Apie menkes


Oi oi, negerai Palangoj: rytą – menkė, vakarą – menkė, o reik karves ganyti ir smiltes minti.

– vysk. Motiejus Valančius: Patarles Zemajcziu – 1867 m., Tilžė, Rytprūsiai.

* * *

Kažkaip menkinančiai apie tą jūrų, nesikeikiant, bjaurybę (lot. gadus morhua) čia tas mūsų blaivintojas sielovadininkas atsiliepęs, sakyčiau, nors ir cituodamas žemaičių patarles, kurie tuomet pajūryje (pietuose Nemirseta – jau vokiečių) gi rusų caro nuo 1814-ųjų priskirti Kuršui iki pat 1921-ųjų taip gyvenę.

Atlanto menkė – gadus morhua (iš vikės)

Ir todėl šio autoriaus dviem metais vėliau 1869-aisiais išleista “Palangos Juzė“ – toks kūrinys truputį ne apie Lietuvą (net jei jo Žemaitijos vyskupiją Lietuva laikytume), o savotiškai “tikriems lietuviams sodiečiams“ (ir apie juos dar mus žemiau) – tik apie užsienį, ir gaila, kad to istorinio konteksto lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai mokiniams nepaaiškina (bet va nors čia galite užsipildyti išsilavinimo spragas).

Nes kai tame pasakojime vokietis meistras Memelyje (kūrinyje visur pakeista į Klaipėdą, kuri mūsiškė tapo tik nuo 1923-ųjų) sako:

“Tu, leiši, rakali (nelabasis, arklių kailialupys – mano past.), valgysi mano duoną, o nieko nedirbsi, aš tau parodysiu, kame blezdingos (kregždutės, lot. hirunda rustija, faktiškai – “jerunda rusiška“, arba dar ir prigalvotos vietoje “nacistų laužų“ tokios našlaitėlės, lot. viola tricolor, tai kaip ir viskas aišku su lietuvių konservatoriais – mano past.) žiemavoja!“

– tai leišis yra ir latviams lietuvis, ir žemaičiams – irgi tas, kas ne žemaitiškai kalba, o lietuviškai arba aukštaitiškai (ir šiaip, atkurtų Lietuvos KJP 1992-aisiais vadas buvęs kapitonas, kariuomenėje – pulkininkas, Juozapas Algis Leišis, kas simboliška ir kartu labai ironiška).

 

Tikrasis leišis – a.a. kapitonas J. A. Leišis, Lietuvos KJP atkūrėjas (iš 15 min), matyt, ir buriuotojas širdyje, nes padaręs dabartinio karinio laivyno vėliava buvusią tarpukario Lietuvos Jacht-Klubo vėliavą (kai LBS ir taip dvi turi!).

* * *

Bet ir palangiškiai to “latviško“ Kuršo pakraštyje irgi ne vien tik menkes gaudę – tas pats autorius ir tas pats jo kūrinys:

“Jau paūgterėjusį sūnų tėvas vedė su savim silkelių žvejoti, pleksnių (ne vokiškai su Š, bet originale S – mano past.) gaudyti, menkių meškerioti ir vilkti iš jūros kerpes su gintarais. Bet žuvies neblaimėdamas, vieną kartą sakė moteriai savo: “Ar žinai ką, motyn: mūsų pajūrio smiltys maž teduoda duonos, aš ketu Juzę nuvežti į Klaipėdą, kad amato išmoktų.“

Ir jei latvių paklausite, tai menkę jie mence vadina – jiems, matyt, irgi vienodai: ar kukrus (užrašoma cukrus), ar caca-o (t.y. tsa-tsa-o) – kaip ir šiknius katuku vadinamas latviškai kaķis.

Labai tikėtina, kad mūsų leišei bei žemaičiai menke nuo latvių papročio patys ir tą žuvį, jūrų bjaurastį, kaip keikęsi romėnai apie visas menkių šeimos žuvis gadus su jų šeima gadidae (iš čia ir rusiškai – гадина).

Irgi kažkokia menkė gAdina (iš yenanchen.com)

* * *

Bet patys rusai tą menkę vis tik vadina treska (rus. треска) nuo skandinaviškų torsk arba suomių turska, kai norvegai šią dar ir skrei pasivadina. Lenkai, ko gero, perėmė žuvies pavadinimą, kaip ir daug kas pas juos su jūra bei žagliavojimu susiję, tai iš vokiečių – jie menkę vadina dorsz.

