Kelias į Vengoževą (Droga do Węgorzewa)

Išsivedžiau trečiądien po veterinaro pabadymo antibiotikais jau atsigaunančią penkiolikmetę ciuciundrą Morką taip įprastai ryte po pusryčių palaistyti prie namų seniai peraugusios žolytės, nes Varėna neturi seniūno, o į jo pavaduotojus manęs nepriėmė, nors konkursą aš ir laimėjau, ir oras, kaip pagal profesinę ligą nedelsdamas konstatavau, buvo išties nuostabus buriavimui – švietė saulė ir pūtė pastovus švelnus vėjelis…

Bet neturėjau kur ir su kuo buriuoti – aš šiemet visiškai neburiuotojas, nors ir šiaip, tai koks iš manęs išvis dabar buriuotojas, kai per karantinus tą jachtą iš esmės jau pravalgiau, o dabar ekonomikoje ir darbo rinkoje ne tik Lietuvoje užsivožia varinis dubuo bei ateina poliarinis šunėkas rusišku vardu, kuris rimuojasi su žodžiu kapiec?

O po to dar stokojantis empatijos ir šeimininkiško supratimo, kad gal elektrą reikia jau pataupyti, tai derėtų arba išjungti, arba pažiūrėti, gal kas ten į kitą pusę atsibrazdinęs, taip netyčia (tikiuosi!) mane rūsyje iš lauko, kai spyna iš vidaus išlaužta, užrakino žioplas kaimynas, kol aš ten iškraudinėjau žiemai užvekuotus stiklainius su šparagais, agurkėliais ir netgi slyvomis.

Telefonas liko viršuje namuose, aišku, nes – “aš gi tik trumpam, šast ten ir parbėgu čia, a-nea?“

Maniškė tortą draugės gimtadieniui begaminanti profesionali šefė beigi smaližė konditerė irgi manęs prapuolenio taip nelabai pasigedo, pamaniusi, kad aš gal nurėpliojau ta proga į mišką pasikarti… ant skersinio, kaip retkarčiais tokios kvailos mintys man kyla, o užsukto rūsyje vandentiekio problema taip pat nesudomino nei vieno mūsų daugiabučio gyventojo, kol manęs kaip kokio katuko iš nelaisvės jau pagaliau neišleido pro šalį ėjusi vietos teismo teisėja Silvana su savo kovine, bet labai draugiška Stafordšyro bulterjere Didi.

* * *

Bet jei jau klausiate, kodėl taip ilgai nerašiau čia – tai tikrai ne todėl, kad visą tą laiką taip ir prakiurksojau rūsyje užrakintas.

Tiesiog – jums yra buriavimo sezonas, o aš esu svetimas toje gyvenimo šventėje, kaip Kysai sakęs Ostapas, nors ir vilkėjęs beveik buriuotojiško stiliaus paradinius drabužius, tačiau mažai ką turėjęs bendro su balta bure, kuri tokia vieniša bolavo plieninių laivų fone.

O, jei klausiate, tai mielasis Virgas vis tik paskambino (šiemet dažnai lyja, tai ketvirtadienį skambino ne po lietaus, o prieš lietų) ir pasiūlė su juo dar liepą man išmauti į Viduržemio jūrą pas Atlantą įveikusį jo Verbliūdą, tačiau iš kur aš, varguolis, tam finansų sukrapštysiu, kaip jau paminėjau aukščiau?

Va, ir šį ketvirtadienį Darius “Olandas“ išsigrūdo į Mingę pas savo piratiškai išdekoruotą šį sezoną Carpe Diem (žr. foto – dėl dizaino ir išdekoravimo kreiptis į jį), o jus irgi tarpukario LBS simbolika padabinta apranga galintis aprūpinti Donatas yra sakęs, kad taip lankosi po šio vardan Marytės prailginto savaitgalio Mozūruose.

Olandiškoji “Carpe Diem“ Mingės uostelyje (foto paties Dariaus “Olando“ Bulanavičiaus)

Gimtadienį atšventęs taip Dėdė Romas ir toliau užtikrintai skina pergales vasarą su Vasara, o Kauno “turistai“ patys bomžavoja tarp dangaus ir žemės arba, jei tiksliau, tai kranto ir vandens, bet norisi tikėti, kad ir šiemet nacionalinę buriuotojų dieną sugebės drauge susibūrę paminėti (kai mūsų neburingos karinės jūrų pajėgos šiemet net savo įkūrimo dienos nesugebėjo pažymėti, tai gal šie “laivūnai“ švenčia Rusijos karinio laivyno dieną?).

