Apie skandutes (2/3): shanty tipai


Pirmoje dalyje sužinojote ne tik, kas yra shanty, bet netgi ir lietuvišką tradicinę (!) darbinę jūreivišką (nors ir marių žvejų) dainą.

O dabar metas išsiaiškinti, kaip skirstomos tos skandutės.

* * *

Ir visų pirma reikia atskirti tradicines shanty kaip jūreiviškas darbo dainas, kuriomis tapo pradžioje buvę skanduotės darbo ritmui suderinti, ir tas jūreiviškas dainas, kurios nėra shanty tradicine prasme, nors dabar jau taip ir pavadinamos – pastarosios yra jūreiviškos laisvalaikio dainos, todėl vadinamos forecastle songs (t.y. priekinio denio, arba bako, dainos – kas reiškia paprastus jūreivius, skirtingai nuo karininkų, kuriems skirtas galinis denis arba jutas) arba kubriko dainos (oland. koebrug – jūreivių gyvenamoji patalpa laive, kuri paprastai ir būdavusi po deniu laivo priešakyje, kai karininkams skirtos kajutės įrengtos laivagalyje).

Noriu atkreipti dėmesį, kad nebūtinai shanty ir forecastle songs būdavę tik apie jūrą – kranto ir artimųjų bei namų besiilgintys jūreiviai mielai dainuodavę visiškai ne jūrines, o labiau sausumai būdingas dainas, kurias ir pagal ritmą pritaikydavę darbui, ir bendrai laisvu metu dainuodavę apie tai, ko pasiilgę, kol yra jūrose.

Farewell, my dear father, likewise mother too;
I am going to ramble this country all through;
And when I get tired, I’ll sit down and cry,
And think on pretty Sarah with tears in my eyes.

Štai ir praeitoje dalyje minėtoje “Stinta pūkis“ savo antro balso partijoje apdainuojama yra mergužėlę ir dvarelis, tiesa? Taip ne išimtimi buvę ir angliškosios jūreivių dainos, kurie pritaikydavę savo darbui tiek populiarias to meto “popso“ dainas, tiek ir laisvalaikiui sau dainuodavę įvairias “kranto“ balades bei, kaip gi be to, ir užstalės dainas.

O kad shanty dabar vadinamos visos jūreiviškos ir buriuotojiškos dainos, tai irgi nenuostabu – kaip ir mūsų gi Dainų švenčių bei liaudiškų duokimgariškų kolektyvų dainorėliai ir šokėjėliai nelabai atskiria, kuri lietuvių liaudies daina skirta buvo kulti javus, kuri šienauti ar grėbti, kuri minti kokį silosą (ar ką jie ten – gi ne vynuoges Lietuvos kaime gal?) arba plakti grietinę ar mušti sviestą, o gal ir prie žlugto ant liepto ar prie verpimo ratelio pasidainuoti sau už radiją.

Taip va ir dabartiniai shanty atlikėjai dažniausiai visas savo marinistines dainas vadina tik šiuo mandru žodžiu, juolab, kad tą shanty praktinį poreikį laivuose seniai jau užmušė garo mašinos, mechaninės gervės bei varikliai, nors burlaivių laikais kapitonai, samdydami jūreivį reisui, netgi klausdavę, kiek tas gerai mokąs dainuoti prie virvių.

* * *

Bet ir kaip bebūtų keista, tačiau shanty išties yra labiau… amerikietiškas, net ne britiškas, kaip šios jūrų imperijos, išmislas – nes britų Royal Navy formaliai netgi shanty buvo uždraustos, kadangi karo laive klausaisi vadų komandų balsu arba nurodymų laivūnų švilpyne ir jas tylėdamas vykdai, o ne pasidainuoji sau ir draugams, kad gautųsi koks draugiškas “ei-oplia-kartu!“.

Tai amerikiečiai yra pragmatiška verslo tauta, kurioje didesnio pelno labui jų įgulos komerciniuose burlaiviuose ir buvo sumažintos skaičiumi, todėl jiems tos shanty iš esmės buvo savotiška know-how technologija, leidusi efektyviau išnaudoti mažesnę įgulą prie to paties buringumo, tokiu skandavimo ir dainavimo metodu išgaunant sutelktines komandos pastangas – yra apie ką pagalvoti mūsų visiems ofisiniams čingačgukams, kurie savo pavaldiniams organizuoja visokius tymbildingus.