O su vokiečiais kiek įdomiau: taip, tas jaunas menkes, arba Baltijos, kurią patys praminę Rytų jūra (vok. Ostsee), jie tikrai vadina Dorsch (gal iš Pomeranijos čiabuvių to išmokę?), kai į vakarus nuo savęs (vokiečiai tai jau gyveno, bet iki 1871-ųjų dar Vokietijos nebuvo) Šiaurės jūroje tas jau atlantines menkes vadina Kabeljau.

Ir šitaip jas vadina fryzų žemaičiai olandiškai šnekantys, kurie už vokiečius buriuoti jūromis bei vandenynais gerokai anksčiau išmoko ir dar kitus primokė – Kabeljauw. Kaip ir atitinkamai dar vakariau įsikūrę prancūzai, priklausomai nuo žvejybos regiono, šiaurėje menkes pravardžiuodami ta pačia cabillaud, o va piečiau – jau morue.

Flamandų XVI a. dailininko Joachim Beuckelaer žuvininkas darinėja menkę (iš vikės)

Anglai gi menkę pavadinę tiesiog cod – įtariu, kai romėnai išsibreksitino iš Britanijos salų, tai keltų palikuonys čiabuviai, susimaišę su atkakusiais dar iki vėlesnių vikingų “vokiečių“ saksais, taip ir nusišveplavo nuo to gadus iki kodo.

Po to atsivilko per jūras ir mares vikingų gaujos, kurios, kaip minėjau, rijo savo rūkytą padžiūvusią treską, apie ką Riuriko vikingų nukariauti slavai (lot. slavus – vergas), vėliau surusėję dėka mongolų-totorių Aukso Ordos, tam snukiui, su pasimėgavimu triauškinančiam rūkytą padžiūvusią menkę, sakydavę: “а ебло не треснет?“

Aišku, kodėl rusų kalboje ši taip vulgariai vadinama burna, kaip ir šypsena, turi bendrą etimologiškai kilmės šaknį.

* * *

Todėl ir lietuvių žodyne rasite salantiškių išsireiškimą: “ir išsižiojo kaip menkė“. Arba palangiškių: “žiovauja kaip menkė“. Arba skuodiškių: “rėkia lyg menkė, gerklę išvertusi“.

O va Raseinių ir Radviliškio leišiai su apkuršėjusiais žemaičiais palangiškiais dėl menkių išvaizdos nesutaria, sakydami, kaip teigia Lietuvių Kalbos Žodynas, kad menkė – tai tokia “riebi ir stora moteris“, bet tai vis tik ūkiškai tokia menkė – tai “gali gerai ir žlugtą išvelėti“, ir “gerai dirbti“.

Ką įrodo, matyt, ir paskyrimas į Vėlinių raganų koalicijos™ teisingumo ministres, nes ne pagal menką išsilavinimą ar kompetenciją gi tą paskyrė.

Ne žlugto ne velėtoja ne menkė su ne menke, bet ešeriu (iš delfio)

* * *

Vis tik lietuviams, atokiau nuo jūros, menkė – visai ne jūrinė plėšri žuvis, bet… gėlavandenė vėgėlė (lot. loto vulgaris – kas nelošia, tas ir vulgariai nelaka šampės!).

Taip bent jau vėgėles vadina marcinkoniškiai, link kurių nuo Varėnos jūros (sic!) veda dabar bendravardis plentas, prie kurio tenka gyventi – dzūkai išvis grybus, žuvis ir visokius padarus savaip pavadina.

Bet jei ne menke, tai dar mẽkne kiti lietuviai vadina karpinių šeimos žuvis – baltenes arba šapalus (lot. leuciscus idus), kai pastaruosius paminėti dzūkai visokiais liaščiais su podleščikais tarsi romėnų palikuonys pravardžiuoja.

