Kaip Bitlas dėl merginų dūsavo, arba 3890 jūrmylių kikenimo

– Būsi šį vakarą patiltėje pas Bitlą? – klausia telefonu manęs Dainius, bevažiuojančio iš muitinės sandėlio link reklamos agentūros tikrų gruziniškų natūralių sirupų vaisvandenių Kazbegi 1881 reikalais (aha, čia premium produkto reklama, bet šlamšto aš ir nereklamuoju).

– Taigi šiandien lietuviško palydovo paleidimas per TV… – dvejoju tarp dviejų savo domėjimosi objektų (jei nerašau apie kosmonautiką, tai dar nereiškia, kad ji man mažiau už buriavimą įdomi ir suprantama).

– Tai vaizdo įrašą pažiūrėsi! – sprendžia techninę pusę režisierius pagal profesiją.

– O tai ką aš anūkams papasakosiu?! – priešinuosi. – Čia gi istorinis momentas!

Reklama

Apie halZuojantį Būfordą

Kolega tinklaraštininkas Andrius Užkalnis (jei bar a okinė bajoraitė su trimis antkapiais yra mano kolega, tai tuomet jis pats yra ne kolega, o ponas, kas yra ironiška) savo protokoluose pasiūlė anglų kalbai, kuri jau senokai yra ne pačių anglų, o tarptautine kalba tapusi (kaip sakė romėnai, kurie kalbėjo valstybine Vatikano medikų kalba, savotiška lingua franca, ir tai nieko bendro su bagetėmis, beretėmis ir mine… t.y. prancūzais) suteikti Lietuvoje valstybinės kalbos statusą greta lietuvių (bent jau vietinių autonomininkų lenkų politinius separatistinius siekius tuo galop užtvotume).

Aš tame matau nemažai ir kitų privalumų, nei jis išvardina, ir netgi siūlau privaloma tvarka įteisinti raštvedyboje anglų kalbą, nes taip lietuviškoji kanceliarinė šnektėsena apsivalytų nuo visų rusicizmų (“planšetinis kompiuteris“, my ass!).

Romantiškų svajų laivė

O, meile, tu mane nugalėjai! – iš populiarios dainos (autoriaus nepamenu).

* * *

Jei šiandien, per šventojo Valentino dieną, įsimylėjėliai siuntinėja vienas kitam širdutes, tame tarpe ir šokoladines, su paslaptingu anoniminiu (nors ir taip kita pusė be IP žino, kas tas “anonimas“) parašu “tavo alpstančioji Valentina“ arba “tavo nusvaigęs Valius“, tai, laivių savininkai, ranką prie širdies pridėję, prisipažinkite: mintyse gi ir toji, dažniausiai baltoji (ne karštinė, nors arti to), kuri dabar iškelta ant statramsčių (dzūk. kilblokų) žiemoja kokio jachtklubo teritorijoje…

Mozūrai-2010, XXV dalis – Ieškoti Joninių

– Kovo mėnesį gimusieji, prašom atsistot! – pradėjo tamada savo tostą apie paparčio žiedo paieškas Joninių naktį.

* * *

2010-06-23, trečiadienis, Węgoržewo

Prasidedant 2011-iesiems

Daugelis mėgsta apžvelgti metų darbus ir įvykius iki Kalėdų – tuomet kaip ir ateina laikas apibendrinimams. Kadangi žodžiaspaudės blog(i)fermoje šis tinklaraštis startavo tik gegužės mėnesį, perkėlus senus įrašus iš gyvžurnalio, tai labai jau sekti mada ir tos suvestinės daryti sau nebuvo didesnio poreikio. Juolab, kad laukė kalėdinė kelionė į Vokietiją (teigiamas dalykas – parsivežiau jau šių metų naujausią lenkų buriavimo žurnalo “Žagle“ numerį! Neigiamas – gruodžio mėnesio žurnalo neradau, ir dabar Latvijos locijos su “skyle“…).

Mozūrai-2010, XXIII dalis: This is… Polska!

This is Sparta! – sušuko kontrolierius, išspirdamas pro duris “zuikį“ iš troleibuso.

* * *

2010-06-22, antradienis: Zatoka Kal

Mozūrai-2010, XIX dalis: Tarp kūjo ir priekalo

“Svetimo skausmo nebūna“ – traumatologų priežodis

* * *

2010-06-22, antradienis: Trygort