Pirmoje dalyje išsiaiškinome, kas yra vėlukas, ir kaip toji laivo vėjarodė tapo ne tik buriuotojo, bet ir jo klubo identifikaciniu simboliu ant vandens.
Kuo gi pats jachtklubas skiriasi nuo uostelio, ir kuo yra buriuotojų klubas, buriavimo klubas ar buriavimo mokykla – jau rašiau (siūlau persiskaityti čia ir nebedaryti sau gėdos).
O šioje dalyje – kaip praktiškai naudojamas vėlukas, ir kaip yra Lietuvoje.
* * * Skaityti toliau
Kad jau, tikiuosi, išsiaiškinome, kodėl ne kiekvienas uostelis yra vadintinas jachtklubu (sovoko tarakonus valom iš makaulių!), ir kas yra tas komodoras (o ne ruskių komandoras ne tose pareigose!), tai tuomet jau pribrendo laikas dar apie vieną gerai matomą (tiesiogine prasme!) mano paminėtą jachtklubo simbolį pakalbėti.
Juolab, kad tą žadėjau padaryti dar prieš 8 metus, kai pasakojau apie laivo vėliavą – dabar išsiaiškinkime viską apie vėluką: kas tai yra, iš kur tai kilo, ir kodėl bei kaip jį save gerbiantys buriuotojai naudoja (nors artojai, aišku, tai ir vienu šaukštu gali visą maistą valgyti, nes jiems kitų stalo įrankių gi nereikia, tiesa?)
O pradžioje pažiūrime į lietuvių kalbos žodyną: Skaityti toliau
Nepraėjo ir šešetas metelių, kaip mūsų tarpukario karo laivo (ir iš esmės – tai viso laivyno tuo metu) vėliava (angl. ensign) pagaliau sugrįžo į tėvynę.
Gerokai prieš mėnesį tikrojo Kauno jachtklubo, o ne to apsišaukėlių UAB pagal iškabą, vice-komodoras Audrius manęs paklausė, kokią dieną derėtų laikyti Lietuvos buriuotojų diena?
Klausimas pasirodė išties įdomus – nes LBS mažiausiai rūpi jų pačių istorija (matyt, ji nėra jų?) ir paveldas, tai jų ten net nepaklausi. Bet kurį iš “valdybos“ ir prijaučiantį mėlynu švarku auksiniais guzikais pasigauk – tai jiems ir Karinių Jūrų Pajėgų gimtadienis bus nežinomas.
“Buriuotojas E. Nasevičius pasipiktinęs“, rašo Vakarų Ekspresas:
http://www.ve.lt/uploads/files/2289_attachment_11_19305243084167.pdf
O prasidėjo viskas, vaikai, juk nuo šito įrašo skipper.lt – apie tarpukario Lietuvos karo laivo vėliavą, kuri, berods, vienintelė yra neatitekusi priešui į rankas. Ir kurios Lietuvai irgi nereikia, aišku.
Viena pirmųjų lietuviškų, tik anaiptol nebūtinai išvis pirmąja, yra laikoma pono Benedikto Henriko grafo Tiškevičiaus (Tiszkiewicz) laivė Žemajtej.
Na, vien tik pavadinimas lietuviškas, nors žemaičiai iškart pasakys, kad žemaitiškaaaa tas yr vards, a kuon tep.
Ir diskusija išsivystė FB, kur Svajūnas Bradūnas 2015 balandžio 27 dieną įmetė nuorodą į šios laivės 1:50 mastelio modelį.
Ir vis dėlto ji laisva, ponas Gorbačiovai!
O mes laivėse dabar galime kelti Trispalvę kaip savo laisvos ir nepriklausomos valstybės bei tautos simbolį.
Trispalvė dangoraižių šaly Ambersail stiebe (foto iš zebra.lt)
Lietuvoje yra, matomai, trys itin svarbūs ir reikšmingi prapuolę lobiai, kurių suradimas sukeltų sensaciją:
– Napoleono lobis (vis tik veikiau tai yra graži legenda, nei kad galima tikrovė apie kažkur užkastą milijoninės armijos kasą – Bonaparto karai būdavę save finansuojantys ir dar iš to Prancūzijos iždą papildantys, o ne išlaidų eilutė biudžete, o rusai iš Maskvos bėgo viską, kas vertingo, išsiveždami, o ko nepajėgė – padegė, tad grobti irgi nelabai ką bebuvę, kai ir Rusijos caras Aleksandras sėdėjo sau Šiaurinėje Sostinėje Nevos pelkynuose ir apsimetinėjo, kad jokio karo čia jo šalyje nėra, o tik šiaip manevrai, ir net neaišku, ko tie prancūzai čia klaidžioja ir pas jį neužsuka į Peterburgą, kol žiema už jį Tėvynės karą ir atkariavo)
– Vytauto Didžiojo palaikai (tautinė mitologija sako, kad lenkai išsivežė juos iš Katedros rūsių gal per Vilniaus potvynį tarpukariu, jei ne prieš rusų Tvaną dar prie Jonušo Radvilos, ir pas save kur nors prie Vavelio pakasė – kaip dar šiam gyvam esant jo karališkąją karūną pakeliui nudaigojo)
– Jono Basanavičiaus pradangintas Lietuvos Nepriklausomybės aktas (arba daktarėlis buvo itin išsiblaškęs senatvėje, arba pilsudskininkai surado šiojo bibliotekoje po mirties, bet kavianskiems delegatams, atvykusiems į Patriarcho laidotuves Vilniuje, neatidavė, sprogindami naglas akutes: “matka boska ostrobramska, o co to, pan, cholera jasna, mowi, psiakrew, jaki to, rupuga, akt, k**wa, o niezaliežnosci, do dupy?!“).
