Burlaiviai mišrūnai, ir kaip “Brabander“ iš škunos brigantina pavirto

Anądien Škotijoje gyvenanti fantastinių apsakymų apie karves ir ufonautus rašytoja Eliza manęs Instagram žinutėje paklausė, kas čia toms tas jos nufotografuotas burlaivis.

Paryčiui Auguste Rodin mąstytojo ant fajansinio sosto pozoje dar taip iki galo neprabudęs ir per išmaniuką pažiūrėjau – bus barkentina: trys stiebai, kur tik priekinis turi rėjas (tuos skersinius buomus), o kiti stiebai, matyt, trikampes įstrižines bures, vadinamas čia bermudinėmis, nes tik su vienu giku (buomu, laikančiu apatinį burės kraštą, kai priekinė kraštinė yra priraišiota prie stiebo), kadangi viršutiniojo įkypaus žardo (vadinamo gafeliu) čia nesimato.

Tad norėjau tą ir pasakyti – na, suprask, barkentina čia kaip ir mūsiškis Meridian, stovintis Dangės kairiojo kranto krantinėje priešais Biržos tiltą uostamiestyje.

Olandų (tiksliau – zelandų) burlaivis “Oosterschelde“ Aberdeen’e Škotijoje (foto Eliza Moon)

Tik va ji parašė ir burlaivio pavadinimą – Rytinė Šelda (Oosterschelde).

Ir tai – viską keičia iš esmės!

Nes taip Meridian tipo barkentina staiga pavirto jau klaipėdiečių Brabander tipo škuna, kuriai čia yra pridėtas dar vienas stiebas, kadangi tas Oosterschelde burlaivis išties yra taip vadinama tristiebė marselinė škuna (topsail schooner).

Prakeikti olandai! – tada pagalvojau apie tų pomėgį gaminti visokius burlaivius mišrūnus.

Tiksliau – zelandai, kur ir yra šita Rytinė Šelda, ir kurie šiaip yra irgi “olandai“ (dačės kaip Dutch, su T, bet ne doičės kaip Deutsch) iš tos pačios nukuršėjusiųjų vokiečių “žemaičių“ Nyderlandijos respublikinės karalystės.

“Oosterschelde“ škunos burių planas (iš dutchtallship.com)

Nes, skirtingai nuo kokių britų, tai šitie dar ir gafelį (tą trapecinės burės viršutinį kraštą laikantį buomą) pasidaro kilojamą, užuot burę parišę prie jo ir išskleidinėję apatinio krašto nuleidimu, o ne viršutinio pakėlimu su visu gafeliu į viršų nuo giko (apatinio buomo).

Ir tokioje nuotraukoje vos įžiūrimi gikai yra su nuleistais gafeliais, kurie susilieja, tad net ir nesimato. O kad minėtasis mūsiškis Brabander dar ir priekinis stiebas irgi turi pilnavertę įstrižąją burę, kuri šį daro škuna (t.y. burlaiviu su visomis pagrindinėmis stiebų įstrižomis burėmis), bet jau ne barkentina, jei pridėtume vieną stiebą kaip Oosterschelde prie esamos “brigantininės“ konfigūracijos.

Tiesa, tokiu pačiu keistu brabanderiečio pavadinimu esanti lietuvių dvistiebė marselinė škuna šią priešakinio stiebo įstrižąją burę pavadinusi “škunine“, o ne foku pagal patį stiebą (t.y. priešakinis stiebas yra fokstiebis, o ne “škunstiebis“), manydami, kad taip burlaivis jau pavirsta škuna (kuo Brabander olandų užmanymu ir yra), o ne brigantina, kai žemutinė priešakinio stiebo tiesioji burė neteisingai pavadinama foku tarsi pagrindine (sic!) stiebo bure, tik va su ta papildoma “škunbure“, angliškai tuomet pavadinama trysail (kai galinė įstrižoji bus tuomet irgi spanker).