O ir Mozūrų, kaip jau minėjau, tai tikrai jau esu dar nuo žiemos šiemet labai pasiilgęs, todėl suprantate, kad šį grafomaniška įžanga nėra atsitiktinė, o išties – dar ir kaip įvadinė.

* * *

Įvadinė – į buriuotojišką (nors veikiau tekstu gal primenančią mūsų baikeriškąją “Juodąją orchidėją“) dainą apie kelią į Węgorzewo, lietuviška žinomą kaip VengožEvas – taip va teisingai kirčiuoti derėtų ne kaip kokiemstais gOželiams raidę O, bet pagal vietos toponimo, nors ir žinomo lietuviškai kaip Ungura, o vokiškai Angerburgu, originalų kirčiavimą antrąją E, nes lenkų ir esperanto kalbose visada kirčiuotas yra priešpaskutinis skiemuo.

Šią dainą aš jau gana seniai ketinau išversti į lietuvių kalbą ir adaptuoti dainavimui mūsų gimtąja kalba – bent jau tikrai pernai, nors įtariu, kad gerokai nuo seniau, tik vis nerasdavau teksto bei akordų, o užsirašyti klausant ir nusirašyti žiūrint kokį koncertą, prisipažinsiu, kažkaip vis patingėdavau.

Bet kadangi šiandien nutiko toks oras ir tokie aukščiau aprašyti įvykiai, tai, išleistas iš rūsio ir kokią valandą pasikeikęs nesusvietiškai, tiesiog sėdau ir tekstą, esantį jums žemiau, sudėliojau.

Tiesa, kaip dažnai nutinka tokiais atvejais, tai netgi gavosi geriau už patį originalą, todėl jau teko kitądien apsižiūrėjus prisėsti perdėliojimui jau “kaip reikia“, kad būtų adaptuotas dainos vertimas, o ne plagiatas panašia, tačiau kiek pakeista melodija to siužeto pagrindu.

* * *

Kalbant apie siužetus, tai ne tik Mingė yra toks savotiškai gal “lietuviškas Vengoževas“ (beje, irgi iš plačios akvatorijos su labai panašiu upe-kanalu į jų uostelį!), bet ir Kauno marių buriuotojai, bet abejo, prisiderintų šią dainą sau, nes pastarieji taip turi tokią Meilės įlanką (ša, husarai!), o ir drąsių merginų, kurias galima pavėžinti motociklais, jiems netrūksta.

Na, gal tik originaliame tekste dar yra minima degtinė greta to svaiginančio vėjo, bet tautinis vaižgantiškasis matulo-veryginis blaiviškumas neleidžia jūsų dabar nuvesti tais nedorais girtuoklystės keliais, kurie yra neatsiejama ne tik nacionalinių buriavimo ypatumų, bet ir tarptautinio jūriškumo kultūrinių tradicijų dalimi (antraip, iš kur kiltų tas poreikis padainuoti?).

Galop, kaip nepirmąkart adaptuojantis vertimus dainoms, darkart padūsausiu, kokia graži ir tauri ta mūsų gimtoji kalba, tik va skiemenimis mūsų žodžiai yra ilgoki, o ir keturios kirčiuotės ne visada padeda išlaikyti muzikinę ritmiką pagal autoriaus sumanymus.

Ir šįkart, prisipažinsiu, adaptuoti lenkiško ir ne vieno lietuvio išsinuomota ten laive jau aplankyto Vengoževo pagal lietuviškas realijas aš nenorėjau – juolab, kiek čia to kelio į Mozūrų, ir galima kaip lyriniam herojui lygiai taip pat į ten pašokti, tiesa? Ir juk net kapsai nuo Vilkaviškio savo klubinę “Škvalo“ atvirąją regatą kasmet organizuoja tose apylinkėse.

Vis tik tikiuosi, kad siaubingai nedaininga lietuvių tauta pradės gal kada nors dar man gyvam esant dainuoti buriuotojiškas ir jūreiviškas dainas (o va kaip tik šią savaitę vyksta trijų dienų szanty dainų festivalis Sztynort uostelyje…), ir bus džiugu, kad tą repertuarą dabar dar viena daina taip čia va papildysiu.

Nes neįmanoma jokia jūrinė ir buriuotojiška kultūra be “liaudiškų“ dainų ta tema.

