Andrėj Nevzorov: Ryšys jūroje

Kol aš užimtas visokiais niekais, ir mano tinklaraštis žiemoja su parpiančiais meškučiais, tai Gintautas Petrauskas laiko veltui neleido ir išvertė Andrėjaus Nevzorovo, su savo žmona apiplaukiusio tiek Europą, tiek ne per seniausiai ir pasaulį savo burine laive Delta, buvusia sodininkų klomba, straipsnį apie radijo ryšį jūroje.

Jo kelionę esu sekęs jo tinklaraštyje, ir man liūdna, kad į pabaigą jis suvatinėjo – nes nu taigi tokia šventė, Huilo Krymą Rusijai sugrąžino, būtina dabar užsukti (nors ukrainiečiai draugai jį ir atkalbinėjo). Dabar statosi didesnę laivę Epsilon, bet jo nuotykiams aš atšalau, nors Gintauto vertimas, tikiuosi, pravers (man patiko patarimas dėl diktofono – žr. žemiau), ką ir publikuoju, dėkodamas abiems, o ypač Gintautui, be abejo:

* * *

Reklama

Sėdint ant gražiausios kalvos

Daina, nuo kurios prasidėjo pirmoji oficiali ir valdžios jau leista Akvarium plokštelė, taip vadinamas Baltasis Albumas, ir kuri visam laikui bent jau man asocijuojasi su šia grupe ir šiuo atlikėju – Borisu Grebenščikovu.

Ką gi daryt su girtu jūreiviu?

Senokai jau publikavau kokią nors dainą, kurią siūlau dainuoti buriuotojams ir prijaučiantiems.

Tad kadangi dabar groju italų firmos EKO gitara, pagaminta 1963 metais Slovėnijoje, tai ir jums siūlau, ko gero, ne šiaip vieną seniausių, bet ir vieną populiariausių shanty (lietuviškai – jūreiviška sutartinė), kuri seniai tapo liaudies daina, traukiama ne vien jūrininkų ar buriuotojų, ir ypač iš tų šalių, kuriose nacionaliniai buriavimo ypatumai reiškia buitinį alkoholizmą krante, laive ir tarpe tarp jų (taip, Lietuvą tas irgi liečia, kaip rodo empyriniai tyrimai, atlikti britų mokslininkų delfiuose).

Apie vairininkus

Kad vis dar eL-Bė-eSas (šiaip, jei sąjunga, tai moteris turėtų būti – ji, Elbėesė?) ir toliau naudoja kvalifikacinius laipsnius kaip “vairininkas“, tai man kilo mintis paknebinėti, kaip derėtų tuomet aniems eiliuotiesiems prisistatyti angliškai, jei jau paklaustų, o kokia gi jo kvalifikacija pagal mūsų “lietuviško jachtingo uniją“?

Eilę, aišku, visi rangu pristato.

Darkart apie vertimus

Dieve dieve, koks tu kūdas…

Nedažnai tenka rašyti apie vertimus, nes nelabai dažnai esame lepinami leidyklų marinistinėmis knygomis. Bet kartais tenka ir pasidžiaugti, ir į klaidas pabaksnoti, ką padariau dėl Claudia Myatt “Eime buriuoti“ (iš anglų k. vertė Artūras Dovydėnas) bei Joshua Slocum “Vienas su burėmis aplink pasaulį“ (iš anglų k. vertė Rita Krupavičiūtė, konsultavo Artūras Dovydėnas), ir kurio patrumpintą mano atsiliepimo variantą redaktorės Ingos, žinomos kaip Ginaitė, kantrumo ir geranoriškumo dėka perspausdino ir “Gimtoji kalba. Nr. 527“.

Gimtoji kalba Nr.527

Jau išleistas “Gimtosios kalbos“ žurnalo (einančio nuo 1933m.) 2011 metų gegužės mėnesio numeris, ir jo 21-ame psl. – mano recenzija apie knygos Joshua Slocum “Vienas aplink pasaulį su burėmis“ vertimą.

Dėkoju redaktorei Ginaitei, kuriai užteko drąsos imtis ir suredaguoti mano variantą iki žurnalinės skaitomos versijos.

Tad imkite, pirkite ir skaitykite – visą žurnalą, ne vien 20-24psl., aišku!

Šiek tiek apie Joshua Slocum “Sailing Alone Around the World“ lietuvišką vertimą

Perskaičiau Joshua Slocum knygos “Sailing Alone Around the World“ lietuvišką vertimą “Vienas su burėmis aplink pasaulį“ (Vilnius, Baltos lankos – 2011, ISBN 978-9955-23-446-3, iš anglų kalbos vertė Laima Bareišienė), kurį įsigijau paskutiniame šio tarpsezonio Bitlo organizuotame Mingės jachtklubo (ne nariai – irgi įleisti) susitikime už du lietuviškus banko pažymėjimus su poetiškuoju kunigu bei dviem lakūnais.

Perskaičiau, ir įspūdis toks, prisipažinsiu, man paliko dvejopas… Ir aš šįkart tikrai neketinu čia aptarinėti autoriaus gabumo ir pačios knygos pasakojimo – jį ne tik reikia skaityti, bet ir privalu!

Aš noriu pareikšti savo kuklią nuomonę apie patį vertimą, kadangi ir aukščiau minėtame susitikime šiam buvo skirta ypatingas dėmesys. Tad ir aš, bent jau kol kas susilaikęs nuo kitų knygų, kaip va neperseniausiai išleistos “Mičmano Hornblauerio“, vertimų vertinimo, nusprendžiau šįkart vienaip ar kitaip irgi įvertinti kaip skaitytojas ir “netikras buriuotojas“.

O tai reiškia, kad tikresni buriuotojai gali turėti visiškai priešingą nei mano nuomonę, o nuomonės – tai kaip pasturgalio skylutės, ir visi čia jau turim po tokią nuo gimimo.