Sveikinu šiandien jau 31-ųjų atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metinių proga, ir noriu paklausti: o aš žinote, kada Trispalvė po Antrojo Pasaulinio karo ir mūsų valstybės okupacijų vėl suplevėsavo pirmąkart jūroje?
Aš jau kaip tik prieš savaitę rašiau, kad šiemet paminėjome 100 metų, kada mūsų Trispalvė pirmąkart istorijoje buvo pademonstruota laive – tai kapitono Juozo Andžejausko Jurbarke registruotas motorinis kečas Jūratė, įplaukęs 2021-ųjų kovo 4-ąją į tuomet dar ne mūsų Klaipėdą.
Tad į šį atkuriamąjį klausimą, lietuvių buriuotojai paprastai šiuo atveju paknopstomis atpyškins, kad tai – 1989-ųjų metų gegužės 13 dieną iš Klaipėdos žygiui per Atlantą iš už byrančios SSRS Geležinės Uždangos išplaukę jachtos Lietuva (Klaipėda), Dailė (Vilnius) ir Audra (Kaunas), kurios išsikėlė dar, kaip dažnai teigiama, net “neįteisintas“ Trispalves.
Jachta “Lietuva“ jau Niujorke – laivagalyje įžiūrima ir iškelta Trispalvė (foto iš Vakarų Ekspreso)
Kas ne visai tikslu.
O tiksliau, atsiprašant už tautologiją, išvis netikslu.
Ir ne todėl, kad gal dar Bronius Rožinskas galėjo išsikelti Trispalvę, išplaukdamas į savo žygį iš sovietyno, nors ir lenkiško, per Atlantą 1962-ųjų rugsėjo 7-ąją (sic!), nes apie tai nėra jokių duomenų. Ir aš tuo abejočiau, nes, kaip bebūtų, jo jachta Hermes II buvo vis tik registruota Lenkijoje, ir jo įgulą sudarė lenkai (dar pabandę žygio reikšmę ir sau nusavinti, dėl ko jachtos škiperis ir parašė oficialų memorandumą, kam tas jo žygis yra paskirtas – ir ačiūdie, o tai dabar pjautumės, kaip įprastai dėl visų poetų, maršalų ir karalių, su lenkais, kam iš to garbė ir šlovė).
* * *
Ir dar ne todėl, kad pirmąkart Trispalvę Gedimino bokšte oficialiai (o aš dalyvavau iškėlimuose Kaune ant Karo muziejaus ir Marijampolėje ant senojo pašto priešais savivaldybę) iškėlė Sąjūdis dar 1988-aisiais spalio 7 d., kurią iki tol naudojo kaip savo “kultūrinio ir Perestroikos“ (net ir vadinosi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu, nors ir su užuomina taip į pokario partizanų Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdį), o ne “nacionalistų“ tautinio judėjimo vėliavą, kai susikūrė tais pačiais 1988-aisiais metais birželio 3 dieną – taip iškart man po vidurinės mokyklos baigimo, tad ir kone metai (!) iki paminėtojo šių jachtų žygio per Atlantą.
Nes Trispalvę dar kaip LTSR (sic!) oficialią vėliavą įteisino, nustebsite dėl tos propagandinės “tikrų patriotų tik iš Tėvynės Sąjungos“ vis perrašomos istorijos, bet dar 1985-ųjų vasarį “išrinkta“ (deputatus rinktis iš vieno vieną patvirtindavusi kompartija) LTRS Aukščiausioji Taryba, kurios pirmininku buvo (ne, ne Vytautas Landsbergis) Lionginas Šepetys iki 1990-ųjų kovo 10 dienos.
Ir kuriai nuo 1987-ųjų iki 1990-ųjų sausio 15-osios vadovavo AT Prezidiumo Pirmininkas (t.y. formalus sovietinės respublikos “prezidentas“) Vytautas (bet ne, ir dar vis ne Landsbergis!) Astrauskas, kurį pakeitė ir po naujų 1990-ųjų vasario 24-osios LTSR AT įvykusių jau rinkimų (ne, ir vėl ne Vytautas Landsbergis!) Algirdas Brazauskas (bravo-lima-eko-tango…).
