Apie žemaičių vėliavą

Viena pirmųjų lietuviškų, tik anaiptol nebūtinai išvis pirmąja, yra laikoma pono Benedikto Henriko grafo Tiškevičiaus (Tiszkiewicz) laivė Žemajtej.

Na, vien tik pavadinimas lietuviškas, nors žemaičiai iškart pasakys, kad žemaitiškaaaa tas yr vards, a kuon tep.

Ir diskusija išsivystė FB, kur Svajūnas Bradūnas 2015 balandžio 27 dieną įmetė nuorodą į šios laivės 1:50 mastelio modelį.

Štai kaip modelis atrodo nuotraukoje:

foto iš e-shipmodel.com/lt/models/zemajteij-velox/

Kaina už keturių pėdų (buriuotojai LOA tik pėdomis matuoja, o krantažmogiai metrine sistema) ilgio laivės modelį yra €3500 plius transportavimo išlaidos.

Na, ganėtinai prancūziškas škunos dizainas: grotstiebis beveik niekuo neišsiskiria nuo fokstiebio, kaip kad būta baltimorietiškų škunų (man jos – vieni gražiausių burinių laivų!) ir yra tiek arti, kad nebėra čia stakseliui vietos tarp stiebų, kaip ir nėra skrajojančio kliverio (priekinės pirmyn ištemptos trikampės burės) kaip britų škunose įprastai, nors gafeliai vis tik olandiško dizaino (kilojasi stiebu tarsi užuolaidų karnizas, ne stacionarūs kaip britai įpratę), o ir topseliai (viršutinės burės) yra visiškai prancūziško liugerinio dizaino, o ne trikampės burės.

Apie korpuso apvadus nesiimsiu irgi daug kalbėti, nes man tai matosi tai tarsi kompromisas tarp JAV jau America pateikto išplatinto dizaino ir britiško įprastojo siaurojo šaudyklinio, kuris teoriškai buvo dėl greičio, o praktiškai laimėjo jankiai garsiąsias lenktynes apling Wight salą ir 100 ginėjų prizą, davusį pradžią seniausioms nenutrūkstančioms sportinėms varžyboms (senesnėms ir už šiuolaikines olimpiadas!).

Škuna America, įkvėpusi ir grafo laivės konstruktorių J. Norman sukuriant Žemajtej (iš pilpix.com)

Kad man iškart vis tik krito į akis, tai vienas neatitikimas, kuris tokio kruopštaus modelio darbo vertę iškart mažina ir verčia abejoti, kiek kitos detalės yra artimos originalui, o ne grynos fantazijos minėtos laivės tema.

Taip, vėliava. Štai šita:

Šv. Andriaus vėliava – rusų karinio jūrų laivyno vėliava dabar ir grafo laikais

Ir ne todėl, kad esu kažkoks rusofobas.

Maža to, man dabar jau gyvenant Londone, tai, žinote, visos tos pafrontės valstybės grėsmės ir isterijos tema “rusai puola“ yra grynai žemiau vaterlinijos, jei ne dar žemiau. Jei reiks, mano imperija, kurios mokesčių mokėtoju tapau oficialiai praeitą savaitę, anai imperijai, kurios mokesčių mokėtoju nebesu nuo Lietuvos Nepriklausomybės įtvirtinimo, tai ir vėl įkrės už Krymą kaip anąkart. Nes kodėl turi man rūpėti skysčiausiai apgyvendinta technologiškai atsilikusiais aborigenais teritorija, kurios sukuriamas BVP dar iki sankcijų siekė vos pusantro procento viso pasaulio BVP?

Tema ne apie tai. Juk vėliava, kuri čia kabo, yra Rusijos karinio jūrų laivyno ensinas. Tokiu ši šv. Andriaus vėliava buvusi ir grafo Tiškevičiaus laikais.