Didžiausias shanty populiarumas buvęs 19-tame amžiuje tarpe tarp Napoleono karų galo ir JAV Pilietinio karo pradžios – burlaivių epochos “gulbės giesmės“ (vaje, kokia nuvalkiota idioma).

Ir tai veikiau susiję kaip tik su transatlantiniais medvilnės bei tabako siuntų reisais iš JAV į Britaniją (iš čia – labai daug juodaodžių muzikinių bei ritminių shanty motyvų, kurie dainomis sau padėdami kraudavę plantacijų produkciją), ir su atsiradimu jau reguliarių pašto laivų (dar britų sugalvotas kolonijoms spėriai aptarnauti per visą jų imperiją, kurioje niekada nenusileidžia saulė, packet ship – tai pagal tvarkaraštį kursuojantis nedidelis laivas, pervežantis svarbias pašto siuntas, t.y. paketus, ir keleivius) bei transokeaninių burlaivių (t.y. windjammer – kas prasidėjo dar nuo arbatos kliperių) konkurencija iki buvo pilnai paleisti Sueco ir Panamos kanalai, taip paspartinę bei atpiginę garlaivių reisus, lyginant su milžiniškais burlaiviais, sukusiais ratus aplink pasaulį.

Ir kai tik šiuose ilguose jūrų maršrutuose vieną po kito burlaivius jau 19a. gale ėmė sparčiai pakeisti ištobulėję garlaiviai – išnyko ir denyje tampant virves bei stiebuose surenkant prie rėjų bures jūreivių trauktos jų shanty, kurios gal ilgiausiai išsilaikė tik tarp kūrikų, ritmiškai šiūpėliuojančių anglį triume į garo katilų krosnis.

Visa laimė, kad technologinės revoliucijos pasekoje taip sukultūrintos ir laisvalaikį bei hobius įgavusios visuomenės tarpe jau atsirado dar ir akademinis susidomėjimas šiuo liaudišku muzikiniu paveldu, kurio dalimi buvo ir jūreiviškos darbo bei užstalės ir poilsio dainos, ir kartu didėjo pramogų įvairovės siekiančios visuomenės poreikis pasipildyti taip savo “miestietiškos“ (biurgeriškos bei buržuazinės) populiariosios muzikos repertuarą naujais iki tol nepažintais dėl socialinių skirtumų žanrais.

We come on the Sloop John B., my grandfather and me.
Around Nassau town we did roam.
Drinking all night, got into a fight,
Well I feel so break up, I want to go home.

So hoist up the John B’s sails, see how the main sail sets,
Call for the captain ashore, and let me go home.
Let me go home, I want to go home,
Well I feel so break up, I want to go home.

Visa to išdavoje netgi subkultūros tas “gėlių vaikų“ kartos folk dainininkas Bob Dylan taip gavo mūsų dienomis net Nobelio literatūrinę premiją – tas folk arba liaudiškos muzikos poreikis tapti naujuoju komerciniu pop‘su jau išgyveno ne vieną populiarumo bangą Vakaruose per jau gerą šimtmetį nuo visa to pradžios, sutapusios su visuomenės industrializacija, turtėjimu ir iš esmės laisvalaikio atsiradimu.

Kurį juk ir reikėjo užpildyti įvairiomis formomis, kas anksčiau būdinga buvo tik dvarų kultūrai ir kameriniam muzikavimui “kilmingų panelių instituto“ absolvenčių draugijose aukštuomenėje, o dabar tapo prieinamu vidurinei miestiečių klasei bei inteligentijai.

Taip būta juk ir Lietuvoje: štai pas mus tiek žanro klasikas Vytautas “Simas“ Babravičius (“Autostrada Vilnius-Kaunas“), tiek ir ŽAS bei Veronikos Pavilionienės bendras projektas, tiek ir roko grupės “Skylė“ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė Eurovizijoje su liaudiška daina “Strazdas“, tiek ir dabar liaudies muziką “komercinanti“ grupė “Žalvarinis“, ir pan. – tik be galo jaučiamas jūrinių dainų trūkumas dėl liūdnų Lietuvos istorinių su tuo susijusių aplinkybių.