LBS Garbės Buriuotojas Nr. 3 prie savo jachtos “Tina“ 2003-aisiais Nidoje (foto iš Vakarų Ekspreso)
Tai va šioji dar komunistinė (!) vienuoliktojo šaukimo LTSR AT dešimtoje sesijoje, prasidėjusioje 1988-ųjų spalio 17 dieną, tais pačiais dar 1988-aisiais metais lapkričio 18 dieną pakeitė LTSR Konstitucijos straipsnį ir dėl valstybinės vėliavos.
Beje, jie pakeitė ir į dabar mums įprastą 141 Seimo deputatų skaičių nuo tuomet buvusio 350, kurie skaičiuoti pagal principą po vieną atstovą nuo maždaug 10000 apygardos.
Ir va dar toji komunistinė, “išrinkta“ taip vieno deputato iš vieno kandidato “demokratija“, LTSR AT atšaukė ir kapsukinę Mažosios Lietuvos spalvų aukštielnyką (nelaimės signalas jūrose!) žalią-baltą-raudoną (kadangi LTSR buvo su raudona spalva viršuje, tai nepratę dažnai pradžioje ir Trispalvę taip iškeldavę, įskaitant paradus prie Kremliaus Maskvoje – gi dar buvome SSRS dalimi), ir tą buvusią vėliavą dabar primena Aleksandro Lukašenkos gudams vietoje “nacionalistinės“ balta-raudona-baltos jo sugrąžintoji sovietinė, tik be pjautuvo su kūju ir žvaigždės kampe.
Taip va dabar šis Trispalvės įteisinimo vėl valstybine vėliava, dar net neatkūrus Lietuvos Respublikos, faktas jau pagal propagandinį naratyvą skamba nelabai comme il faut, sutinku, kai tą vėliavą sugrąžinę dar komunistai (sic!), ir ne jokiame vėliau išsigalvotame “atkuriamąjame“ Seime – tik tuomet jie Trispalvę dar įteisnę pagal 1989-ųjų sausio 25-osios LTSR AT Prezidiumo, būsimojo LBS Garbės Buriuotojo Nr.3, patvirtintą sovietinį standartą 1:2 proporcijų, būdingą laivynų (sic!) vėliavoms, vietoje dabartinio tradicinio valstybinių vėliavų 3:5 santykio.
Na, jau nebetrolinsiu, kad deklaraciją dėl Lietuvos valstybinio suvereniteto paskelbė dar (!) 1989-ųjų gegužės 26-ąją… LTSR AT, kurią pasirašęs jau minėtasis Vytautas Astrauskas:
Jei mažai šventinių nepriklausomybės dienų kalendoriuje, tai galime įsirašyti ir penktąją šalia Vasario 16 (dvi: 1918 ir 1949), Kovo 11 ir Liepos 6 – originalus rusų kalba LTSR AT “valstybinio suvereniteto“ 1989-ųjų deklaracijos tekstas.
Bet, jei kalbame apie vėliavas ir įteisinimus, tai dar surandu enciklopedinę paminėtą Trispalvės dar ir trečią (sic!) datą, kad oficialiai šioji vėliava vėl įteisinta kaip valstybinė LTSR vėliava nuo 1989-ųjų kovo 20-osios.
Aišku, būtų galima pasitikslinti pagal oficialius dokumentus, tačiau Lietuvos Respublikos Seimo įstatymų rinkinys nemato reikalo suskaitmenizuoti net visų savo “atkuriamojo“ Seimo visų įstatymų iki Kovo 11-osios, jau nekalbant apie pirmtakę LTSR AT, tai kur aš jums per karantinus slampinėsiu po valstybinius archyvus? Tačiau, jei turite priėjimą, patikslinkite, prašau, tikslią pirminę Trispalvės įteisinimo datą LTSR.