Klaipėdiečių škuna “Brabander“ buriuotojiškai išsikeltomis priešakine ir “škunine“ burėmis (foto © Johnnatch iš commons.wikimedia.org)

Na, bet nusipirkę iš tą škuną iš belgų brabantiečių (ar jų pusbrolių olandų – nepamenu jau istorijos) ir taip gavę instrukcijas anglų kalba, kas buvo anksčiau prieinama laisvai Klaipėdos Universiteto tinklapyje irgi dviem kalbom (ir ką turiu nusikopijavęs dabar jau, deja, mano užlūžusiame nešioklyje, tad cituoju tik iš atminties), kurių viena lityngliš versija teigė škuną esant išvis tik valtimi (boat), o ne laivu (ship) ar burlaiviu (tallship arba bendrai sailing vessel), tai ir nesugebėjo išsiversti sau į tą rusolandų kalbą to foresail, kitą šio stiebo jau tiesiąją apatinę priešakinę burę pasivadinę foku, kuris olandams šiaip jau yra breefok (jei Brabander išties dėl gafelinės priešakinės burės yra škuna, o ne brigantina pagal klaidinančius priešakinio stiebo burių pavadinimus).

Bet ir šiaip tie olandai prisigalvoja keistų burlaivio apiburinimų: antai Brabander škunai, kaip minėjau, “padžiovė“ tą bryfoką kaip dar vieną tiesiąją burę po rėja prie marso (stiebo ir jo prailginimo, vadinamo stenga, sudūrimo), kai va šioje Oosterschelde škunoje irgi yra marselinės tiesiosios burės (šiaip angliškai irgi vadinamos topsail – tad, būtų topselinėmis), tik pastarojoje tristiebėje škunoje olandai nematė prasmės dėti priešais stiebo pagrindine paskirtą įstrižąją didžiąją burę foką kito tiesiojo dar ir bryfoko (vis tiek juk pavėjiniame kurse tas pusę burės užstotų).

O ir priešakinio stiebo topinės burės (vadinamos marselinėmis) yra tik tiesiosios, nenumačius dar vienos įstrižosios virš priešakinio stiebo gafelio (vadintino topseliu) – tam čia užtenka ir tarp stiebų ant grot-štago (išilginės priekinės vidurinio stiebo stiebvirvės) esančios tiesiog čia įstrižosios (t.y. grot-stakselio, jei taip “rusolandiškai“), kai pats grotstiebis (tas vidurinis stiebas) ir bezanstiebis (t.y. galinis stiebas) turi po topselinę burę virš tų stiebų pagrindinių burių: grot-topselis ir atitinkamai bezanstiebyje virš bezanio gafelio yra kriuselis (arba kriu-topselis, kaip bepavadinsite savo rusiška laužyta išsigalvota terminologija, tik primenu, kad virš pagrindinių stiebo burių esantys topseliai yra įstrižieji, kai marseliai – tiesieji, nors angliškai yra paprastai visi jie tiesiog topsail, nes viršburės, ir tiek).

Tristiebė marselinė škuna “Oosterschelde“ visomis burėmis (iš dutchtallship.com/oosterschelde/)

Va taip ir subalamūtino tie olandai per belgus dar ir lietuvius, pardavus nei tai “marsiečių“ škuną, nei tai brigantiną (arba “škunbrigą“) su ta “škunbure“ – svarbu, kad Brabanderio kapitonui ir bocmanui aišku, kurios ten tos burės savo matrosus pasiųsti tvarkyti.

Ką padarysi, kad olandai mėgsta visokius mišrūnus: gal pradžioje ir Brabander darė brigantina, bet paskui kažkam šovė į galvą išganinga mintis – o kas jei ir priešakiniam stiebui pridėsime gafelį, tai galės šcheruose geriau laviruoti, taupydamas dyzeliną?!

Olandai – dar ir pagal taupumą tokie “suvalkiečiai“.

Jie va ir jachtas susigalvojo tam, kad laivo ar uosto administracijos tarnybiniame barkase tie irkluotojai išlaikyti brangiai kainuoja, tai ikivariklinėje epochoje geriau su vėjeliu prasinešti tiesiogine prasme – bures išsikėlus.

O štai toks laivas, kaip olandiška fluita (ol. vliet, kartais dar klaidingai pavadinama fleita – angl. fuiyt)?

Olandiška fluita – fregatų pirmtakė (graviūra Wenceslaus Hollar iš University of Toronto Wenceslaus Hollar Digital Collection via commons.wikimedia.org)

Kas čia per nesusipratimas?