Kartais gyvenimas vožteli kaip betoninis greitkelis bokseriui per snukį, po ko tas tampa kreivakoju buldogu, todėl va šis įrašas ir man vėluoja bene dvi savaites. Tačiau geriau kiek vėliau, nei niekada.
Nes visai netikėtai kaip atsakymas į Valdo Japerto straipsnį “Antroji Lietuvos vėliava“ atėjo man laiškas su papildymu. Vos pamatęs, iškart paprašiau leidimo publikuoti ne tik informaciją, bet ir ten prisegtas nuotraukas! Ir štai kodėl.
Teksto autorius ir iliustracijas parinko (c) Valdas Japertas
* * *
„Jokia valstybė neturi dviejų vėliavų. Tai kažkoks žaidimas“ – taip svarstymus apie platesnį vėliavos su Vyčiu panaudojimą pakomentavo buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė.
(Pabaiga. Pradžia čia)
* * *
”Man nerūpi aprangos etiketas. Kai ir taip gerai atrodai, tai ir bėdos jokios!“
– Predrag Stojakovič, NBA žaidėjas.
* * *
Tai kas privertė laivo vėliavą pakilti iki gafelio noko?
(Tęsinys. Pradžia čia)
* * *
“Kol gyvas, nepamiršiu tos dienos prieš 21 metus, kuomet aš iškėliau ranką ir daviau piliečio priesaiką. Ar žinote, kaip aš didžiavausi? Aš taip didžiavausi, kad vaikščiojau apsigobęs pečius Amerikos vėliava visą dieną!“
– Arnold Schwarzenegger, buvęs Kalifornijos gubernatorius-terminatorius.
* * *
Kai jau daugmaž aišku, kas ta laivo vėliava, tai dera apsispręsti, o kurgi ją dabar dera kabinti iškelti?
“Kapitone, kapitone, nusišypsokit: juk šypsena – tai laivo vėliava!…“
– iš vieno pieštinio zuikio dainelės (nuoroda crazy mix – perspėju turinčius labilią nervinę sistemą).
* * *
Anglų kalboje laivo vėliava, arba tiesiog “vėliava“, kuomet kalbame apie laivus, kurie išsikelia savo pagrindinę ir juos indentifikuojančiąją (t.y. pirmiausia, priskiriančią kokios nors valstybės jurisdikcijai, o po to kartais dar ir parodančią laivo paskirtį: karo, civilis ir pan.), turi atskirą žodį, kilusį iš lotyniškojo insignia – ensign. Todėl paprasčiau kalbant, šnekamojoje kalboje, laivo vėliava dar vadinama tiesiog “ensinu“ (nebent kokie glušpetriai mėgsta flagus bei bandjeras), pagal dabar vyraujančią tarptautinę kalbą.
Kodėl svarbu tokią vėliavą išskirti?
“Kam stoti į laivyną, jei gali būti piratu?“ – Steve Jobs, vienas iš Apple bendrovės įkūrėjų ir jos ilgametis vadovas
* * *
2010-06-22, antradienis: Zatoka Kal
– Gerai apsvarstęs, aš priėjau svarbią išvadą. Šitos bitės yra visiškai prastos.
– Iš tikrųjų?
– Visiškai prastos. Be to, manyčiau, kad jos turėtų nešti visiškai prastą medų. Ar ne?
(I skyrius, kuriame susipažįstame su Mike Pūkuotuku ir Bitėmis. Čia ir prasideda pasakojimas. – iš Alenas Aleksanderis Milnas “Pūkuotuko pasaulis“, vertė Virgilijus Čepaitis)
* * *
Kas gi jau čia dar nežino, kad Lietuva (o konkrečiai – Klaipėdos universitetas), turi mokomąjį burlaivį – škuną “Brabander“, kurios kapitonas yra Valdemaras Vizbaras, LBS kvalifikacinės komisijos pirmininkas? Žinom. Didžiuojamės.