Mane netgi kamuoja miglotos abejonės, kaip sakė viename filme rusų caras, kad gerai žalio vyno įpiešę žvejai nelabai apvertę savo liežuvį, kai sakę, ką čia jie taip prie Merkinės – menkę ar meknę. Kaip ir suvalkiečiai prie Daukšių gyręsi: “vyruti, ale kad griebiau vakar meknių, tai kap paršų tę, mažum!“

Ir ne tik Ratnyčioje prie Druskininkų meknės vadintos riebiomis kaip kiaulėmis, ką ir 1934-aisiais Krokuvoje išleistoje gramatikoje lenkas Jan Otrębski apie rytų lietuvių tarmes Wschodniolitewskie narzecze twereckie rašęs: “merga kai meknė (riebi)“.

Paprastoji meknė iš strepečių giminės – lot. Leuciscus idus (iš vikės)

Pietiečiams visiškai pritaria ir rytiečiai aukštaičiai, vadindami meknià riebų, minkštą padarą.

Taip antai tauragniškiai sako, kad “ne tokiam mẽkniai pasbėgėt“ arba “anas kai špokas, o boba kai meknià“. Ir prie Salako Zarasų rajone sakoma: “tai riebumėlis tavo vaiko – meknià!“ bei “tavo penimoja kap meknià – kai eina, net dribsi!“.

Bet vakaruose palangiškiai, kurie jūroje gi tas “savo“ menkes žvejoję, rūkinę ir džiovinę, gi sako lietuviams visiškai priešingai: išdžiūvęs kaip menkė.

* * *

Ir čia priėjome prie įdomiausios dalies – o kodėl aš čia šiemet tos balandžio 1-osios proga taip apie tas menkes ir žodynus jums galvą kvaršinau.

Kaip jūs galvojate, ką pasakys apie skonį anglas prie irklų, užkandai gavęs tos vikingų papročiu padžiūvusios rūkytos menkės?

Lygiai tą ir pasakys, ką jūs nesunkiai suprasite net anglų kalbos nesimokę, kad čia jam menkė:

Manky /ˈmaŋki/ – kas reiškia bevertis, netikęs, nešvarus ir nemalonus.

Netikite?

Štai pažiūrėkite šitame klipe nuo 5:45:

* * *

Bendrai ir visa toji laida įdomi jūrine tema besidomintiems, o aš tik norėjau atkreipti dėmesį, kaip su tomis menkėmis nutinka.

Gal gi vis tik ir ne mes tuos anglus taip išmokėme šitos menkės skonį šitaip menkai tevertinti kaip manky taste – gal ten labiau kažkur vikingai menkes triauškinę, matomai, kaip juk per juos ir tas mūsų laivas bei laivė yra nuo suomių žodžio laiva (lenkai taip irgi “plaukiojančią kiuženą“ łajba vadina).

Ir gal ta jūrinė rūkyta padžiovinta žuvis menkinančiai taip į mūsų kalbą, atvirkščiai, bet parėjo ir iš dzūkiško miško iki Klaipėdos atplukdytos medienos užsipirkti taip čia atsigrūdusių visokių anglų, kaip ir iš jų tas žodis lynas storai laivavirvei (angl. line) apibūdinti, kas mums tik žuvimi tebuvęs.

Tad kas išties tą žino, kai filologai, man žodynus cituojant, kaip matote, taip nelabai čia gali paaiškinti, kuomet ši plėšri šiaurinių jūrų žuvis taip įvairiai pavadinama, ir kuomet mūsų kalboje pagal tarmes tos menkės bei meknės – tai riebios kaip kiaulės, tai visai perdžiūvę, kai išsirūkina.

Ne Kuršmarių Ventės, o Kanados Menkės rago (Cape Code) švyturys Lenktynių kyšulyje (Race Point) (foto iš Cape Cod Lighthouses)

O jei labai užsupa, aišku, tai dar ir buriuotojai rūpestingai tas “menkes per bortą persisvėrę šeria“, bet čia jau kita tema, nes menkes geriau pačiam triaukšti, nei šerti!

Su alumi, tarkime, kuris per tuos pačius vikingus – ir tiems anglams yra ale (t.y. elis), ir mums taip tarsi vikingų runomis alu perskaičius.

Ahoy!

Komentarų: 2

    1. Tai šapalas yra karpinių šeimos žuvis, ir karšis yra karpinių šeimos žuvis, ir plakis yra karpinių šeimos žuvis – visos šitos žuvys viena karpių šeima… 😀

      Patinka

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.