Išskirtiniai 2020-ųjų metų buriavimo įvykiai: Butelis Druskos ir Švininis Tarakonas


Kaip ir kasmet, vėl toji diena, svarbi Lietuvos jūrinei istorijai, paminima šiame tinklaraštyje labiau, nei tą sugeba pažymėti omoniškas uniformas vilkinčios, lakūnų kepures dėvinčios ir rusišku pavyzdžiu laipsnių žymėjimą susireikšminančios, iš kranto pėstininkų seržantų puskarininkiais prigaudžiusios, iš tarpukario Kauno buriuotojų Lietuvos Jacht-Klubo vėliavą nukniaukusios, buriuoti nemėgstančios ir tarpukario Lietuvos karo laivo Prezidentas Smetona vėliavos nepasigedusios, vieninteles istorijoje turėtas fregatas į metalo laužą susipjausčiusios, kurios darė jūrinėmis karo, o ne pakrančių patrulinėmis pasienio apsaugos, Lietuvos Karinės Jūrų Pajėgos.

Ir mat tuos, dačnykus, šunes!

Mes gi sakome wiwat! mūsų didžiąjam etmonui Jonui Karoliui Katkevičiui, dar ir komodoru pabuvusiam, kuris triuškino švedus ne tik sausumoje, bet ir nugalėjo visą jų flotilę jūroje – vieninteliame lietuvių tikrame jūrų mūšyje mūsų istorijoje, kaip ir pirmame išvis ne tik mūsų istorijoje naktiniame jūrų mūšyje Baltijoje, ir pirmame, kur buvo Baltijoje panaudoti branderiai, ir dar tą mūšį prie dabartinio latviškojo Salacgryvos uosto 1609 metais laimėjo[me] be nuostolių sau!

Tad kaip ir kasmet – man tai yra proga ne tik apie šį mūšį priminti jums, pakelti šampės bokalą ir maktelėti mūsiškio ne šiaip Jono, o dar ir Karolio didžiojo (sic!) garbei (ir kurio garbei net šie metai paskelbti), bet ir pažymėti, mano nuomone, svarbiausius žmones bei įvykius, kurie prisidėjo Lietuvos jūrinimo labui arba, deja, nevidonai šitam reikalui trukdė.

* * *

Ir pirmiausia – tai nusipelnusiems Lietuvos įjūrinimo labui tas simbolinis Butelis Druskos už pandeminius bei karantinais apribotus 2020-uosius skiriamas vienareikšmiškai Simui Butavičiui už jo asmeninę (ne)nacionalinę ekspuodiciją™, kaip sakęs Mikė Pūkuotukas, iš Palūšės į Nidą jo paties pasistatyta burvalte Utopia!

Apie jo įamžintą ir šiame tinklaraštyje kelionę galima pasiskaityti štai čia (spausti ant nuorodos – ten daug paveiksliukų!).

Simas kokiai nors post-sovietinių sporto funkcionierių organizacijai, pasisavinusiai tarpukarinį Lietuvos Buriavimo Sąjungos vardą, gal atrodo tik kaip nevertas pažymėti ir deramai įvertinti išsišokėlis Pilypas iš kanapių, bet man jis yra pavyzdys, kad visiškai nesusireikšminant ir neiščiulpiant pinigėlių iš to, ką klaidingai vadinate valstybe, galima atrasti Lietuvą ne tik kruiziniam ar pramoginiam buriavimui, bet ir išvis kitokiam turizmui bei keliavimui mūsų tėvynėje.

Tam nereikia jokių jachtų – tam tereikia suvokti, kad burvaltės buvo sukurtos ir dabar yra ne vien sportui, ir labiausiai va tokioms kelionėms skirtos. Jis dar ir naują spirito distiliavimo aparatą laivę pradėjo statytis – procesą galite stebėti jo Youtube kanale čia.

Ir todėl nepailsiu kartoti darkart – Simas padarė daugiau, nei pats kuklinasi pasakyti!

