Šventosios uostas – tarsi dumblo duobė


Apie priedurnius (čia komplimentas, kad dar gal ne visiški durniai) valdžioje nešnekėsiu – vien energoūkio ministerė, vėsinanti ekonomiką (nuo perkaitimo, reikia manyti?), ko verta. Bet ir kiti vaisiai (rus.) ne mažiau komplimentų verti, nors vaizduojasi kankorėžiais (irgi rus., nes šitai “koalos licijai“ su jų rinkėjais, perkamais ir už rublius, kita kalba, pvz., tarptautinė jūrų, yra neįkandama, ir, deja, jau nebebus).

Pakalbėsiu apie pasikeitimą Susisiekimo Ministerijoje, kuris įtakojo ir Klaipėdos Jūrų Uosto direktoriaus pakeitimą, ir ko pasekoje pasikeitė požiūris į buriuotojams aktualų Šventosios marinos (skambiai vadinamos uostu, sic!) vystymo (arba agonijos – nelygu požiūris) perspektyvas.

Štai ką prieš mėnesį rašė Klaipėdos Diena:

Naujasis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė, kad “Šventojoje ant banguoto kranto nebeplanuoja statyti smėlio pilių”. Kitais žodžiais tariant – bus baigti laikino Šventosios uostelio kūrimo eksperimentai. Juos vykdė prieš tai ketverius metus Lietuvos transporto sistemą valdę Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovai.

Gerus norus sužlugdė jūros bangos, bent kelis kartus užnešusios įplaukos į uostelį kanalą.

[…] Šiuo metu dar neparengtas Šventosios uostelio atstatymo techninis projektas. Realu, kad gavus pinigų, šio uostelio statyba galėtų prasidėti apie 2015 metus.

Och, tos bangos, žlugdančios norus geriausius!…

Koks ten karalius įsakė jūrą rykštėmis plakti – Kserksas prie Dardanelų? Gal ir mums derėtų kokią ATPK poveikio priemonę jūrai pritaikyti? Kol toji neišpindėjo ir iki BK nepriėjo. Tie-SOS! Platinam!!!11

sventoji1

Kserkso įsakymu jūra nuplakama – negera jūra, dukrele, oi, negera (iš wikipedia.org)

Elgiamės taip, lyg ne prie jūros gyventume. Žinote, gerbiami projektuotojai (vilų ir pirtelių nacionaliniuose parkuose), jūra kartais banguoja. Vėjas pučia. Audros kyla ir nurimsta. Didelė masė vandens malasi į krantą. Kartais, bet tik kartais, susidaro netgi srovės – tokios ne visada plika akimi matomos upės, tekančios tame pačiame jūros vandenyje.

O tai reiškia, kad jūsų smėliukas, deja, yra ne betonas ir ne uoliena (kaip estams paprasčiau, tiesa?), kur jūroje farvaterį gal kainuoja išsprogdinti daugiau, nei išrausti žemsiurbe, bet už tai po to jis neužgriūna. Bet tai smėlio dėžėje besikapstydami gal pastebėjot, kad nesutvirtintas smėlis pamažu vėl ima virsti į tą duobutę, ką? Netgi Darbo Saugos taisyklės, kiek pamenu iš privalomų kursų darbdaviams, nurodo tvirtinti tranšėjas žemės darbuose, idant tos ant darbininkų neužgriūtų.

Kai darbą nori imituoti, tada svarbu ne rezultatas, o pastangos (šviežias pavyzdys, atleidžiant eksporto skatinimo agentūros direktorių – antra pagal efektyvumą organizacija pasaulyje, tai jis, matai, netinkamas tokiam darbui, nes nesimatė šio pastangų nuo aušros iki sutemos ar atvirkščiai; taip, priežastis kita – ne visi atvėsę, kad nesuprastų).

