Laivyno karininkų laipsnių atmintinė (1/3): etaloniniai britai

Buriuotojai, aišku, savęs civiliokais nelaiko.

Juolab, kad laivėje irgi turi būti tvarka ir subordinacija, o ne vien tik nutrūktgalviškos pramogos, girtuoklystės link bridimo per jūras iki kelių bei visokie lytinio pobūdžio ištvirkavimai, nepaisant to, kad moteris laive, senoviniu papročiu, tik nelaimes neša, o laivas yra moteriškai pavadinama laivė.

Iš esmės, buriuotojai savo prigimtimi yra daugiau piratai – ir ne vien dėl burių, bet dėl savanoriško pasirašymo išplaukti velniažinkur, visiškai taikstantis su viršesniojo ir buriavime išmanesniojo sprendimais tame plaukime, net visai ne dėl to, kad tas turi kažkokią statutinę teisę įsakinėti, o nepaklusniuosius gerai aptalžyti, ir gal netgi padžiauti stiebe už kaklo, to nedorėlio kojelėms mataruojant vėjyje, ar tiesiog kultūringai pasiūlyti pasivaikščioti lentute už borto, pabaksnojus motyvacijos labui aštriu daiktu šiam į pasturgalį.

Kai triume vandens truputį per daug… (iš go memes)

Su piratais, žinia, viskas aišku: įgulos ir laivo kapitono sutartis (angliškai vadinama Articles) pasirašoma dar iš anksto krante, ir įgula turi savo profesinės jūrų plėšikų sąjungos atstovą, vadinamą kvartermeisteriu (quartermaster), toje savo trišalėje darbdavių ir darbuotojų taryboje, kur trečia šalimi vietoje valstybės sėdi akla sėkmė (jei tai ne piratai, o kaperiai, angliškai privateer, tai vis tik sėdi valstybe vadinamas karalius, suteikęs licenciją individualiai profesinei veiklai, vadinamą letter of marque).

Pagal laipsnį, kas atsispindi grobio dalybose, tas kvartermeisteris yra lygus kapitonui, kai pastarasis yra vadu tik mūšyje, kartu užtikrindamas ir saugų laivo perplukdymą nuo vienų koordinačių iki kitų, nors paprastai kvartermeisteris laivyne yra būtent navigacijos karininku, kuo karo laivyne yra antrasis kapitono padėjėjas, kuris šiaip trečias pagal rangą nuo dievo aukštybėse iki senio gilumoje.

Tolimesni specialistai, kaip bocmanas (boatswain – denio rankų brigadininkas), dailidė (carpenter – atsakingas dar ir už gėlą vandenį), iždininkas (purser – laivo buhalteris ir apskaitininkas), ginklininkas (kadangi seržantų laivyne nėra, išskyrus kvaišų organizacijas, todėl vadinamas ne sergeant-at-arms, o gunnery arba trumpiau gunny), gydytojas (surgeon – chirurgas, kuris “gydo“ amputacijomis), burininkas (sail master – siuvimo cecho vadas), burvedys (sailing master – atsakingas už laivo valdymą eigoje, o dabartiniuose laivuose tai yra vyr. mechanikas, dieduku vadinamas), ir panašiai, įskaitant šių padėjėjus (angl. mate), yra tik puskarininkiais.

Ši sistema dabar primena ir baikerių MC (motorcycle club) klubo organizavimą, kur už gaujos kelionę atsakingas yra “kelio kapitonas“ (road captain), kai šiaip visam MC vadovauja baikerių išsirinktas prezidentas, turintis savo padėjėju vice-prezidentą, o tvarką ir drausmę klube palaiko sergeant-at-arms, kuris pagal savo titulą vienaprocenterių klube paprastai išties yra ir ginklininku.