* * *

Kelias į Vengoževą (Droga do Węgorzewa)

muzika ir originalūs žodžiai lenkų kalba – Dariusz “Grzywa“ Wołosewicz
adaptuotas dainos vertimas į lietuvių kalbą – Egidijusz “Szyper“ Nasewicz Egidijus “Škiperis“ Nasevičius

D | A | D | %
% | A | D | %
G | % | D | %
% | A | D | %

[Chorus] (*-bare):

Bm | F#m | G* | A*
D | Bm | E | A
G | A | D | Bm
C | A | D | %

[Verse #1]

Spot[D]kałem kiedyś małą lady [A]gdzieś przy drodze do Węgorz[D]ewa

• Panelę mielą aš sutikau kely į Vengoževą,

Jechałem tam, a w duszy ciągle głośno [A]grał mi rock’n’[D]roll

• Ilgoj kelionėj mano sieloj grojo rock’n’roll,

Zabrałem [G]ją ze sobą, nic nie miałem w końcu do stra[D]cenia

• Pralėkti negalėjau ir sustojau pasiimt ją –

Do dziś w pamięci został mi tamten [A]dzień i tamta krótka [D]noc

• Ir dieną tą su naktimi aš pamenu lig šiol.

[Verse #2]

A gdy mój Junak poczuł na swoim [A]grzbiecie młodą łądną dziew[D]czynę

• Kai plieno žirgas ant kupros pajuto šią merginą,

To dostał kopa i do celu [A]jak szalony rumak [D]gnał

• Lyg jaunas nuskuodė link uosto jis visu greičiu,

Ku tej przys[G]tani gdzie łódź stoi i która niebawem wyp[D]łynie

• Kur mano laivas nekantravo jau pradėt plaukimą

Jak tylko zadmie w białe żagle [A]silny i pomyślny [D]wiatr

• Su vėju burėse ir taškomam smagiai bangų.

[Refrain]

Ku tej przys[G]tani gdzie łódź stoi i która niebawem wyp[D]łynie

• Kur mano laivas nekantravo jau pradėt plaukimą

Jak tylko zadmie w białe żagle [A]silny i pomyślny [D]wiatr

• Su vėju burėse ir taškomam smagiai bangų.

[Chorus]

A więc [Bm]płyń stara [F#m]łajbo jak naj[G*]dalej od złych [A*]wspomnień

• • Taigi plauk, senas laive, noriu rūpesčius pamiršti,

I nie [D]pytaj mnie dla[Bm]czego z inną [E]damą jestem [A]dziś

• • Ir nepyki, kad merginą kitą tau įsodinau!

Chce się z [G]wiatrem napić [A]wódki, potem [D]kochać nieprzy[Bm]tomnie

• • Aš su vėju noriu svaigti, o po to karštai mylėti,

Z tą dziew[C]czyna chociaż [A]nie wiem o niej [D]nic

• • Tą merginą, nors jos vardo nežinau.

[Verse #3]

Przysz tym wie[D]czorem nasza łódź zdjęła [A]żagle w małej cichej za[D]toczce

• Bures nuleidom nakčiai stoję prie smėlėto kranto –

Lepszego miejsca prożno szukać na u[A]pojne rendez-[D]vous

• Geresnės įlankos nėra aistringam rendez-vous

Pamietam [G]jak przy pierwszym pocałunku rzekła słowa pro[D]rocze

• Po pirmo bučinio pasakė man šypsodama tarp kitko:

Wiem myslisz jestem łatwa [A]lecz i tak w tej nocy bedziesz [D]mój

• “Iškart žinojau, kad šiąnakt tik mano būsi tu…“

[Refrain]

Pamietam [G]jak przy pierwszym pocałunku rzekła słowa pro[D]rocze

• Po pirmo bučinio pasakė man šypsodama tarp kitko:

Wiem myslisz jestem łatwa [A]lecz i tak w tej nocy bedziesz [D]mój

• “Iškart žinojau, kad šiąnakt tik mano būsi tu…“

[Chorus]

A więc [Bm]płyń stara [F#m]łajbo jak naj[G*]dalej od złych [A*]wspomnień

• • Taigi plauk, senas laive, noriu rūpesčius pamiršti,

I nie [D]pytaj mnie dla[Bm]czego z inną [E]damą jestem [A]dziś

• • Ir nepyki, kad merginą kitą tau įsodinau!