O kai 19a. gale bei 20a. pradžioje buriavimas Vakaruose tapo ne tik aristokratijos, bet ir prakutusios aukštesnės ir vidurinės klasės hobiu – taip ir tas buvęs “darbinis“ jūrinis paveldas shanty vardu tapo ir šios naujos marinistinės tradicijos bei bendrai ir jachtingo subkultūros neatskiriama dalimi, jau tuomet buriuotojams neleidžiant šitoms dainoms pranykti.

Ir kai britai su prancūzais dar va praeito amžiaus jau po Antrojo Pasaulinio karo 60-tųjų gale sukėlė vandenynų buriavimo ir buriavimo bendrai bumą, taip JAV gimė netgi toks muzikos žanras kaip sailing rock, o taip per muziką ir amerikietiškos kultūros ekspansiją pakeliui ir kitos tautos prisijungė – štai kaimynai lenkai net socializmo metais visada turėjo daugiau laisvės ir priėjimo prie Vakarų masinės kultūros ir visokių trendų, nei mes savo sovietinėje stagnacijoje uždaryti už Geležinės Uždangos.

Todėl ir lenkų szanty judėjimas kilo tarp jų buriuotojų kone taip iškart paskui vakariečius net nelabai atsilikdamas dar praeito amžiaus 70-80-aisiais metais, o mūsų “tarybinėje estradoje“ per rusus tik viena kita daina lietuvišką tą kažkur kitur vykstantį judėjimą ir subkultūrą teatspindėjo, mūsų buriuotojams iš esmės gi kiurksant tik KGB griežtai kontroliuojamuose vidaus vandenyse be laisvesnio išėjimo į jūras ir apribojus bendravimą su “imperialistiniais“ buriuotojais kaip potencialiais NATO “šnipais“.

To pasekmės iki šiol jaučiamos: juk svarbiausia lietuviška regata iki šiol – tik 1947-aisiais po sovietinių profsąjungų vėliava (tapusia LBS vėliava dabar) sukurta KMR, t.y. Kuršmarių, o ne kokia nors Baltijos jūros, kai Rudeninė Baltija išvis jau įgavusi nekokią šlovę, švelniai tariant.

Tai va tas neužmušamas optimistas manyje iki šiol vis dar laukia tos lietuviškos šantės, arba skandutės bei buriuotojiškos dainos, bumo.

Pasikuklinau – išties ne tik laukia, bet ir verčia shanty klasiką į lietuvių kalbą, kad būtų artima ir mūsų tautai mūsų gimtąja kalba!

* * *

Tad aukščiau minėtų laisvalaikio jūreiviškų dainų skirstyti į balades, užstalės dainas (kas yra labai svarbi marinistinė bei buriuotojiška tradicija!) ar pan. neužsiciklinsiu, kaip ir patys galėsite plačiau pasigilinti į šią shanty subkultūros temą, ir kokie “kultūrininkai“ ką joje nuveikė, ir kas yra čia jau laikomi klasikais Vakaruose.

Užteks paminėti, kad kone seniausiai žinoma iki dabar vis dar dainuojama jūreiviška daina yra kilusi britų Royal Navy dar Napoleono karų metu, kuomet ne vienerius metus pakariavę Iberijos pusiasalyje Ispanijoje britų kariai ir jūrininkai jau grįžo namo.

Per tą laiką ne vienas jų ten sukūrė ir savotiškas šeimas, gal ne visada tinkamai įformintas bažnyčiose dėl formalių religinių skirtumų ar net tarnybos apribojimų, ir kurias jiems teko palikti – ir apie tai yra daina Spanish Ladies, kuri nėra jokia darbinė daina, be abejo, tačiau jau keli šimtmečiai tampriai siejama su jūreivyste, ir kuri turi vertimus iš anglų kalbos į kitas kalbas bei yra netgi gana populiari szanty ir tarp lenkų buriuotojų (nenuostabu, kad amerikiečiai turi netgi savo dainos versiją, pakeitę senutėlę Angliją į Naująją Angliją – Yankee Whalermen):

Farewell an’ adieu to you fair Spanish ladies,
Farewell an’ adieu to you ladies of Spain,
For we’ve received orders for to sail for old England,
An’ hope very shortly to see you again.

