Žymantė Gudelytė: Vikingai atrado Ameriką 500 metų anksčiau negu Kolumbas


Tekstas ir iliustracijos © Žymantė Gudelytė

Vikingai atrado Ameriką 500 metų anksčiau negu Kolumbas

Įprasta manyti, kad didžiausi geografiniai atradimai buvo padaryti viduramžiais, o naujų žemių atradėjai dažniausiai – ispanai ar portugalai. Amerikos atradimo istorija siejama su Kristoforo Kolumbo vardu. 1492 m. spalio 12-oji, kai Kolumbas išsilaipino žemėje, kurią tikėjo esant Indija, oficialiai laikoma Amerikos atradimo data. Tačiau yra daug duomenų, leidžiančių teigti, kad pirmieji europiečiai Amerikos žemyną pasiekė žymiai anksčiau. Antrojo tūkstantmečio pradžioje Islandijoje gimęs Leifas Eriksonas, vadintas Leifu Laiminguoju, tikėtina, pasiekė Amerikos krantus penkiais šimtais metų anksčiau, nei gimė Kristoforas Kolumbas.

Manoma, kad Leifas Eriksonas gimė Islandijoje maždaug 970-aisiais. Jo tėvas – legendinis norvegų keliautojas Erikas Rudasis, o senelis – Torvaldas Asvaldsonas, turėjęs palikti Norvegiją dėl įvykdytos žmogžudystės. Torvaldas naujus namus savo šeimai surado kelionės į Islandiją metu. Tačiau po kelių dešimtmečių iš Islandijos už kaimyno nužudymą buvo ištremtas jo sūnus Erikas. Palikęs namus 982 metais Erikas Rudasis su savo šeima, tarnais ir galvijais 25 laivais iškeliavo į vakarus ir įsikūrė iki tol nežinomoje žemėje, kurią pavadino Grenlandija.

999 metais Eriko sūnus Leifas laivu išvyko iš Grenlandijos į Norvegiją, kur įsijungė į karaliaus Olafo Trigvasono hirdą (ginkluotų vyrų palydą). Be to Norvegijoje Leifas Eriksonas apsikrikštijo ir ketino skleisti krikščionybę Grenlandijoje.

viking-ship-close-up

Žinios apie Leifo Eriksono keliones mūsų amžininkus pasiekia iš senovės skandinavų sagų, užrašytų keliais šimtmečiais vėliau. Įdomu, kad net ir šiuose pasakojimuose Eriksonas nėra laikomas naujųjų žemių atradėju. Sagose pasakojama, kad Leifas Eriksonas išsiruošė į kelionę susidomėjęs pirklio Bjarnio Herjolfsono atradimais. Šis grįždamas su prekėmis namo nuklydęs nuo numatyto kurso ir pamatęs nežinomos žemės krantus, tačiau į ją neišsilaipinęs.

Po kurio laiko ir Leifas, keliaudamas iš Norvegijos į Grenlandiją nepalankių vėjų buvo nublokštas prie krantų, kurių pasiekti visai neplanavo. Pasakojama, kad čia jis pamatęs „augančius javus ir vynuoges“ bei sutiko du vyrus, kurie pasiekė šią žemę išsigelbėję po laivo sudužimo. Abu vyrus Leifas pargabeno į Grenlandiją. Taigi jei tikėti skandinavų sagomis, pirmas europietis pamatęs Amerikos žemyną buvo Bjarnis Herjolfsonas, o pirmieji į jį įžengę – du po laivo sudužimo išsigelbėję vyrai, kurių vardai nežinomi.

Leifas norėjo surasti pirklio Bjarnio Herjolfsono matytas žemes. Jis įsigijo laivą, o vadovauti kelionei paprašė savo tėvą Eriką Rudąjį. Šis iš pradžių sutiko, tačiau vykdamas link laivo nukrito nuo žirgo, susižeidė, ir palaikęs tai blogu ženklu liko namie.

