Laivė Neryje


Šiemet tai pavasaris atėjo anksti (aš jau kovo 23-čiąją upėje išsimaudyti spėjau), ir vasara jau nubarstė pievų žiedais tavo plaukus tarsi vienu mostelėjimu, neprasidėjus oficialiai netgi navigaciniam sezonui. Tačiau prieš penketą, berods, metų, tas pavasaris ne itin skubėjo, kuomet ėjau Baltuoju tiltu, pučiant dar ne visai pavasariniam vėjui, ir va tada tarsi aplankė tas jausmas kaip nuotykių vėjas, kviečiantis kelti burę ir išplaukti į tolius (beje, atkreipėt dėmesį, kad angliškai iki šiol laivai pas juos “išburiuoja į jūrą“, net jei motorlaiviai?).

Ir tada pagalvojau apsidairęs kone Martin Luther King Jr. žodžiais: I have a dream!

O svaja nušvito kaip vizija: nepastebėjote, kad Baltojo tilto apylinkės tiktų nedideliam upiniam jachtklubui?

Būtent čia turėtų būti Vilniaus jachtklubas, o ne Trakuose, kur vadinasi Vilniaus, bet adresas yra kita savivaldybė, ir netgi ne sostinės rajono. Nors raištavimosi (žemait. švartavimosi) knechtai (stulpeliai liet.) yra kaip tik prie Žaliojo, o ne Baltojo.

Aišku, pažiūrėję į tai, kokie metaliniai šūdniekiai kabo po visais Vilniuje Neries tiltais laivakelyje (dzūk. farvateryje), prie kurių atsiradimo prisidėjo Mindaugas Navakas, kuriam dėstė bent vienas iš bronzinių Žaliojo tilto balvonų autorių (skonio reikalas, kuris menas dabar, virštiltinis ar potiltinis, yra geriau), tai iškart pasukiosite pirštą smilkinio srityje, kad gerai aš tuomet turėjau būti bambuko parūkęs, jei tokios vizijos lankė – taigi stiebai klius!

Na, kam klius, kam neklius, bet Mozūruose lenkai problemą seniai išsprendę, tuos stiebus padarę nuleidžiamais. Kita vertus, problema, matyt, net ne čia – srovė yra ganėtinai stipri, Neris sekli ir toliau senkanti bei apželianti krantinėse visokiu šienu, kurio nėra kam nuravėti, o ir pats miestas gerokai vėją užstoja – vat ir lieka atviresnė ta vieta prie Baltojo, kur pievose miestelėnai gulinėja ar aitvarus su balionais leidžia. Įmanoma, ir tikrai tai nebūtų unikalus atvejis, nes, ko gero, apie tokio tipo angliškas laives aš atskirai papasakosiu.

* * *

Pirmiausia į akis man krito nuotrauka mano facebook sraute. Štai šita (visos foto paspaudus didinasi), ir prierašas:

Jachta ir pilis, tik ne Trakų. Dirbsim savaitėlę iš Jachtos. Pirmi įspūdžiai – žmonių srautas krantinėje kaip normalioj gatvėj, tik kas trečias bėgantis, o kas penktas dviratį mina. Laukit daugiau naujienų ir gražių idėjų.

ner

Foto iš Kristino Taukaciko FB

Tai va, kone nuvirtau nuo kėdės (o gal iš džiaugsmo stryktelėjau – nepamenu pirminės spontaniškos reakcijos). O vat gi ėmė žmonės ir padarė tai, kas man anuomet vizijose pasivaideno! Ir tikrai šitie nei actą garino, nei bintą rūkė.

Be abejo, nusprendžiau kurį vakarą ir nukėblinti iki jų pasižiūrėti nuosavomis akimis, kad tikrai ta laivė Neryje man nesivaidena.

Ką ir padariau ketvirtadienį, birželio 12-ąją, 2014 metų nuo Kristaus gimimo, šioje Marijos Žemėje, Šiaurės Jeruzalėje.

* * *

Kai priėjau arčiau laivės “Vėja“ (panevėžiečiai, ša!), keturi vaikinai bandė išsitempti tentą, nes, rodos, lietus kaupėsi, o ir šiaip vakaroti jaukiau po stogu intymesnėje aplinkoje, nei nužiūrinėjamam prašalaičių, kaip aš.

20140612_202012

– Iš kur jūs būsite, čia atvykę upėje vilniečius trolinti? – pasiteiravau nutaikęs momentą.

– Mes patys vilniečiai! – atšovė vienas iš įgulos (ko gero, bocmanas), išvaizda panašus į karo žurnalistą Aleksandrą Matonį, išleidusį knygą apie mūsų specialiųjų operacijų pajėgas “Gabrieliaus kariai“, tad būsiantis iš vieno Matonių klano (bent jau pagal motinos liniją).

– Tai ne iš toli plaukėm, – paaiškino viskam vadovaujantis, – prie irkluotojų bazės nusileidom. O kai stiebas mūsų nuleidžiamas, tai ir iki čia nesunku buvo pro tiltus… o kodėl trolinam? – perklausė manęs.

20140612_203143

– Nes tikri vilniečiai upes savo mieste užkasinėja. Vieną (Vingrią – mano past.) jau užkasė, Vilnelę – beveik, va ir Nerį tuoj… sprendžiant iš žolių. – paaiškinau savo logiką. – O jūs kokiais tikslais?

– Upę gaivinsim, – nuramino mane.