We’ll rant an’ we’ll roar, like true British sailors,
We’ll rant an’ we’ll rave across the salt seas,
‘Till we strike soundings in the Channel of Old England,
From Ushant to Scilly is thirty-four leagues.

Tarp šiuolaikinių tokių shanty netgi piratiška vadinama, be abejo, yra Karibų Piratų filmo išpopuliarinta labai tradiciškai ir senoviškai skambanti Yo Ho Ho and the Bottle of Rum (15 Men on a Dead Man’s Chest). O tarp užstalės dainų, mielai dainuojama kajutkompanijose, tokia bene populiariausia yra airių “partizanų“ Whiskey in the Jar, kur apiplėštas Airijoje tas anglų kapitonas nebūtinai yra britų laivyno, bet gali būti ir kariuomenės.

Iš labai retų lietuviškų tokio pobūdžio laisvalaikio jūreiviškų dainų, mano galva, gal viena geriausių yra Žilvino Žvagulio atliekama Savi krantai“ pagal Benhard Calzon muziką, kuriai žodžius parašęs Gintaras Zdebskis.

Nors gal kitiems tokiomis lietuviškomis kubriko dainomis yra mažos agrarinės šalelės™ pasišiaušėlio dainiaus “Jūreivio daina“ (“Vienišas jaunas jūreivis“), gal Danieliaus Dolskio dar tarpukaryje atliktas lenkiškas Fanny Gordon (pagal gimimą Feiga Joffe) sukurtas 1929-aisiais fokstrotas “U samowara“ (lenkiški žodžiai sukurti Andrzej Wlast), mums žinomas kaip “Palangos jūroj“ (rusai taip turi nuo 1932-ųjų Leonido Utiosovo “Prie samovaro aš ir mano Maša“). O gal dar yra ir Janinos Miščiukaitės sovietmečio estradinė daina “Jūra“ arba gal ir rusų rokerio Andrėjaus Makarievičiaus “Už tuos, kurie jūroj“ (“Aš geriu lig dugno“) tvistas pagal Let’s Twist Again (mano lietuviškas šios dainos variantas “Esantiems jūroj“ – čia).

Tokios dainos kitąkart išpopuliarėja ir išties tampa “liaudiškomis“ – jas dainuoja jūrininkai ar buriuotojai kaip savas, kur kitąkart ir autorystę sunku būna atsekti (kaip antai apie penkis iš Albatroso – rašiau čia). Ir taip atsiranda naujosios shanty, neleisdamos tracijai numirti ir ją netgi gausindamos.

* * *

Tačiau jei kalbame apie tikrąsias shanty kaip jūreivių darbo dainas, tai jas galima suskirstyti į dvi grupes pagal atliekamų pastangų pobūdį:

  • į traukiamąsias arba tempimo skanduotes (angl. hauling shanty), skirtas takelažo (laivavirvių) darbams, ir
  • į stumiamąsias arba pasikartojančio cikliškojo darbo (angl. heaving shanty), skirtas brašpilio (ol. braadspil – t.y. įvairių gervių ir suktuvų) darbams.

Pradėsiu nuo pastarųjų, kurių yra perpus mažiau už laivavirvių darbo dainas – tik trijų tipų, tačiau būtent jomis prasidėdavęs reisas ir jomis pasibaigdavęs:

1. Inkaro suktuvo (angl. capstan; taip ruso-angliškas pas mus – kabestanas arba ruso-olandiškas brašpilis) arba horizontalaus sukimo pastangų.

Tai buvęs vienas iš sunkiausių ir kone visos įgulos sutelktinių pastangų reikalavęs koordinuotas veiksmas, kuomet į suktuvą įstatydavę iš šonų svertus ir, įsiremdavę į juos taip visu svoriu, eidavo ratu jį sukdami, kad ant šio suktuvo būgno vyniotųsi keliamo inkaro lynas.

Iš esmės, be to, kad lynas ar inkaro grandinė ir taip sunkūs, kaip ir iš vandens traukiamas pats inkaras, tačiau pradžioje gaudavosi, kad suktuvu laivą kone taip fiziškai prisitempdavę link tos vandens vietos, kur dugne būdavęs laivo inkaras (skirtingai nuo sausumos “civiliokų“ įsivaizdavimo, kad inkaras yra iškart taip po laivu, išties jis yra maždaug per aštuonis gylius nuo laivo nosies!), ir tik tuomet jau suskubdavę išsikelti bures, taip atkrisdami į šoną nuo priešinio vėjo.