* * *

Na, o už trukdymą buriavimo vystymui Lietuvoje kaip pernai pelnė Kauno meras Krabas su vaikučiais prisidengusių gobšiukų kompanija iš uabčiko, savo kaip tipiniai sovietukai melagingai vadinančio to miesto “jachtklubu“, taip ir 2020-aisiais kinų zaraza viena nevaikščiojo.

Nes sostinės buriuotojams buvusio Vytauto Didžiojo nindzių-karaimų ghetto funkcionieriai nusprendė pagaliau ir galutinai damušti ir čia tiek esantį buriavimą, tiek ir lenkmečio laikų buriuotojų paveldo prisiminimus, nes, cituojant teisme pateiktus argumentus, šie yra “vizualinė tarša“.

Aišku, Kauno savivaldybė bent jau baudė už miestiečių šiukšlintojų realią taršą Kauno TBSA tikram jachtklubui nepriklausančioje žemėje arba už tai, kad tie “savivaliavo“ tvarkydami tą taršą jiems toje nepriklausančioje žemėje.

Bet Trakų Istorinio Parko Direkcija sugebėjo ne tik bauduoti direktoriaus pareigas Vilniaus jachtklube einantį harbormasterį bei vicekomodorą (kaip jachtklube dera vadinti) Kęstutį “Kastytį-Baltagalvį“ Jurevičių, kad tas supuvusias lentutes ant jachtklubui priklausančio (!) liepto bandė pakeisti naujomis ir šias prikalti. Administracinio pažeidimo protokolo “logika“ pagal direkcijos suformuotą gal precedentinės teisės dura lex, kur dura yra rusų, o ne lotyniškos kilmės: “pakeisti supuvusias galima, bet prikalti – ne, nes tai yra atnaujinimo ir tobulinimo darbai!“…

Žinote, su tokia “logika“ net Varėnos mentai, atsilieka, kur jiems 85 km/h greičiu važiuojant galima aplenkti 105 km/h greičiu važiuojantį “pažeidėją“, o jau apie pastarąjį skandalą, kur vaiką užmušęs kelyje vairuotojas padarė tokių “pareigūnų“ dėka, kurių policininkais vadinti liežuvis neapsiverčias, pačias aukas kaltininkais, tai koktu net kalbėti.

Tai va šio “istorinio parko“ direktorius taip metodiškai ir užsipyrusiai ne vieną dešimtmetį su jachtklube esantį turtą valdžiusia buvusio sostinės mero, bandžiusio pritraukti investicijas į dar pirmąją sovietų okupaciją menančios (jei ne anksčiau!) infrastruktūros atnaujinimą, bendrove bylinėjosi, kad galėtų taip ištrinti išvis nuo vaizdo tai, kas dar yra Vilniaus jachtklubu, kas šalia buvo profsojūzinio Žalgirio irklavimo baze sovietmečiu (kad net amerikonas Benas Gudelis, iš principo atsisakęs duoti kyšius, jau rankas nuleido ir tą objektą, taip ir netapusį SPA bei viešbučių kompleksu, perleido minėtai bendrovei), bei netgi ir tai, nepaisant, kad skelbiasi “istoriniu“, kur būta dar lenkų statyto jų jachtklubo būstinės ir klubo buveinės istorinio pastato, į kurio atidarymą 1930-aisiais buvo atvykęs net pats tarpukario Lenkijos prezidentas Ignacy Mościcki bei to meto Vilniaus vaivada, vėliau šį pakeitęs jau kaip egzilinės Lenkijos vyriausybės prezidentas Londone nuo 1939 metų Władysław Raczkiewicz.

Aišku, dar rusų caras, vėliau apsišaukęs imperatoriumi, buriuotojas (sic!) Petras I po irgi prieš švedus laimėto mūšio prie dabartiniams ukrainiečiams priklausančios Poltavos 1709-aisiais palikęs politinį testamentą, ką privalu Rusijai daryti jo sąjungininkų, kurie šį Didįjį Šiaurės karą sukėlė, Lenkijos ir Lietuvos atžvilgiu, kur lenkų ir lietuvių nuolatinis tarpusavio pjudymas ne tik padėtų išvengti dar vieno Kremliaus okupavimo ir nuosavo katalikiškojo valdovo pastatymo, kas buvo ten nutikę prieš šimtmetį.