1004 metais Leifas Eriksonas su nedidele 35 vyrų komanda išvyko iš Grenlandijos. Bjarnis Herjolfsonas buvo gana detaliai papasakojęs apie savo kelionę, taigi laikydamasis jo nusakytų orientyrų Eriksonas netrukus pasiekė tuščią akmenuotą krantą, kurį dengė didžiuliai plokšti akmenys. Šią žemę jis pavadino Helulandu – Plokščiųjų akmenų šalimi. Manoma, kad tai buvo Bafino sala. Kiek vėliau jis išlipo mišku apaugusiame krante, kurį pavadino Marklandu. Tikėtina, ši vieta yra miškingajame Labradore.

Dar po dviejų dienų kelionės jis išsilaipino gražioje vietoje, kur buvo daug lašišų. Artėjo žiema, todėl Leifas nusprendė čia pasilikti peržiemoti. Komanda buvo padalinta į dvi grupes – vieni įrenginėjo stovyklą, o kiti tyrinėjo apylinkes. Paaiškėjo, kad šiose žemėse auga daug vynuogių, taigi vietovė buvo pavadintas Vinlandu – Vynuogių žeme. Manoma, kad tai dabartinės Kanados teritorija – Niufaundlendas ir Labradoras. Šis regionas yra panašioje geografinėje platumoje kaip ir Paryžius, tik klimatas čia kur kas atšiauresnis. Peržiemoję stovykloje (vėlesni keliautojai iš Grenlandijos ją vadino Leifsbudiru), 1005 metų pavasarį Leifas Eriksonas su komanda, su medienos ir vynuogių kroviniu grįžo į Grenlandiją, pakeliui išgelbėdami sudužusio Islandijos laivo įgulą. Tada jis ir įgijo pravardę Leifas Laimingasis.

History_Vikings_Viking_Ships_SF_HD_still_624x352

Po kelionės į Vinlandą, Leifas Eriksonas užsiėmė Grenlandijos gyventojų krikštijimu. Nors naujoji religija turėjo nemažą šalininkų, jo paties tėvas Erikas Rudasis nesutiko atsisakyti savųjų pagoniškų dievų. Sagos neatskleidžia, kada ir kaip Leifas Eriksonas mirė. Yra duomenų, kad 1019 m. jis dar buvo gyvas, tačiau 1025 m. vadu tapo vienas iš jo sūnų Torkelis. Vėlesnių Leifo Eriksono palikuonių vardai nei likimai nėra žinomi.

Leifas Eriksonas kronikose apibūdinamas kaip išmintingas, stiprus ir labai gražus vyras, didelis autoritetas savo amžininkams. Jo sėkminga ekspedicija į Vinlandą įkvėpė ir kitus vykti į panašias keliones.  Įrengti nuolatinę gyvenvietę atrastose žemėse nepavyko, tačiau islandai ir norvegai dar ne sykį keliavo į Marklandą parsigabenti medienos.

Tačiau ar tikrai galima tikėti 13-14 amžiais senąja islandų kalba aprašytais žygiais, gal jie ne ką daugiau realesni, nei pasakos, sekamos vaikams prieš miegą? Neaiškūs ir mįslingi sagų fragmentai seniai domina mokslininkus. Vinlando aprašymai sagose yra pakankamai detalūs – pagal juos buvo sudarinėjami žemėlapiai. Kad tai nėra pasakos, neginčijamai įrodo archeologų radiniai. 1962 m. norvegų tyrinėtojai Helge ir Ana Ingstadai Niufaundlende netoli L’Anse aux Meadows rado sodybos liekanas. Vienas iš pastatų, nustatyta, buvo penkių kambarių su didele sale viduryje, kurioje įrengta laužavietė. Tai būdinga tipiškiems vikingų pastatams. Nustatyta, kad pastatų amžius apie tūkstantis metų. Sodyboje taip pat buvo įrengta geležies lydymo krosnis – vikingams puikiai pažįstama, tačiau eskimams nei indėnams tuo laikmečiu visiškai nežinota technologija.

Paminklai keliautojui ir atradėjui Leifui Eriksonui yra pastatyti ir Islandijos sostinėje Reikjavike, ir JAV – Bostone bei Sietle. Leifo Eriksono vardu pavadintas tarptautinis aerouostas Keflavike, o kiekvienų metų spalio 9-ąją Jungtinėse Amerikos Valstijose minima Eriksono diena.

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.