Nors dabar su jachta galima įgusti tą daryti su minimaliomis pastangomis – juolab, kai inkaro gervė dabar yra elektrinė ir mygtuku valdoma, o ir kam jos varikliuką apkraudinėti visos laivės tempimu pirmyn, jei gali įsijungti variklį ir paplaukti pirmyn?

Vargšų vaikučių išnaudojimas brašpiliavimui (iliustracija iš capstan.be)

O toks tuomet buvęs gana įprastas veiksmas laivo prisitraukimu prie inkaro yra vadinamas buriuotojų verpavimu (angl. warping arba kedging), kuris būdavęs kitąkart ir sąmoningu, jei reikėdavę išvilkti laivą iš užuovėjos įlankoje, pučiant priešiniam vėjui, ar nuvilkti nuo seklumos – taip inkaras laivo valtimi nuvežamas pirmyn ir išmetamas, o įgula tuomet brašpiliu visą laivą prisitraukia link jo; šis veiksmas pakartojamas, jei to reikia.

Iš žinomiausių tokių darbinių dainų čia yra gal populiariausia Santianna (Santy Anna), kuriai gal antrina labai jau amerikietiška kranto daina John Brown’s Body, o taip pat ir smagi airių užstalės dainelė Paddy Lay Back:

Twas a cold an’ dreary mornin’ in December, (December)
An’ all of me money it was spent (it was spent),
Where it went to Lord I can’t remember (remember),
So down to the shippin’ office went, (went, went),

Paddy, lay back (Paddy, lay back)!
Take in yer slack (take in yer slack)!
Take a turn around the capstan – heave a pawl – heave a pawl!
‘Bout ship, stations, boys, be handy (be handy)!
Raise tacks, sheets, an’ mains’l haul!

Su tokia linksma užstalės dainuška visiškai legaliai dainuojama sukant brašpilį, ko gero, ne taip ir kankino liūdesėlis išplaukiantį gal dar kranto pagirių kamuojamą jūreiviuką …

* * *

2. Gervės (angl. windlass) arba aukštyn-žemyn judesio.

Dabar daugeliui buriuotojų visi trys gervių tipai yra tiesiog gervės, nors jachtinės gervės (angl. winch) yra su vertikaliu sukimosi būgnu ir labiau primena aukščiau minėtą brašpilį (angl. capstan), tik jų rankenos ne svertai iš šonų, o suka būgną įdėta rankena iš viršaus, kaip ir gali būti naudojama tik vietoje denyje įfiksuoto skriemulio (angl. tack and pulley – dabar tai jachtiniai “blokeliai“).

Skirtingai nuo minėtojo aukščiau brašpilio/kabestano, kuris skirtas tik padėti ištraukti inkarą, tai dabar gervėje yra numatyta vietos ne vienai laivavirvės apvijai (ir kuo daugiau jų – tuo lengviau yra gervę sukti), nors ir prie brašpilio buvo sugalvotas papildomas skriemulys vyniojimuisi, kuris pavadintas “čigoniška gerve“ (angl. gypsy winch), kas dabar yra labai nekorektiška, net jei šitas skriemulys ir nučigonina nuo brašpilio apkrovimą.

Gi angliškai vadinamas suktuvas windlass turi ne vertikalų, bet horizontalų sukamąjį būgną, kuris yra veikiamas per atitinkamą mechanizmą tarsi senovinė ugniagesių popmpą aukštyn-žemyn (mažesni gi – pirmyn-atgal) judinamais svertais. Ir kai dabar jachtose stovi inkarams ištraukti nebe vertikalaus būgno capstan, o horizontalaus būgno windlass, tai žargoninis inkarinės gervės pavadinimas brašpiliu yra veikiau mūsų buriuotojų duoklė tik senai marinistinei tradicijai, o ne tiksli techninė sąvoka.