Jūreivių ir motociklininkių vienybė (iš pinterest)

Jau rašiau apie jachtklubus, ir kas jais sovokų Lietuvoje klaidingai pavadinama, bet tokiais nėra (labai juokinga matyti, kaip prieplaukas kažkas vadina buriuotojų organizacijomis – bet gal jie ir namuose savo skalbiankę, ištvirkėliai, kirkina tarsi padurkus pasikaišiusias skalbėjas, palinkusias prie skalaujamo žlugto?), ir buriuotojai išties susiorganizuoja panašiu į piratus ir piratiškus baikerius principu – tarsi toji piratinė demokratija yra natūrali organizuotos anarchijos forma:

“Anarchija – tvarkos motina!“ – kaip teigęs Tėtušis Machno revoliucinėje kovoje už pasaulinį juodosios vėliavos su kaukole reikalą.

Tad ir burlaiviuose hierachija buvo susiklosčiusi natūraliai, kur vadu buvęs kapitonas, civilių burlaivuose vadinamas škiperiu arba, kalbant lietuviškai suprantama kalba, tai burvedžiu, kas, kaip minėjau aukščiau, juk pagal savo profesiją ir yra sailing master. Ir laivė, arba Fryzijos sėkliuose žemaitiškai vadinama jachta, yra toks nedidukas burlaiviukas, kur pareigos ne išsidalinamos, bet apjungiamos vos keliuose įgulos ir jų vado asmenyse – kompania niewielka, ale bardzo przyjemna.

Nenuostabu, kuomet dar ir tarnauti kariuomenėje yra “ne prestižas“ (mūsų tėvynę irgi gins “runkeliai“, nes juk tarnauja tik lochai, o ne elitiniai “princai“), tai smalsesniems buriuotojams, kuriems rūpi jūrinių tradicijų puoselėjimas, yra svarbu bendram išsilavinimui suprasti karinio laivyno laipsnių sistemą ir jų principus.

Du buriuotojai ir britų karo laivyne (Royal Navy) atitarnavę princai – tėvas, Edinburgo kunigaikštis, princas Pilypas (su vairalazde) ir jo sūnus Velso princas Karolis (tas berniukas kokpite) Drakono klasės burvaltėje Cowes Week regatoje 1957-aisiais (iš Yachting World)

Tad jei buriuotojai nėra civiliokais, tai dera galop atsirinkti ir su laivyno laipsniais, o kad jau pasakojau apie tris jūreiviškų kepurių tradicijas, tai kodėl dabar paprastai ir “ant pirštų“ nepapasakojus dabar apie tris jūros karininkų laipsnių tradicijas?

* * *

Išties, tai tos tradicijos yra tik dvi (su puse):

• britiškoji pagal Royal Navy,
• ir frankofoniškoji (mums labiau žinoma kaip jos atmaina germaniška), kurią galėčiau pavadinti lotyniška (dėl ispanų ir italų) arba kontinentine (dėl Europos žemyno), tačiau būčiau neteisus dėl Continental Navy prieš tuos britus (sic!) turėjusius amerikiečius, kurie laikosi vis tik britiškosios (nors jų tradicija gal verta išvis atskiro pasakojimo).

O trečioji – tai skandinaviškoji (kur komandorai aukščiau kapitonų), būdinga danų ir švedų karų dėka Baltijai, kurią savo ruožtu vokiečiai (tiksliau – prūsokai) primakalavo, žiūrėdami ir pirmųjų dviejų, tai gavosi juos mėgdžiujusių dėka visumoje po to toks tautinių laivynų mišrūnas šių dviejų su istorinių peripetijų nulemtomis (kaip ir JAV karo laivyno atveju) adaptacijomis.