Brigas tarsi jolas čia irgi gavęs papildomą stiebuką gale vairavimui palengvinti, ar šiaip pataupė šykštukai olandukai tas bures galiniam stiebui, tai ir nesuprasi – dar dvistiebis čia laivas tiesiomis burėmis su trečio stiebo rudimentais, ar jau tristiebio burlaivio dar neišsivystę užuomazgos?

Brigantina, tiesa, tokia škunbrigė – italų piratų (ital. brigante nuo briganol – plėšikas) išmislas, nors tos irgi pradžioje dar ir irklinėmis buvę, pasekoje gavę vieną tiesiųjų burių stiebą, o kitą – įstrižųjų.

Tipiška brigantina, kokia buriavęs ir “Penkiolikmetis kapitonas“ Jules Verne tame romane (graviūra iš Pearson Scott Foresman via commons.wikimedia.org)

Tai irgi toks geras mišrūnas, vadinamas ir hermafroditiniu brigu, sakyčiau, tik gal šįkart olandai tyliai švilpiniuoja itališkas serenadas o sole mio sau fryziškų užutekių nuošalyje, apsimesdami, kad prie to nagų jie neprikišę, kaip ir, suprask, dar prie barkentinos, kuri yra toks “škunbarkas“.

Tiesa, belgai ne tik Brabander, bet irgi turėjo tokią kaip mūsiškis Meridian savo garsią barkentiną Mercator, tai gal be reikalo čia olandus apšneku?

Belgų barkentina ”Mercator“ – suomių statytos sovietams klaipėdiečių barkentinos “Meridian“ giminė (Yasmina paveikslo foto Georges Jansoone via commons.wikimedia.org)

Gal vis tiek belgai dėl visko kalti?

Dar ir brabanderiečius taip suklaidino – nei jie vokiečiai, nepaisant vėliavos spalvų, kad tvarkos čia žiūrėtųsi, nei jie olandai, kad burlaiviuose dar irgi labai ką išmanytų.

O ką dar kaltinti čia taip ir dėl šniavų (angl. snow), ir dėl tų paminėtų išvis hermafroditinių brigų, ir dėl dvigubų marselinių-topselinių škunų (angl. jackass brig – asiliškas brigas), ir dėl netgi marselinių kečų (ir išvis dėl kečų kaip atbulų škunų), ar netikrų kečų – jolų (angl. yawl), kaip “sufluitintų“ jachtų, ir t.t.

Dvistiebių burlaivių tipažai (pagal Refundpolitics iš commons.wikimedia.org)

Nebėra tvarkos!

Ordnung muss sein!

Va kitas reikalas – baltimorietiškos škunos, vadinamos… kliperiais.

Kas šiaip juk kliperiai yra tristiebiai fregatinio apiburinimo vandenynų krovininiai burlaiviai – kaip garsioji Cutty Sark, stovinti sausai Gryniče šalia nulinio dienovidinio karališkosios observatorijos papėdėje ir britų laivyno karo akademijos bei aludės sero Francis Chichester laivės vardu, ir prie pirmojo pėsčiųjų tunelio Londone po Temze.

Baltimorietiškų kliperių tradicijoje – marselinė škuna “Shenandoah“ (foto © Gordon Leggett iš commons.wikimedia.org)

Kaip bebūtų, kaip sakė mane škvaliukus Kauno mariose gaudyti mokęs Andrius, cituodamas savo senelį, smetonišką boksininką: visi laivai plaukia – tik nereikia jiems trukdyti!

Ir gal jau metas daugiau laiko jums praleisti ant vandens, tai reguliaraus publikavimo kaip dabar iki pat rudens nepažadu, tačiau dar atminkite – šiemet rugsėjo 7-tąją per nacionalinę buriuotojo dieną yra jau lietuvių buriavimo Lietuvoje šimtmetis, įkūrus Lietuvos Jacht-Klubą Kaune!

Apvalus jubiliejus, kurio proga – susitiksime ant vandens (ir su ugniniu vandeniu, nes tradicijas būtina saugoti, puoselėti ir jomis sekti)!

Ahoy!

P.S. ei, karo jūrininkai, grąžinkite iš mūsų 1992-aisiais nukniauktą tą 1921-ųjų jachtklubo vėliavą! Arba antraip!…