukelta olimpiada Tokijuje pagaliau surengta, kur sudalyvavo ir mūsų buriuotojai, pirmąkart nedalyvaujant mūsiškiams religinį statusą turinčio guminio moliūgo svaidymo į kiaurą bulvių rezgę palubėje žalgoms, ir kur taip pat pirmąkart kaip olimpinė sporto šaka buvo įtraukti okinaviečių gimnastikos folkloriniai šokiai, kuriuose simboliškai pirmuoju jų čempionu padarytas okinavietis.

The Tokyo 2020 Olympic Sailing Competition will see 350 athletes from 65 nations race across the ten Olympic disciplines. Enoshima Yacht Harbour, the host venue of the Tokyo 1964 Olympic Sailing Competition, will once again welcome sailors from 25 July to 4 August 2021.
26 July, 2021
© Sailing Energy / World Sailing

Ir lietuvių (bent jau Gintarės) buriuotojas Robert Scheidt olimpinėje kronikoje iš sailweb

Be abejo, sėkmingai tiek nacionalinės buriavimo federacijos veiklą vykdantis Laivybos Bajorų Seimelis, tiek ir bitliški siuVėjai kūbu su savo privačiais MBA apdovanojimais, į kurių ceremonijas aš tik, suprantama, dėl Kalėdoms persirgto Alytaus ligoninėje COVID-19 priežasties nebuvau pakviestas, kone visus tuos pačius savus po dukart ir pažymėjo, atžymėjo ir apsidovanojo – ir gero jiems vėjo.

Dar pernai mes galėjome paminėti šimtmetį, kai pirmąkart jūrose buvo mūsų motoriniame burlaivyje “Jūratė“ iškelta Trispalvė. O ir kaip be to, kad nacionalinė buriuotojų diena pernai irgi buvo ypatinga – jau šimtmetis ir buriavimui Lietuvoje!

Kaip ir tas nuobodus faktas, kad ir vėl Lietuvos Karinėms Jūrų Pajėgoms nei vienas, nei kitas toks Lietuvos laivybos įvykis nerūpėjo, nepaisant to fakto, kad jie 1992-aisiais pasisavino Lietuvos Jacht-klubo vėliavą:

Baltablauzdžiai nešasi buriuotojų vėliavą kaip savo (iš ve.lt)

Dar girdėjau, kad kažkokia marinistinė literatūra buvo per metus išleista tiek Lietuvos Jūrų Muziejaus istorikų, tiek ir gyvų lietuviškos marinistikos klasikų, tačiau į knygynus manęs kaip “antivakserio“ be to minėto pišpasio niekas neįleido, o autoriai irgi nemato reikalo recenzijai savo leidinių man padovanoti, idant reklama būtų ir garbė jiems čia tinklaraštyje per amžius amen.

Kitaip tariant, nesusireikšminant ir nepriimant man to asmeniškai, bet tai kas šiais laikais tinklaraščius išvis skaito? Gal man dar ir raktą nuo kambario duoti, kur pinigai sudėti?

Tad gal ir liūdna, merginos, kai dabar visos dūzgės vyksta tik socialiniuose tinkluose, o aš esu svetimas toje gyvenimo šventėje, kaip sakė komandoras Ostapas Suleimanas Berta Marija Bender-bėjus Zadunaiskis, vadovaujantis paradui po to, kai jau ledai pajudėjo, ponai prisiekusieji tarėjai.

Todėl ką čia sau noriu, tą pats sau nominuoju ir simboliškai beigi virtualiai apdovanoju:

* * *

Ir Butelio Druskos šiemet nusipelno Donatas Fe (redakcijai pavardė irgi pilnai nežinoma), kuris parodė labai teisingą iniciatyvą uošvės pagalba populiarinti Lietuvos buriuotojų tarpe atkurta tarpukario LBS atributiką.

Ne etmonas ir dar ne admirolas, bet tas kairėje – Donatas Fe (iš FB)

Į vis pasikartojantį klausimą, ar jums galima Trisplavėje kaip laivo vėliavoje naudoti šį tarpukario LBS simbolį, ką darę anuomet visi lietuvių buriuotojai (o ir aš dar labai norėčiau, kad pagaliau šis taptų ir dabartinio vietoje nutautinto “pyTerskij zenit-čempion“ spalvų ir dizaino), tai atsakiau išsamiai čia.

Kelkite, vilkėkite ir dėvėkite – ir tebūnie jums vėjas geras beigi palankus ne mažiau kaip tris kartus!

* * *

Bet o tai kaip dabar be tarakonų galvose – juolab, kad turime net ministrių lėlės nuo vestuvinio merso kapoto proteliu, tiesa?

Už praėjusius metus ne tik kaip Aleksandro Makejevo aprašyto Užmiršiškių mero prototipas šį Švininį Tarakoną skiriu jo tėviškėlės Trakų rajono savivaldybei – kuri totaliai abuoja (ar abuoji?) dėl sudegusio taip vadinamo Vilniaus (suprask, tai tegul šimašoidai ir rūpinasi?) jachtklubo, ir ypač jame buvusios vaikų buriavimo sekcijos.

Suprantu, kad Trakų valdžiai nerūpi, kas anapus to kibininio ežeriuko dedasi, kur dėl laivių stiebų sukuriamos “vizualinės taršos“ siautėja nac(ių).parko direkcija, per teismus jau išsireikalavusi šio dar lenkmetį menančio jachklubo sulyginimo su žeme (tik nesupratau dar – žole apsės ar druska pabarstys?), kaip nerūpi trakiškių valdžiažmogiams ir jų rajono vaikų laisvalaikio užimtumas šioje istorinėje vietoje.

Trakų savivaldybei nereikalingi vizualinės taršos objektai (nuo pirmo plano tolyn): buvęs lenkmečio jachtklubas, buvusi sovietmečio irklavimo bazė, kateristų įlanka ir dabartinis jachklubas (foto iš pamirsta.lt)

Buvęs mano rajono Varėnos meras Vidas Mikalauskas tai dar sovietmečiu mus “užknisęs“ tuo “savo“ rankiniu – bet be jo pastangų, kažin, ar ir mūsų nacionalinė rinktinė turėtų tokį lygį, kurį yra pasiekusi.

Kodėl tai negali tapti bendra Trakų ir Vilniaus iniciatyva buriavimo tolimesniam vystymui, o ne žlugdymui šiame krašte, tai man sunkiai suvokiama – gal todėl, kad mano galvoje nelaksto tie švinu į dugną tempiantys proverbiniai tarakonai?

Nors aš turiu savų tarakonų, aišku, o Trakų savivaldybė dabar turės mano jiems apdovanojimu skiriamą Švininį Tarakoną.

Ahoy!


Ankstesnių metų Butelis Druskos ir Švininis Tarakonas atgaline tvarka spaudinėti pradedamas nuo pernai čia.

Autorių taip pat galite paremti abonentiniu mokesčiu per Patreon arba (ne)vienkartinėmis dotacijomis per PayPal.

Ačiū!

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.