Ir kuomet žinai pirmas dvi, tai supranti ir nacionalinius laipsniavimo ypatumus mažutėlių flotilėse – tad užduotis įsikirsti į sisteminę logiką dar labiau supaprastėja (va kaip čia foto: ant rankogalių tarsi komandoras, kuris žemiau kapitono, o jau antpečiuose dvi žvaigždutės tarsi būtų kontr-admirolas, kas yra virš komodoro, kuris dar ir virš kapitono, tai kaip ir viskas logiška, aha):

JAV garinio laivyno tėvas ir patrankomis Japonijos atvėrimo 1854-aisiais padraugavimui su pasauliu komodoras Matthew Calbraith Perry (1794–1858) apie 1856-1858 metus (foto iš vikės Mattew Brady)

O laivyne karininkai, kaip ir kariuomenėje, skirstomi į dvi grupes, kurios suprantamos ir LDK istorijos mėgėjams (atitinkamus turėjo ir lenkai, nes buvome bendra konfederacija, Abiejų Tautų Respublika, kur jų karvedžiai buvo vadinami “karūnos etmonais“):

• lauko (field officers – tai LDK toks buvo lauko etmonas: hetman polny litewski) arba laivyne – tai yra laivų karininkai;
• ir štabo arba “vėliavos“ (flag officers – o LDK buvo didysis etmonas: hetman welki litewski), kas ir yra visas generalitetas arba admiralitetas.

Ir pastarieji jau į mūšį savo karių patys neveda, išskyrus kažkada tokiais vyresniaisiais pulkininkais tarp kitų pulkų (kitaip vadintų dar ir “vėliavomis“) vadų buvusius brigadininkus (tapusius brigados generolais, nes -ininkai pagal padalinio pavadinimą yra pavaduotojais to padalinio vadui) ir, kalbant apie laivyną, tai vyresniaisiais kapitonais tarp kitų kapitonų buvusius komodorus.

Ir kas pradžioje išties tebuvo veikiau tik pareigos, o ne formalus karinis laipsnis, kurio po paskyrimo jau tie vyr.kapitonai ar vyr.pulkininkai atsisakyti nebenorėdavę.

Štai taip 1940-aisiais metais ir Lietuvos karo laivynui, prie LKL Prezidentas Smetona prijungus VRM pavaldume buvusius pasienio apsaugos katerius, vadovavęs kapitonas-leitenantas Povilas Julius Labanauskas po Antrojo Pasaulinio karo ir JAV prisistatinėjęs jau suprantamesniu commander laipsniu (fotografijoje antpečiai tarpukario Lietuvos jūrų karininkų uniformuose laipsnių ženklų neturėjo – tik inkarą ir Gedimino Stulpus virš jų):

Neformalaus 1940-ųjų Lietuvos karo laivyno komodoro, bet laipsniu kapitono-leitenanto, Povilo Juliaus Labanausko apdovanojimai (Henry L. Gaidis kolekcija)

Tas pats istoriškai lietė ir kitus karinius lauko bei laivų karininkų laipsnius, kol jie buvo formalizuoti, o po to greta pagrindinių su laiku atsirado pagalbiniai, kurių sudurtinius pavadinimus ir dabar turime.

Tiesiog turėkite omeny, kad visos laipsnių sistemos remiasi šia logika: laivui vadovauja kapitonas, kurio pavaduotojais arba padėjėjais laive yra vadinami leitenantais (šis laipsnis taip ir verčiamas), todėl šis ir dabar civiliniuose laivynuose žymimas keturiomis juostelėmis, įskaitant viršutinę su kilpute, o jo pavaduotojai pagal laipsnį atitinkamai mažesniu juostelių skaičiumi.

* * *

Tad ir britiška laivyno tradicija, kurią perėmė ir JAV (didžiausias dabar laivynas), buvusi aiški ir labai paprasta, taip va ir žymima juostelėmis ant rankogalių bei vėliau atsiradusių antpečių (skliausteliuose – JAV laivyno atitikmuo iki 1862 m., nes jie teturėjo tik Kongreso patvirtintus vos 4 laivyno karininkų laipsnius, o komodorą esant tik pareigomis ir garbės titulu, nors ir žymėjo šiuos juostelėmis tik ant rankogalių, pasilikdami antpečiuose, kai tokie naudoti prie paradinės uniformos, įprastinį savo kariuomenės žymėjimą su 1-2 “plytomis“, lapais ir ereliu):