Ir, aišku, iškart į diskusiją atėjo Lietuvos Jūrų Muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius, pasakęs, kad čia aš klystu teigdamas, kad tokia vėliava nebuvo keliama šioje laivėje kaip laivo vėliava, nes vat ir jo turimoje knygoje autorius teigia, kad būtent tokią išsikėlęs grafas Tiškevičius 1876 metais išplaukė pirmąkart į jūrą.

Jis sako – šv. Nikolajaus. Klausiu, tai kaip atrodo toji šv. Mykolo (rusams Kolia, mums – Mikas) vėliava?

Aš, be abejo, žinau, kad rusai labai vertina šį šventąjį kaip ne tik keliautojų, bet ir jūrininkų globėją. Kaip katalikas šiuo klausimu visiškai pritariu ir sakau aleliuja, bet šv. Mikalojaus niekas nenukryžiavo, todėl ir savo vardo kryžiaus jis neturi, kaip turi Jurgis, Andrius ar Petras, kuris Simonas.

Kadangi Šv. Klausas pasirinko limonado spalvas, o kilęs iš šv. Mikalojaus, tai jo vėliava, reikia manyti, atrodytų taip kaip ir Coca-cola?

Romas pasitaiso: šv. Jurgio.

Pradedu nevalingai kikenti.

Kaip tik šv. Jurgio vėliavą išsikėlę mūsų kaimynai Alberto gatvėje Sveikiatvykęmiške rytų Londone. Nes išties Anglijos vėliava ir yra šv. Jurgio.

Šv. Jurgio kryžius – Anglijos tautinė vėliava

Romas jau ir pats pradeda juoktis, kad taip, Anglijos, bet visi suprato, apie kurią jis.

Nes išties jau juoką keltų mums abiems, jei sakytų šv. Andriaus, o aš sakyčiau, kad tai ką, škotų, kurių vėliava ir yra šv. Andriaus baltas kryžius mėlyname fone, ir, pridėjus airių šv. Patriko kryžių (tas pats šv. Andrius, tik spalvos kaip šv. Jurgio), gaunasi išvis Jungtinės Karalystės valstybinė vėliava Union Jack, o čia jau išvis ne į tą pusę nuplaukėm.

Šv. Andriaus vėliava nebe atvirkštinėmis spalvomis – Škotijos tautinė vėliava

Bet, jei rimtai, tai išties logikos tame, kad grafas Tiškevičius keltų savo civilinėje laivėje Rusijos imperijos karo laivyno vėliavą nėra jokios, kad ir ką ten autorius teigia, pavėpsojęs į paveiksliuką ir taip lengva ranka ištiražavęs blėnis.

Grafas netgi tokios teisės neturėjo – ne karinis gi laivas, o privati grafo jachta.

Tačiau įtariu, kad dailininkas, kuris pavaizdavo tiesiog kažkokią škuną, labai panašią į grafo tuomet turimą, pridėjo vienintelę jam tuomet tik matytą ant rusų laivų ir žinomą rusų vėliavą, nes kitokie, išskyrus karinius, į užsienį nelabai plaukioję.

Kremerio priešta Žemajtej via Antanas Povilaitis @ FB

Dailininkas prancūzas, ir jam atrodė, kad valstybinė (sic!) vėliava turėtų būti keliama kaip ir prancūzų laivuose įprasta – civilis tai ar karinis laivas. Nes ne britai gi su savo tradicijomis, o nugalėjusi karalius po revoliucijų prancūzų liaudis, ir ką jie ten etiketuose teišmano, tiesą sakant. Gal jiems gražu, kaip kapitonui Vizbarui savo kone personalinę jachtą Brabander puošti vėluku tarsi motorinį katerį – greičiui įtakos gi neturi, o tikrą vyrą ir snarglys papuošia, suprask.

Juolab, kad čia ne fotografija, o iliustracija – meniškas grafikos kūrinys.

Ir šia knyga (patikslinkite autorių ir pavadinimą, prašom) kaip tik irgi rėmėsi ir Romualdas Adomavičius.