Todėl man jau ironišką dabar šypseną sukelia pirmąkart paminėtas ir viešai randamas Trispalvės įteisinimo valstybine vėliava aktas – tai Lietuvos Respublikos Įstatymas dėl Lietuvos valstybinės vėliavos Nr. I-1497, pasirašytas, ir įsigaliojantis (!), tik nuo 1991 m. birželio 26 d. LR AT Pirmininko Pavaduotojo Broniaus Kuzmicko (ne, ir vėl ne Vytauto Landsbergio, nučedabakas! – bet jei paguos, tai Tata pasirašė 1990 m. balandžio 10 dieną įstatymą Nr. I-130 dėl herbo).
Kalbant apie nuopelnus ir Trispalvės formalumus, tai va jums prof. Vytautas Landsbergis šalia neoficialios Vyčio ir dar lietuvių jūrų skautų vėliavos, kurią šiems padovanojęs Lietuvos Jacht-Klubas (foto iš jo asmeninio archyvo via delfis)
Kad Trispalvė buvo sovietinės LTSR vėliava dar SSRS sudėtyje, tai ir aš puikiai pamenu. Ir Kovo 11-tąją tikrai ne su kapsukine pasitikome, taip dabar gali atrodyti iš skelbiamų ir prieinamų įstatymų.
Nes ją pats dar mačiau sovietiniuose čebatuose (DMB-91) mūsų atskirojo “netikrų ryšininkų“ (ironiška, bet mano tėvas – vis tik yra tikras telekomščikas, o aš tai tik griovį M. Gorbačiovo valstybinio ryšio kabelio Balašichoje kasiau, tai va toks iš manęs ir “ryšininkas“ be ryšio) bataliono Lenino kambaryje oficialiame stende, kai 1990-aisiais buvau išgrūstas į Komi iš “penkių jūrų uosto“ Maskvos už visokius asmeninius karinės drausmės nepaisymus (nes “Lietuvos bajorai rusų armijoje netarnauja“… o tik laiką tempia, ir išvis, tovarišč leitenant, man dar su jumis kariauti reiks grįžus į dembelį, citatos pabaiga – kas ir įvyko, kai į SKAT įstojau 1991-aisiais sekančią dieną po Medininkų, o Maskvos pučo dėka atsidūriau Parlamente SKAT operatyviniame, t.y. greito reagavimo, būryje, kurio nebelikę KAM istorijoje po visokių kirkilinių pravalymų, bet kuris de facto yra YPT ir SOP Aitvaras pirmtakas, o mūsų bordinės parašiutininkų beretės, ką mažai kas žino, yra dabar tapę KASP atributu, tačiau ne apie didvyrius kalba ir jų nematomo fronto kelius, nes apie juos bus dar žemiau).
Tad mitą apie didvyriškus antisovietinius buriuotojus disidentus, apgailestauju, tačiau tenka sugriauti.
Ir kurią faktišką datą iš trijų aukščiau pateiktų čia dabar bežiūrėsi, bet ir jų žygiui per Atlantą Trispalvė vis tik buvusi įteisinta oficialiai valstybine, ir bendrai daugiau nei metai dar iki Kovo 11-osios tos visiškai komunistinės paskutinės LTSR AT, ir tos komunistinio (ne, ne Algirdo Mykolo ir ne Dalios) “respublikos prezidento“ Vytauto (irgi ne Landsbergio) Astrausko, patvirtinus jos standartus paskutinės LTSR AT ir tos sovietinės “respublikos prezidentui“ (ne, ne Vytautui Landsbergiui) Algirdui Mykolui Brazauskui, Lietuvos Komunistų Partijos vadovui ir Lietuvos Buriuotojų Sąjungos, pervadintos iš LTRS goskomsporto 1990-aisiais, garbės buriuotojui Nr. 3.