Šventosios uostas reikalingas nuolatinės farvaterio priežiūros – beje, Rygoje ne ką geriau, tiesiog uostas didelis ir ten žemsiurbės nuolat dirba, ypač po audrų. Kaip kelininkai (ne, ne mūsiškiai, kuriuos žiema visada užklumpa netikėtai). Bus Šventojoje molai ar nebus – o žemsiurbės ten vis tiek reiks nuolat.

Į sąnaudas jau įskaičiuota? O kas ją apmokės? Kas ten pagal vizijas tame uostelyje kantavosis, tie gal mokės?

Tarkime, gal pasieniečiai? Cinikas manyje sako, kad derėtų VSAT sąskaitą už žemsiurbę atskirai išstatyti, tai praeis šiems sovokinis noras turėti savo būdelę ir etatus, nes juk “viską reikia kontroliuoti!“

Tai gal mokės žvejai, kurie nuolat sriūbauja, kaip jiems sunku, ir jau išsiverkė legvatų nuomos mokesčiuose bei papildomų sąlygų (be žvaigždutės)?

Gal liankų viarslaz – Būtingės plūduro technikai? Tai Mažeikiai jums papasakotų, kokie ten klientai, ir kaip tikrai šie “mokės“, aha.

O tai gal jau buriuotojai, kuriems ten kol kas nėra ką veikti iš viso, o apie elementarius dušus ir įprastas marinose paslaugas gal kalbėti nelabai išeina, nes ten ir… ne marina gi daroma. O į marinos mokestį, manau, žemsiurbės dar papildomai nelabai įskaičiuosite – už jas buriuotojas nemoka, ir jis ieškosi kitų vietų, kur jį mieliau popina.

Suprantama, tegul apie tai arklys galvoja – jo galva didesnė. Latvių liaudies patarlė (apie lietuvius ir mūsų herbą).

sventoji2

Kieno galva didesnė, kas čia šlėkta, ir kas tik pliku pasturgaliu maivytis tegali (iš mully1.wordpress.com)

Pridėsiu Artūro Dovydėno komentarą FB Classi Boats Lithuania (2013-04-11):

Nors visiems yra žinoma, kad duobę vandenyje visada užpila smėliu ir dumblu (toks fizikos dėsnis), tačiau tie, kurie skirsto pinigus net fizikos nežino. O fizika yra tokia – pakrantės bangų mūša pakelia smėlį. Vanduo su smėliu, patekęs į gilesnę vietą, sulėtina savo srovę ir nešamos frakcijos nusėda dugne. Taip viskas vyksta ne tik jūros pakrantėj, bet ir upėse ir lietuviai jau yra išmokę statyti upėse bunas, kad nusodintų nuosėdas pakrantėse, ir kad jos nenusėstų vagos, arba vandens kelio, viduryje.

Bet toliau nuo jūros pakrantės esančiame vandenyje nėra smėlio frakcijų ir ten niekas nenusėda. Tad įplaukimą į uostą reikia daryti toliau nuo pakrantės bangų mūšos ribos. Tam naudojami molai, einantys į jūrą, į gilesnius vandenis, kur vandens judėjimas dėl gylio yra sulėtėjęs. Taip padaryta Pavilostoje. Nors molų ilgis ten įspūdingas, vis tiek kas 2 metus latviai valo įplauką. Bet tai daug mažesni pinigai, nei tie milijonai, kuriuos Klaipėdos uostas užkasė Šventosios pakrantėje. Gaila, kad ubagai moka du kartus.