Šv. Andriaus vėliava generolo Vlasovo savanorių armijos, kovojusios Trečiojo Reicho pusėje prieš Sovietų Sąjungą Antrąjame Pasauliniame Kare, emblemoje

Aš gi vis tik manau, kad grafo laivę puošė Trikoloras.

Ir va čia klausimas dar, koks – prancūzų ar rusų?

Prancūzų Tricolour – Prancūzijos valstybinė, laivo ir tautinė vėliava

Juk rusų Trikoloras, kuris ir dabar jau yra Rusijos Federacijos valstybine vėliava, tuomet buvęs Rusijos Imperijos komercinio arba prekybos laivyno vėliava, tad, kaip ir raudonasis britų ensinas, turėjo, matomai, būti keliamas ir to meto privačiose rusų jachtose.

O vat tautine imperijos vėliava tuomet buvusi dar imperinė Romanovų trispalvė, patvirtinta 1858 metais caro ir imperatoriaus Aleksandro II, ir kaip tik iki 1896 metų, kurią ir dabar rusų nacionalistai mėgsta į mitingus atsivilkti, taip save atskirdami nuo bolševikų ir liberalų. Ir tikrai ne Rusijos Imperijos valstybinė vėliava su dvigalviu juodu vištuku-tabaka geltoname fone, kuria galėjo papuošti laivą tik esant carui ar jo šeimos nariams, ir kurią dar iki dabar naudoja graikų stačiatikių bažnyčia.

Rusijos Imperijos vėliava prie Aleksandro II, kurią pakeitė dabartinis Trikoloras

Išties, šios trys vėliavos buvo naudotos skirtingais atvejais pačioje Rusijos Imperijoje, ir jų paskirtis aiškiai skiriasi.

O grafas Tiškevičius išties buvo “rusas“ pagal pilietybę (pasą), tačiau “lenkas“ pagal tautybę po Gegužės 3 dienos lenkų-lietuvių Respublikos Konstitucijos, nors mes jį laikome irgi savu pagal etnografinį priklausomumą (lenkai gi anuomet sakydavę, kad pilietis “polonus“, o gentis “lituanus“), juolab, kad ir savo laivę jis pavadinęs vienu iš Lietuvos (!) regionų vardu.

Netgi iškraipytai nelietuviškai, bet žemaičiai stoja piestu sakydami, kad čia taip tautiškai ir tarmiškai.

Dar pastebėsiu, kad kai broliai Vileišiai atsakinėjo į visuotinio surašymo Rusijos Imperijoje 20a. pradžioje klausimus dėl tautybės, tai vienas užsirašęs lenku, kitas – lietuviu, o trečias – žemaičiu. Nuo to, kad grafas turėjo valdas Žemaitijoje, jo nedaro nei žemaičiu, nei, deja, lietuviu – nei pagal kilmę kaip iš LDK, nei pagal pasą kaip to meto rusų imperijos pavaldinį.

O, žinote, jei taip Simas Knapkis su savo replika, kad įgulą sudarė, neva, karinio jūrų laivyno jūrininkai (išties, tai sudarė profesionalai jūrininkai, kas nebūtinai reiškia, kad jie buvę iš karo laivyno), tai grafas gal papokštavo išsikeldamas rusų karo laivyno vėliavą varliaėdžiams pagasdinti, buvo netyčia netgi arti tiesos ir dėl šv. Andriaus vėliavos.

Nes Lenkijos Karalystės, pavaldžios Rusijos Imperijai po Napoleono karų, buvęs Vyslos laivynas iki 1833 metų, kuomet panaikinta po 1831 metų sukilimo tokia valstybė, keldavęs irgi šv. Andriaus vėliavą su lenkišku baltu karūnos ereliu kampe.