LBS Garbės Buriuotojas Nr.3 LBS paradine uniforma su savo neprezidentine, bet prezidentine pagal rentą valstiečių pripažinta, žmona Kristina, davusia vardą jo jachtai “Tinai“ (foto iš diena.lt)
* * *
Todėl man tikrai iki šiol irgi keista, kodėl 1990-aisiais iš LTRS Goskomsport toji “atsikurianti“ paminėtoji LBS dar net po metų (!) po šio Trispalvės oficialaus įteisinimo valstybine vėliava ir jau įvykusio tokio svarbaus buriuotojų (sic!) žygio per Atlantą, išsikėlus jachtose Trispalves vietoje raudonųjų SSRS vėliavų, gi savo oficialia vėliava pasirinko ir iki šiol naudoja ne tarpukario Lietuvos LBS nuo 1935-ųjų vėliavą, kuri dar anuomet buvo mūsų buriuotojų pradėta jau naudoti ir kaip jachtinė (kokias įsiteisinę turi ir mūsų Baltijoje suomiai, ir anapus Atlanto buriuojantys jankiai), bet pasirinkta konformistinė ir absoliučiai jokių tautinių ir valstybinių simbolių neturinti Stalino laikų 1947-ųjų sovietmečio pirmosios Kuršmarių regatos vėliavą a-la Zenit-čempionu i jakorj pri niom.
O gal ir nekeista.
Ir mane džiugina, kad šių metų nacionalinės Buriuotojų dienos bei Lietuvos Jacht-Klubo sukūrimo 100-mečio proga Donatas (dar, išduosiu paslaptį, atliekantis tyrimą, o kuriame išties jachtklube Londone lankėsi tarpukariu tolimiausią plaukimą iš Klaipėdos atlikusi lietuvių jachta Gulbė) dabar atkūrė viens prie vieno ir už savikainą siūlo pagaminti į jachtas visiems norintiems tą tarpukario LBS tikrąją jachtinę vėliavą (kreiptis į jį kad ir per čia):
Lietuvos Jūrų Muziejuje saugoma lietuvių didžiausios tarpukario jachtos “Šaulys“, kurios škiperiu plaukęs ir Povilas Julius Labanauskas, originali LBS jachtine buvusi vėliava
Kiek ironiška, kad Lietuvos Jacht-Klubo vėliava, savo ruožtu, bet 1992-aisiais tapo atkurtų Lietuvos Karinių Jūrų Pajėgų karine laivo vėliava – ir, ačiūdie, kad pagaliau Vyčio vėliavą įsiteisino priešakine laivo ir tvirtovės vėliava, žemutinių fryzų tarme vadinama giuisu, vietoje to pradžioje naudoto žinybinio “domkrato“.
Bet tai gal, sakykime, ir nebegaila, kai Krabostabo meras vis tiek jau paskutinį kauniečių jachtklubą buldozeriu pervažiavo – nes svarbu, kad tie mūsų karo jūrininkai dar ir buriuoti vietoje sodų ir daržų pamėgtų, tai gal Lietuvos Jacht-Klubo, galėjusio paminėti šiemet įkūrimo 100-metį, vėliava mūsų karo jūrininkus įkvėptų, kaip tą daro jūrų skautams, kurie šią vėliavą garbingai ir toliau sau išsikelia.
Tačiau šią tarpukario tikrąją (!) LBS vėliavą paversti savo jachtine Trispalve, vietoje dabar įprastinės ir valstybine iš tautinės paverstos Trispalvės (komunistinė LTSR AT ir negalėjo įteisinti jokios tautinės vėliavos, bijodama bet kokio tautiškumo iš “buržuazinių nacionalistų“), manau, yra puiki mintis, ir dar ypač – šiemet!
* * *
Tad, atmetus tą gajų vis mitą apie “nelegalias“ Trispalves lietuvių jachtose ir tą mano eilinį pabaksnojimą į sovietofilus LBS “krabus“ dėl jų naudojamų susidizainintų sau prisitaikėliškų kolaboracinių simbolių, kurie ir kompartijos veikėją pasidarę savo garbės buriuotoju, bet nepamirš dantimis griežti ir man priekaištauti, o ko aš čia, tipo, ant Tatos stumiu (nu ale tikrai, jo!), tai klausimas taip nebuvo atsakytas: o kas gi dar galėjo tą Trispalvę iki tol savo laive išsikelti?