– Ilgam čia? – pasiteiravau, jau nuramintas besvarstydamas, ar gaivinimo trukmė bus pakankama komoje sruvenančiam vandens keliui, gavusiam respublikinio vandens kelio statusą, kas iš valstybės žmonių pusės apsiribojo tik bujomis upėje, tačiau navigacinių ženklų, suprantama, niekas ant tiltų nekabino, nes jie disonuotų su aukščiau minėtais šiuolaikinio meno šedevrais.

– Pažiūrėsim, – mąsliai man atsakė. – Kitą savaitę atsivešim variklį, o tai pats matai, kad tik burėmis čia mes su srove nepasigalynėsim.

– Suprantama, – sutikau geranoriškai, o ir ko ginčytis, kai šitai ir taip akivaizdu. – Kiek nors stovėjimas prie šitos krantinės (tarp Mindaugo ir Žalijo tiltų, priešais LESTO ir Technikos muziejų – mano past.) kainuoja?

– Dar ko! – prunkštelėjo. – Gi jokios infrastruktūros, jokio serviso, antai, ir inkarą savo atsivežėm netgi! Už ką mokėti?

Klausimas, ko gero, mano buvo kvailas, bet tai mero verslumas pasiimti užmokestį iš oro ar vandens, kaip šiuo atveju, tiesiog nedavė ramybės. Bet jei niekas nekimba ir atbėgęs nemostaguoja panosėje kokiu nors draudžiančiu čia stovėjimą dokumentu, tai ir ko pergyventi? Galop, upė tikrai gyvesnė.

Dar persimetėm pora žodžių apie vaizdus vakare, ar apie bėginėjančias dvikojas stirnas pakrantėje, bet net ir cenzūriškas tekstas nėra tiek svarbus pasakojimui.

Juk svarbiausia, ka tai – įvyko! Šau-nuo-liai!

20140612_203316

Aišku, laive nuo Vilniaus Nerimi nuplaukti iki Kauno, tarkime, būtų irgi smagu bent taip atkartoti dalinai grafo Tiškevičiaus kelią, tačiau jau bandžiau plaukimą pripučiama valtimi per kriokuvas ir rėvas, tad netgi šis mozūriškas švertboto variantas (su įtraukiamu “peleku“) turėtų ten rinktis labai atidžiai laivakelį ir taikytis prie aukšto vandens. Stiebą už tai Nemune toliau link Jurbarko paprasčiau būtų nusileisti, kaip kad tekę truputį pavargti “Gipsei“ (vienaip ar kitaip, žiūriu, plaukimo Nerimi ir Nemunu nuo sostinės iki uostamiesčio pro greitkelio degalinę, manau, pasakojimą galima sudėlioti ir bendrą įsivaizdavimą apie laivybos ypatumus susidaryti).

Kad jau nelabai norėjosi trukdyti užsiėmusius, tai greitai atsisveikinom, palinkėjus sėkmės šioje inciatyvoje. Tikiuosi, kad su varikliu jie praplauks smagiai, ir savo antrąją plano dalį įgyvendins pilnai, ir ne vienas tik aš perskaitysiu tą facebook (gal ir čia, jei reportažą parengs – visada mielai publikuoju ir kitus autorius).

Gal kiek ir būtų pavydu, kad tą mano viziją bent kažkiek ir įgyvendino ir tai jau padarė (aš vis tiek neturiu tokios priemonės, kad tą galėčiau padaryti), bet džiugesys už juos man yra vis tiek didesnis, kad netgi neliūdna, kad dar viena svaja tapo realybe – upė juk atgyja!

* * *

O kad upė iš tiesų šiemet gyva, ir nepalyginsi to, kaip buvę man plaukiant anksčiau, tai įsitikinau dar eidamas pirmyn, kuomet mačiau startuojant kinų drakonų kanojų replikas.

Linksma kompanija, mušanti irklavimo ritmui palaikyti būgną ir dainuojanti “tururu, kad jūrininku būčiau“, sugalvojo išsiversti ir prisemti vandens. Paskui parbrido iki kranto prunkštami (gi visi vilkėjo gelbėjimo liemenes), atvertė savo laivą, išpylė vandenį ir nusiyrė besivydami irklą. Antrąkart vėl apsivožė netoli finišo, kur stovi plaukiojantis restoranas “Barža“.

20140612_205102

Šypsenas ir džiugesį kėlė ne tik sau (gal tik savininkui po to skaudėjo širdį, kad būgnu bandė ne tik irtis, bet ir valtelę išsemti), bet ir praeiviams, kurie džiugiai filmavo avariją Neryje. Į kriminalines kronikas nepakliuvo, o pramogų skiltyje dabar tik už pinigus reklamuojamasi, bet mano tinklaraštyje juk ir taip galima, dykai – negi gaila?

Smagu dėl atgyjančios Vilniuje Neries, o dar bus smagiau, jei buriuojantys čia atras sau pramogų vietą, ne tik irkluojantys.

I have a dream…

* * *

PAPILDYMAS: o vat Beatričė Vanagaitė FB jau dalinasi ir buriavimo Neryje nuotraukomis – čia! O kalbėjausi aš su Džiugu Juodkaziu (VRS slaptos kameros laidas dar, “senukai“, pamenat?), tik kai be barzdos (kuri dabar būtų vėl madinga), tai ir nepažinau. Sako, į pinigus gi taip.

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.