Rusijos Imperijai pavaldžios Lenkijos Karalystės Vyslos prekybinio laivyno laivų vėliava iki 1883 metų

Tad gal ir galėtų grafas papokštauti, tarsi išsikeldamas savo “tautinę“ vėliavą, labiau pritikusią laivui, nei kad keltų rusų karinio laivyno vėliavą?

Tačiau atkreipiu dėmesį, kokia buvusi laivės registracija.

Laivės Žemajtej įgulos aprašo titulinis lapas

Pagal registraciją, laivė priklausė kaip ir grafas Prancūzijos jachtklubui, ir autorius teigia, kad prancūzai ja didžiavosi tarsi amerikiečiai saviške America, britai – Britannia, australai – Australia II (lietuviai – Lietuva, aišku), bet, spėju, veikiau jau tada, kada Žemajtej tapo Velox, ir kuomet nebūtinai prie grafo jau jos vėlukas (burgee) ir laivo vėliava (ensign) buvę šio jachtklubo.

Yach-Club de France, kuriam priklausė ir grafas, vėlukas ir laivo vėliava

Kita vertus, deja, bet šiame įgulos (ne laivo registracijos!) aprašyme aukščiau aiškiai įrašyta, kad laivė priklauso Rusijos Imperijai, todėl ir vėliava jos buvusi tik rusiška.

Tik ne šv. Andrejaus, ir gal jau nebe imperinis romanovų-habsburgų dinastijos spalvų derinys, o vis tik rusiškas ir dabar mums žinomas Trikoloras?

Visos trys rusų imperijos vėliavos 19a. pabaigos Karinių Jūrų Pajėgų išleistoje atvirutėje (iš vikės)

Bet žemaičiai, kaip kokie britų škotai, matyt, užsispyrusiai gali aiškinti, kad plevėsavusi šv. Andriaus vėliava, nes ir dabartiniai žemaičiai autonomininkai nelabai jau lietuviais nori būti, o yra lėkštai (!) Rusijos patampomi kurti Dombabvę Lietuvoje.

Bent jau viena aišku: tai tikrai nebuvo lietuviška Trispalvė ir lenkiška dvispalvė Bandera, kad ir kaip mums būtų apmaudu dėl to.

Nors kažkaip ironiškai turėtų atrodyti, jei ant modelio uždėtum Lietuvos Jacht-Klubo vėliavą, kurią savo skautiška lelija tarpukaryje papuošė jūrų skautai ir naudojo kaip savo, ir kurią dabar nusavintą iš jachtklubo naudoja anaiptol neburiuojančios Lietuvos Karinės Jūrų Pajėgos.

Lietuvos Karinių Jūrų Pajėgų laivo vėliava – tarpukario Lietuvos Jacht-Klubo vėliava

Ir kuri išties mena irgi Rusijos Imperiją, mat kada Petras I pateikė šv. Andriaus mėlynojo kryžiaus vėliavą kariniam rusų laivynui, tai Nevos pramoginiam laivynui, pirmtakui bet kokių privačių jachtklubų, jis nurodęs naudoti šv. Jurgiaus mėlynąjį kryžių vėliavoje. Vėliau ši vėliava, perstūmus kryžiaus susikirtimą skandinaviška maniera, tapo atsiskyrusios nuo Rusijos Imperijos tautine Suomijos vėliava.

Aišku, man linksmiausiai ir atrodytų tarpukario Lietuvos Jacht-Klubo ir dabartinė Lietuvos KJP vėliava iškelta grafo Tiškevičiaus laivėje Žemajtej.

Nes vis tik ji labiau pritinka, nei Rusijos karinio jūrų laivyno šv. Andriaus vėliava, kuri asocijuojasi tada ir dabar su Rusija kaip jūrine valstybe, ir netgi pamėgta rusų separatistų okupuotoje Rytų Ukrainoje bei Kryme, jei jau taip grafas Tiškevičius buvęs buriuotoju, lietuviu ir dargi savo laivę pavadinęs lietuviškai, kaip tikras žemaitis, nes lietuviai gi pavadintų tik Žalgiriu.