Vėl Virgas paskambins tik ketvirtadienį po lietaus

Pagal Linksmųjų 90-ųjų radijo stoties Ultra Vires reklamą Palangos kavinei Kopos:

– Nu gi paskambyjo man Virgas…

– Tas iš baladės apie Carpe Diem?

– Nu. Ir sako: varom žuvėdų mušti!

* * *

Išties taip smagiai galėjo prasidėti pasakojimas apie nuotykius.

Bet neprasidėjo, nes ne pas žuvėdus, o pakvietė jis pas italus.

– Neturiu pišpasio, – atsakiau jam niūriai.

– Tai atsiųsiu tau failą, jame įsirašysi savo duomenis, atsispausdinsi oro uostui, ir varom jau rytoj, bilietus užsakau! – pasiūlė man “sprendimą“ šitas prakeiktas optimistas ir pozityvo kūrėjas.

Netgi kelionę pasiūlė apmokėti, kadangi jam trūksta rankų denyje.

Pričiupimo atveju baudos apmokėti nepasisiūlė.

Nes jei kažkur kišenėse švilpia ne vėjai, kurie švilpia makaulėje, tai vis tiek jose nesimėto penki gabalai doičoirių, už kuriuos, pragmatiškai žiūrint, tai kažkaip galima prasibrauti vis tik pas tuos žuvėdus (skaitykite gyvus klasikus!), o iš jų išplaukti jau ten nusipirkta žuvėdiška laive į kitą gaublio pusę taip kuo toliau nuo viso šitame mielame tėviškės psichočernobylyje sukurto ir vis labiau ištobulinamo valdžią užtūpusių bei sėdima vieta pagal tarpusavyje nesusiderintus menstruacijos ciklus galvojančių (nors šitas žodis kažkaip nuvertina išvis logika paremtą intelektualinę veiklą) IVA+ Vėlinių koalicijos psichopatiškų bobų (abiejų lyčių) durnyno.

Ką išties derėjo dar pernai iki vienų kvaišų pakeitimo kitomis kvankomis padaryti, kuomet net ir pirkinį jau buvau nusižiūrėjęs, tik iki manęs aukcione tą laivę nusižiūrėjo dar du, buvę pas žuvėdus gerokai arčiau manęs šioje Baltijos pusėje, į kurią net vikingai neplaukiodavę, ir ne todėl, kad juos labai baugino pakrantėje smaksoję kuršiai ar Nemuno aukštupyje miškuose šnarėję aštradančiai lietuviai.

* * *

Vis tik Virginijaus skambutis mane pradžiugino – gyvas ir sveikas tas nevidonas, persivaręs savo nusipirktą laivę Beneteau-46 iš Karibų iki Viduržemio.

Nes kai praeitą kartą paskambino, aš kiurksojau užstrigęs spūstyje jau visą valandą penktadienį (!) po darbo pusę septynių, todėl išsakiau jam viską, ką galvoju apie eismo organizavimą sostinėje, merą einamąjį ir buvusįjį, visą einamąją ir buvusią vyriausybę, taip pat šių ir anų elektoratą iki pat jų bobučių, ir kas jas kokiu iškrypusiu būdu per visur… su rinktiniais keliaaukščiais keiksmažodžiais, aišku.

Virgas išklausė ir pareiškė, kad nėra čia pas jį Karibuose jokių transporto spūsčių, o prieš akis laukia be viso to, ką išvardinau, Atlantas.

Ir šiaip galėčiau atskristi ir pasitikti kur prie Gibraltaro arba Azoruose – gi jau sakiau, kad jis yra optimistas, žiūrintis pozityviai į savo galimybes perburiuoti per vandenyną priešinga linkme tam rudeniui iš Viduržemio jau bėgantiems į Karibus.

Kadangi aš ir šįkart nebuvau optimistu, tai esu tikras, kad daugiau nebeskambins. Jam neaktualios mano asmeninės problemos, sąlygotos einamojo epochos momento. Jam reikėjo pagalbos pasiimant laivę iš Italijos persivarymui ryčiau ir arčiau iš mūsų atvykstantiems skrydžiams. Laisvi žmonės nesupranta einančių lažą baudžiauninkų (“reikėjo geriau mokytis“, aha).

– Kodėl Verbliudas? – paklausiau Virginijaus.

– Nes verbliūdas, – išsamiai paaiškino man. Ir pridūrė: – Todėl.

Šito Verbliudo nuotykius galite sekti snukiaknygėje, jei tokia naudojatės.

Aš jau kone metai, kaip ne. Todėl ir paprašiau tekstą man parašyti apie kelionę, kad suredaguočiau ir čia įamžinčiau, nes tik čia jie lieka ainių atmintyje. Bet jis dar pats nieko neįpareigojo tą padaryti, kadangi reikia gyventi einamuoju momentu – carpe diem, baby!

Virgas (trečias iš kairės) su savo jūrinio kupranugario sugė… (per)varovais (iš jo FB)

O iki šio itališko uosto, į kurį kvietė dabar skristi, jo laivę pervarinėjo vokiečiai, kurie tikėjosi pramogos pigiai (visai kaip lietuviai…), bet susidūrė su išlindusiomis sveikatos bei netgi techninėmis problemomis, kurių mūsų buriuotojai net problemomis nelaiko, susitvarkydami viena ranka, kitoje laikydami ugninio vandens butelį.

Šie gi – praskydo.

Pasakiau, kad nenuostabu, kodėl prapylė du pasaulinius karus Europoje, ir kodėl gavo po Stalingrado Kurske, nors turėjo geresnius tankus už savo priešą. Nes nemoka spręsti techninių problemų.

Na, kaip mes su pišpasiais, tarkime.

* * *

Kaip bebūtų, Virgas išskrido be manęs, o aš per tą laiką pakeičiau darbą, todėl dabar, jei paskambintų, tai man užima tik 5 minutes nuvažiuoti (jei antrą šviesoforą iš dviejų atjungia, tai tik keturios…) arba 19-20 minučių nukėblinti (žiūrint pro kuriuos vartus užeisiu į teritoriją), kas labai apsaugo mano jautrią nervinę sistemą nuo bereikalingo streso.

Bent jau šiuo atveju rajono merui žagsėti nereiks, nors tai ir ne jo nuopelnas, o ir pats meras į darbą rajone kasdien važinėja iš sostinės (kai jau tingi, tai “randa reikalų“ kur nors ministerijoje).

Tik finansine prasme skirtumo tarp šiknos ten ar čia nėra, anot gruzinų patarlės – berniukas ar mergaitė, kai į ten…

Bet jei jums norisi į ten, tik ne ta prasme, kur nesueina, bet pas Virginijų, su juo ar tik jo laive be jo, tai turėkite omeny tokią galimybę, kurią jums dabar siūlau. Nes, kaip bebūtų, Viduržemio jūroje mūsų buriuotojų supratimu sezonas dar nesibaigia.

Smagių jums būsimų nuotykių! Ir smagaus žiūrėjimo klipe žemiau, apie tai, kaip sekėsi jiems.

Ahoy!