Chce się z [G]wiatrem napić [A]wódki, potem [D]kochać nieprzy[Bm]tomnie

• • Aš su vėju noriu svaigti, o po to karštai mylėti,

Z tą dziew[C]czyna chociaż [A]nie wiem o niej [D]nic

• • Tą merginą, nors jos vardo nežinau.

[Instrumental+Harmonica]

D | A | D | %
% | A | D | %
G | % | D | %
% | A | D | %

G | % | D | %
% | A | D | %

[Chorus]

A więc [Bm]płyń stara [F#m]łajbo jak naj[G*]dalej od złych [A*]wspomnień

• • Taigi plauk, senas laive, noriu rūpesčius pamiršti,

I nie [D]pytaj mnie dla[Bm]czego z inną [E]damą jestem [A]dziś

• • Ir nepyki, kad merginą kitą tau įsodinau!

Chce się z [G]wiatrem napić [A]wódki, potem [D]kochać nieprzy[Bm]tomnie

• • Aš su vėju noriu svaigti, o po to karštai mylėti,

Z tą dziew[C]czyna chociaż [A]nie wiem o niej [D]nic

• • Tą merginą, nors jos vardo nežinau.

[Chorus]

A więc [Bm]płyń stara [F#m]łajbo jak naj[G*]dalej od złych [A*]wspomnień

• • Taigi plauk, senas laive, noriu rūpesčius pamiršti,

I nie [D]pytaj mnie dla[Bm]czego z inną [E]damą jestem [A]dziś

• • Ir nepyki, kad merginą kitą tau įsodinau!

Chce się z [G]wiatrem napić [A]wódki, potem [D]kochać nieprzy[Bm]tomnie

• • Aš su vėju noriu svaigti, o po to karštai mylėti,

Z tą dziew[C]czyna chociaż [A]nie wiem o niej [D]nic

• • Tą merginą, nors jos vardo nežinau.

[Refrain]

Z tą dziew[C]czyna chociaż [A]nie wiem o niej [D]nic

• • Tą merginą, nors jos vardo nežinau.

Z tą dziew[C]czyna chociaż [A]nie wiem o niej [D]nic

• • Tą merginą, nors jos vardo nežinau.

Varėna,
2022-08-13/09-04 (nes kiek dar galima tikslinti!)

* * *

Taip pat yra ir mano anksčiau minėto ir gyvai Sztynort tavernoje “praeitame gyvenime“ klausyto Tomasz “Gr0m“ Paczorek atliekama šios dainos versija:

Kai kurie tekste jo žodžiai šiek tiek skiriasi (pvz., jo lyrinis herojus važiuoja amerikietišku Harley Davidson, o ne “lenkišku harliu“ vadintu SFM Junak), o ir priedainio akordų seka yra trečioje ir ketvirtoje eilutėse šiek tiek pakeista:

Bm| F#m| G* | A*
D | F#m| E | A
G | A | F#m| Bm
G* | A* | D

O ir šiaip galite rinktis vietoje aukščiau pateiktos D (re mažorinės) tonacijos ir žemesnę C (do mažorinę) tonaciją pagal savo balso “oktavas“ – išmokus šią versiją, tai nesunkiai grįžtama prie D tonacijos tiesiog užsimetus capo ant II skirtuko.

Ir net jei pasirinktumėte “liaudišką“ G tonaciją, tai tuomet labai “kaubojiškais akordais“ ši daina suskambėtų netgi kaip: G-D-G, G-D-G, C-D-G, G-D-G (t.y. I-IV-I, I-IV-I, V-IV-I, I-IV-I) ir taip toliau priedainis Em-Bm-C-D, G-Em-A-D, C-D-G-Em, F-D-G.

T.y. vi-iii-IV-V, I-vi-II-V, IV-V-I-vi, VII-V-I, kur čia priedainio antroje eilutėje tas trečias akordas peršoka į aukštesnę E tonaciją, nors aš čia palikau “neteisingai“ pažymėtą pagal vyraujančiąją, kaip ir čia ketvirtoje esantis pirmasis dar nukrenta į žemesnę C nuo vyraujančios, nors aš jį taip pat irgi pažymėjau pagal pastarąją, o ne vietoje “originalios“ Gr0m sugrotos versijos priedainio paskutinėse dvejose eilutėse be kritimų žemyn ir toliau G tonacijoje vietoje F, grojant C kaip IV (bet tai ko norėti iš tų prakeiktų šopenų?!).

Yippee yay oh… tfu, ahoy!

---

Ačiū rėmėjams Patreon ir atskirai pabalsuojantiems savo pinigais per PayPal!