Atsakymą radau irgi Donatui užrodžius visiškai kitu klausimu, bet 2018-ųjų Lietuvos Muziejų Rinkinyje, kur dar 42 psl. rašoma ne tik apie LKL Prezidentas Smetona vėliavą, buvusią irgi tikrąja tarpukario Lietuvos KJP vėliava vietoje dabartinės jachtklubinės, ir kur, kaip bebūtų keista, dabar nerašoma nei žodžio apie tai, kad be manęs xray-uniform-juliet kas tą vėliavą išvis būtų suradęs, nes dar ir po to taip iki pat tarpukario Lietuvos Respublikos 100-mečio paminėjimo bei valstybinių tokia proga pinigų įsisavinimo bei medalių už prisiimtus nuopelnus išsidalinimo, dėl jos iš esmės visiems buvo nuoširdžiai papa-xray.
LKL Prezidentas Smetona laivo vėliava, neatitekusi priešui, gauta palikimu iš šio karo laivo paskutinio vado kapitono-leitenanto Povilo Juliaus Labanausko JAV kolekcininkui Henry L. Gaidis, jo perduota per Lietuvos Jūrų Muziejaus istoriką Romualdą Adomavičių dabar yra saugoma prie LR Prezidentūros įsteigtame Valstybės Pažinimo Centre
Tai minėtojo leidinio 44 psl. rašoma apie tai, kad turime dar ankstesnį Trispalvės iškėlimo laive, ir vis dar toje pačioje Klaipėdoje (o tai kur – negi taip amžinų atkasinėjimų per amžių amžius Šventosios “uoste“?), faktą už anksčiau paminėtas tris lietuviškas jachtas, ir, galbūt, netgi anksčiau tos vėliavos oficialaus įteisinimo įstatymu (po paminėtų 1988-11-18 “konstitucinės“ arba 1989-01-25 “standartinės“ iki 1989-03-20 “enciklopedinės“) – cituoju:
Tačiau dėl minėtą 1989 m. vasario 13-ąją Klaipėdos uoste apsilankiusio 1964 m. statyto naftos kompanijos „British Petroleum Tanker Co.“ 185 m ilgio tanklaivio „British Beech“ (liet. „Britų bukas“) kilo nemažas šurmulys. Kaip prisimena jo kapitonas I. M. Petersonas, Lietuvos valstybinės dienos (vasario 16 d.) išvakarėse iškelta trispalvė „sovietų pareigūnų nepralinksmino, nors lietuviai buvo aiškiai sužavėti“. Nors istorinė tautinė trispalvė tuo metu vietos valdžios jau buvo oficialiai pripažinta ir viešai naudojama, tačiau tiesiogiai iš Maskvos valdomame Klaipėdos uoste 1989 m. pradžioje tai dar buvo griežtai nepageidaujami reiškiniai. Uosto pareigūnams pareikalavus, tąkart laivo vėliavą teko nuleisti.
Šiame teiginyje, kaip suprantate iš tikslių jums pateiktų aukščiau argumentų su faktais ir datomis apie Trispalvės įteisinimus, man užkliuvo tai, kad vėliava čia, suprask, buvusi tarsi kažkoks neoficialus “istorinis tautinis“ audeklas (jei ne, kaip pasakęs LBS Garbės Buriuotojas Nr. 3, atsiprašant, tai išvis tik “šitas skuduras“).
Na, kaip tarsi tokia neoficialia dabar istorine įstatyme vadinama (na, niekaip jokia valdžia vis tiek tautai jokios vėliavos įteisinti nenori!) Vyčio vėliava, kuri, valstybei dar prie komunistų nusavinus tautinę Trispalvę, tapusi jau de facto tautine.