Pirmyn-atgal veikianti rankinė inkaro gervė tradicinėje jachtoje (iš Wooden Boat Magazine) – didesniuose burlaiviuose svertas būdavęs T formos ir labiau gulsčias, kad keliese įsikibę jūreiviai jį veiktų aukštyn-žemyn tarsi senovinę ugniagesių vandens pompą.

Tik kai šie dabar jau yra elektriniai, tai inkaro kėlimo operatorius su pulteliu prie to savo nykščio spaudžiamo mygtuko nieko nedainuoja (nebent sau tyliai kažką niūniuoja “atia, ispanų merginos“…), o tuomet tas primenantis rąstų pjovimą lentpjūvėse vertikaliai rankiniu dviejų žmonių pjūklu veiksmas būdavo įdainuojamas ritmui palaikyti darbinėmis jūreivių dainomis Heave Away, My Johnnies arba Stormalong bei Sally Brown.

Oh Sally Brown she’s a creole lady,
Way, hay, roll an’ go.
Sally Brown’s a gay old lady,
Spend my money on Sally Brown.

(čia žodis gay reiškia linksmą, išdykėliai jūs!)

* * *

3. Triumo siurblio (angl. pump) arba vertikalaus sukimo.

O va triumo siurblio arba “pompos“ veikimą mes kaip tik įsivaizduojame tarsi senovinių ugniagesių buvus aukščiau minėtojo vertikalaus judesio aukštyn-žemyn pobūdžio, tačiau šioji išties stovėdavusi net ne triume, o denyje, ir vandens išpumpavimui turėdavusi vertikalų suktuvą – panašiai kaip šulinio rankenos, tik prie jos irgi dirbdavę keliese.

Sukamasis triumo siurblys, užtikrinęs nenutrūkstamą vandens srautą – 1825 metais patentuotas Jonathan Downton (iš vikės)

Mediniai laivai, kad ir kokie sandarūs atrodo, bet išties po nedaug pro net pakulomis užkamšytas lentas vis tik vandens praleisdavo, todėl triume susikaupiantį vandenį reikėdavo kaskart išpompuoti – ir kuo laivas būdavęs senesnis, arba kuo jūra neramesnė buvusi, tuo to vandens susikaupdavę triume daugiau.

Aišku, laivą po reiso jūreiviai išpumpuodavę priduodami “sausai“, todėl ir dainos atitinkamos – be tokių žinomų reiso metu One More Day bei Strike the Bell arba ugniagesių dainos Fire Down Below, tai reisą paprastai užbaigdavusi Leave Her, Johnny, Leave Her (Time for Us to Leave Her):

I thought I heard the skipper say,
Leave her, Johnny, leave her!
To-morrow you will get your pay,
It’s time for us to leave her.

Turėkite omeny, kad laivas, netgi karo laivas man-o’-war, angliškai yra ne jis ar ne tai, bet ji – t.y. she/her (čia angliškai yra ją, jos, o ne tai, ką rusiškai pagalvojote, husarai!), kaip ir moteriškos giminės yra suomiškai laiva, lenkiškai laiba, o lietuviškai laivė.

Todėl ir ši siurblinė darbo daina jūreiviui ne apie uosto merginas, Klaipėdoje žinomas kaip 16-toji divizija, bet tą laivą, kurį jau metas palikti ir išlipti į krantą ir jame pačiam prisisiurbti (ir taip – iki kito karto).

* * *

Na, o papildomam džiaugsmui prieš kitą dalį apie dainas, skirtas laivavirvėms tampyti ir burėms tvarkyti – štai dar viena tradicinė ne tiek jūreiviška darbo daina shanty, kiek amerikiečių juodaodžių uosto krovikų buvusi darbine daina, taip iš kranto jau perkeliavusi ir į jachtas bei tapusi dabar pramogine šante:

Pay me, oh pay me,
Pay me my money down.
Pay me or go to jail,
Pay me my money down.

Jei nesusimokėsite, tai į kalėjimą niekas jūsų, aišku, nepasodins, bet jei pervesite piniginių ženklų per PayPal arba į Revolut artėjančio mano pusšimtinio gimtadienio proga – tai didelis ačiū jums už tai!

Ahoy – čia jau kita dalis!

Įrašo “Apie skandutes (2/3): shanty tipai” komentarų: 1

  1. Atgalinė nuoroda: JAV: pokytis atgal? | Keverzonės kreida ant grindinio

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.