Tai kas tie išvis čia liankaj™ – nusprendusi tautinė istorinio parko direkcija, aišku, ir kas tuomet toji buriuotojų ežere ir pakrantėse sukuriama “vizualinė“ tarša!

Jau ir prieplauką prie grafo Tiškevičiaus dvaro Užutrakyje išardę (polius dar galite rasti vandenyje – ten mes dar švartavomės, kai pirmąkart išvis su mano draugu Ernestu buriavome), o ir šiaip tas turistus vežiojantis laivukas vaizdą teršia ne mažiau, kad ir prie salos pilies iškišulyje jam prieplauką supūdę (likusi dar betoninė nuo tovariščiaus Antano Sniečkaus laikų, kai samosavalais ir baržomis plytas pilies atstatymui gabenę, bet tai gal, mažum, tę da i prireiks – nebent, šita teutonų statyta jų sostinės minikopija irgi sukuria vizualinę taršą, nes Vytautas Didysis kažkaip nesiteikė su parko direkcija brėžinių suderinti).

Galutinis sprendimas nugriauti ir palikti viską žole bei krūmais “istoriškai“ užželti, kaip mamutų laikais buvę, su paiku pačios direkcijos lemenimu, kaip teisė, o ne sveika nuovoka ir perspektyvos matymas, nugalėjęs (kitaip tariant, dura lex set directorium intelectus dura est) – publikuojama čia jų puslapyje (kur galite ir teismo sprendimą rasti).

Tai šekite Švininį Tarakoną, Trakų Istorinio Parko Direkcijos istorinio paveldo kovotojai su ta buriuotojų sukuriama vizualine tarša.

Kadangi Bernardinai ir Totoriškės su Akmena taip nepakeliamais tiltais nuo buriuotojų pasiplaukiojimų jau sėkmingai yra atitvertos, o į Skaistį kitąkart be variklio nelabai tenuplauksi, užsivenduodamas sąsiauryje, kai ir variklis dėl “auditorinės taršos“ bei piscių (lot. žuvys) teisių ten nelabai leidžiamas, tai beliko tik tą jūsų juodą darbą užbaigti iki galo ir išvis išvalyti Galvės vaizdą nuo visos likusios “burinės taršos“.

Tarp kitko, taigi grafas Tiškevičius irgi buvo “lenkas“, ir tas jo dvaras tikrai neatitinka vizualinių istorinių kriterijų – siūlytina nugriaut irgi nafig!

Taip Lietuvoje pasiliks tik vienas jachtklubas Mingėje, kol dar maskuojasi nuroda į dzūkiškus Kintus – bent jau kol prūsokiškojo paveldo saugotojai nesusigriebs, kad buriuotojai yra prie Minijos (kas ta yr, ir kodėl ne Minė, Palanė bei Kretinė, jei jau Danė vietoje kuršiškos priesagos Dangės, Palangos ir Kretingos?) yra ne tik vizualinė tarša, bet ir geras kąsnis nusavinimo vardan to, ką klaidingai vadinate valstybe (nes ta jūsų “valstybė“ turi konkrečias valdininkų pavardes, ir su jumis, piliečiais, nelabai nei derasi, nei skaitosi).

* * *

Baigsiu optimistine gaida apibendrindamas: Simas parodė, kad buriavimui Lietuvoje pakanka ir burvaltės – ir vėl jums visi mūsų tėvynės vandenys taps prieinami (išskyrus tuos, kurių krantai prichvatizuoti ir be istorinių parkų pastangų kovoti su burine tarša jų daržininkų mentaliteto vaizdeliuose).

Ahoy!

Ankstesnių metų Butelis Druskos ir Švininis Tarakonas yra išvardinti čia – spausti.

Komentarų: 4

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.