Įdomiausia, kad bent jau šioji 1989-ųjų paminėtoji mūsų istorijoje Trispalvė yra išsaugota jau be mano kokių nors paraginimų, ir yra atsidūrusi Lietuvos Jūrų Muziejuje, kur ją perdavė Lietuvos pasiuntiniu Londone buvęs Vincas Balickas, kuris ją pats gavęs iš paties britų kapitono, ir net štai yra toks kapitono lydraštis (šio 1992_ųjų gegužės 5-osios laiško lietuvių kalba faksimilė iš ten pat):
* * *
Šiame įvykyje svarbu, mano galva, net ne tai, kad Trispalvė laive Klaipėdos uoste išties buvusi iškelta dar trimis mėnesiais pirmiau trijų lietuviškų jachtų (šios istorijoje, be abejonės, yra itin svarbios, kaip ir jachta Laisvė, pirmoji apiplaukusi pasaulį pro du svarbiausius kyšulius).
Svarbu vis tik yra tai, kad jei britų kapitonas iškėlė Trispalvę dar iki šios įteisinimo (laikant tokia data 1989-03-20), tai nusipelnęs vis tik mūsų valstybinio apdovanojimo, o ne kaip tokie dukart didvyriai, kurie beministraudami krašto apsaugoje susikombinuoja sau karo vado karinius ordinus, įteikiamus tik karo metu, ir dažniausiai tik po mirties (nebent gavo kaip jūreivis už tarnybą sovietiniame Šiaurės kariniame laivyne?).
Net jei tą savadarbę Trispalvę Vasario 16-osios išvakarėse 1989-aisiais savo laivo stiebe po dešiniu skėtikliu iškėlė ir jau formaliai įteisinus, tai Klaipėdos uostas vis tik tuomet laikytas dar teritoriniais SSRS vandenimis, ir kelti jam privalu buvo būtent SSRS raudonąją, o ne “kažkokios sovietinės respublikos“ net ir įsiteisintą Trispalvę – manau, kad SSRS KGB pasieniečiai, atvykę į laivą suteikti šiam free pratique leidimą, tą ir argumentavo, o ne grasino kažkaip paversią šio Didžiosios Britanijos salas tik “radioaktyviais pelenais“, anot tokio Sausio 13-osios medaliu apdovanotojo dabartiniojo Rusijos propagandisto Jevgenijaus Kiseliovo.
Aišku, LBS Garbės Buriuotojo Nr.3 tulpinė protege iš partškolos drąsiam britui jokio taip priklausančio DLK Gedimino ordino nebūtų per savo abi kadencijas įteikusi, nes, žinia, ką ji už tą KPSS mokamą algą pagal savo “žemės ūkio katedros vedėjos“ etatą veikė 1991-ųjų sausio 13-ąją – kažkaip šis apdovanojimas prieštarautų jos biografijai, poelgiams ir mentalitetui, deja. Net jei britas savo tautos papročiu sarkastiškai šios pokalbio temos apie tuos įvykius jo ir jos tada tokia proga nepalaikytų…
Tačiau gal turite galimybių susisiekti su jo ekselencijos Gitano Nausėdos kokiais nors patarėjais ir perduoti šį mano pasiūlymą dėl brito, jau artėjant Liepos 6-tai?
* * *
Tarpukario Kaunas – kai dar laivinės pramogos buvę ne prie moterų vienuolyno Pažaislyje (iliustracija iš LIMIS)
Na, o jūs tuo pačiu nepamirškite, kad mes šiemet rugsėjo 7-ąją dar paminėsime ir Lietuvos buriavimo pradžios 100-metį!
Aišku, nuopelnus bei ordinus ir medalius šia proga, kaip jau įprasta, prisiskirti sau irgi bandys visi, kas tik nepatingės, tačiau prie marketinginės ir PR dalies nagus prikišusiai tinklaraščio redakcijai šio įrašo autoriaus asmenyje yra tiksliai žinoma, kad šios nacionalinės Buriuotojo dienos iniciatoriumi ir organizatoriumi yra būtent kaunietis buriuotojas Audrius (pavardė neskelbiama jo pageidavimu) – tai bent jau tądien pakelkite tostą ir į jo sveikatą!
O aš darkart sveikinu jus Kovo 11-osios proga, ir linkiu sulaukti palankaus vėjo, kada išsikelsite bures bei Trispalves, ir gal netgi tas tikras istorines LBS kaip jachtines, savo laivėse!
Ahoy!
Skipper_LT 
Komentarų: 6