Bet tai dėsninga. Ubagai dažniausiai būna ubagais dėl proto stokos. Tokia man peršasi išvada žiūrint į vykstantį cirką su Šventosios uostu, su Drevernos uostu, su 18-a pastatytų prieplaukų Nemune, su užneštu smėliu Kuršių marių ir Atmatos farvateriu, su brakonierių tinklais, su brakonieriaujančiais mariose pasieniečiais, su Atominės statytojais (ką mes veiksim su elektros perprodukcija kai Kaliningradas ir Baltarusiai pastatys savo AE – čia mudviejų požiūris išsiskiria: statant VAE, šį klausimą sau uždavinės gudrašikniai ruskiai, kur jie kiš savo atominę “aliektrą“; bet tai jau nestatom, nes esame maža agrarinė šalis – skipper.lt past.) ir dar daug kuo, kas sveiku protu sunkiai suvokiama. Lietuvoje vaizdas ne ką daugiau skiriasi nuo važiavimo taksi (kuo toliau važiuoji, tuo daugiau moki) ir nuo skridimo lėktuvu (vienas vairuoja, o visi aplinkui vemia).

Tai va ir man pasidarė smalsu, kad turime po 10 aukštųjų mokyklų vienam milijonui gyventojų, o tarpe jų, nei VU, nei KTU, nei VDU, nei VGTU, nei KU, jei taip konkrečiau, neatsiranda specialistų, galinčių suprojektuoti tas nelemtas bunas jūrai (ar kaip jos kitaip vadintųsi)?

Grafas Juozapas Tiškevičius, manau, irgi ne pats projektavo – pasikvietė specialistą iš Prancūzijos (kodėl mes dviratį išradinėjam, jei net duotą iš Europos minti nepramokstam?). Nors, manau, ir prancūzui nelabai ką ten veikti buvę – anglai čia dar 1589 metais pagal Zigmanto Vazos privilegiją tiltą ir uostą statę. Po šio projektavimo tik Tiškevičiaus baudžiauninkai akmenis prie tilto į jūrą suvežiojo. Baltijos jūra palaipsniui mums suformavo gražų kurortinį paplūdimį Palangoje.

Tai jau čia mūsų šlėktelės gerai babkes papylavojo, kad su mužikėliais akmenukus iš tos jūros iškrapštytų, nes, matai, plekšnėms jie trukdo, susiploja žuvelės po akmenų svoriu, aha – tai dabar kasmet tenka vežioti smėlį iš karjerų arba nuo dugno siurbti ir pilti, nes jūra, o, koks netikėtumas, paplūdimius nuplauna!

sventoji3

Palangos tiltas 1956 metais – žiū, jūra banguoja, koks netikėtumas! (iš wikipedia.org)

Ech, kad jūsų pastangas tinkama linkme nukreipti: kad jūra smėlį paplūdimiui neštų Palangoje, o iš Šventosios uosto jį nunešdinėtų… Hidrologai, bliamba.

O aš ne hidrologas. Aš šiaip spragėsius kramsnoju ir iš makalavimosi, primenančio vištos be galvos lakstymus, šaipausi. Ir ne aš vienas, panašu.

Kas pasakys, kad ne linksmoje šalyje gyvenam?

Komentarų: 8

  1. :danai turi virš 7000km labilios pakrantės. Ir srovės jūroj kartais ten eiklesnės už vėją- tai statosi sau visokiausius “špikdamius“- nuo primityviausios akmenų krūvos iki būnų su promenadomis. Negi mokinsimės iš jų? Ai, bet jie žiauriai toli- už jūrų marių gi. Ir aplamai- čiukčiai jie ten visi, cirkų keistų prisigalvoja. Nors… pustomam Nerijos smėliui sutramdyti visai tiko daniškos kalnapušės…

    Patinka

    1. Jei vokietis būtų vadovavęsis dabartiniais LR įstatymais ir klausęs mūsų valdininkų, tai Nerijoje niekas negyventų, o vėjas ir toliau pustytų smėlį. Nes ir kalnapušės – šiukštu!

      Patinka

      1. Kažkuris nuopuša jau buvo pradėjęs aiškint, kad KN unikalumas yra vaikščiojančios kopos, o kalnapušės yra svetimkūniai, bet laimei nutildytas buvo.

        Patinka

        1. Nelaimei, dar yra toks Veselkos palikimas, kuris riboja marinų steigimą ir netgi tvarkymą…

          Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.