• 1 juostelė (su kilpute): paleitenantis (sub-lieutenant), dažniausiai naujai paskirtas leitenantas po egzaminų išlaikymo – kariuomenėje atitinka irgi jaun. leitenanto arba tiesiog dabar jau leitenanto laipsnį (JAV – mičmanas: midshipman, kurį vėliau pakeitė ne toks “britiškai imperinis“ ensign).
• 2 juostelės (įskaitant tą su kilputę): leitenantas (lieutenant), dar vadinamas vyr. leitenantu arba pirmuoju leitenantu, kas anksčiau reikšdavę šio pareigas ir vyresniškumą tarp visų laivo leitenantų – kariuomenėje jis atitinka kapitono laipsnį, nes, kaip kuopos vadas, savo pavaldume turi leitenantus, kurie vadovauja būriams (JAV – irgi leitenantas: lieutenant).
• 3 juostelės: komandoras (commander), kas istoriškai juk irgi logiška, kuomet trečią juostelę gauna vyresnysis kapitonas, kariuomenės supratimu, tarp dvijuostelinių kapitonų (taip netgi JAV kariuomenėje ir laivyne antpečiuose leitenantas žymimas vienu stačiakampiu, o kapitonas – dviem) – o kariuomenėje komandoras yra majoras, kuris ten anksčiau vadovavęs batalionui iš keletos kuopų (JAV – britiškas pareigas, kaip laivo kapitono vykdantysis karininkas, master and commander atitinkantis master commandant).
• 4 juostelės: kapitonas (captain), (kaip ir JAV – captain), kuriuo vadinti pagrindinių laivyno karinių laivų vadai (burlaivių amžiuje jais buvę linijiniai, o vėliau tokiais tapo kreiseriai) – šis kariuomenėje atitinka pulkininką, nes laivas, kaip ir pulkas, yra savistovis atskiras pagrindinis kovinis dalinys su savo vėliava (o dabar tokiais yra išplėstiniai batalionai, apjungiami į brigadas, o vėliavų į mūšį nebesitampo).

Taupant algas ir tik laikinam paskyrimui, taip vyriausi kapitonai, kurie vadovavę kartu ir savo laivui, vadinamam prūsokiškai flagmanu (angl. flag-ship – nes išsikelia “štabo vado“ vėliavą), buvo tituluojami jau komodorais.

JAV kapitonas (keturios juostelės) su kinų vyresniuoju (sic!) kapitonu (keturios žvaigždutės – logiška…) – Stacy D. Laseter foto iš vikės

Su laiku šios vyriausiojo tarp kapitonų komodoro pareigos jau kaip laipsnis buvo formalizuotos, ir tapo jau štabiniais arba “vėliavos“ karininkais flag officer.

Šie laivui patys jau nebevadovauja (o šio flagmano laivo “tikrasis“ kapitonas vadinamas flag-captain, taip pažymint jų pareigų vyresnybę prieš kitų laivų kapitonus), kuriuos žymėti pradėta plačia dekoratyvine juosta. Nes JAV buvo prisigalvoję net iki 7 komodorui, kai jie dar iki 1857-ųjų teturėjo vos 4 laivų karininkų laipsnius (be formalizuoto komodoro ir išvis jokių admirolų), kuriems ir užteko keturių juostelių, tai po to dar aukštesni atsiradę laipsniai jau apsijuostavo nuo rankogalio iki pačios alkūnės – pakeisti visą šitą juostelyną į plačią vieną “komodorišką“ pasidarė gerokai parankiau.

O virš komodorų esantys jau admirolai (kai JAV iki pat Pilietinio karo Kongresas nenorėjo šių patvirtinti, laikydami admirolo laipsnį “imperiniu paveldu“, nederančiu su demokratine nacija) atitinkamai gavo po juostelę virš šios komodoriškos plačiosios:

• kontr-admirolas (kariuomenėje generolas-majoras) – vieną,
• vice-admirolas (kariuomenėje generolas-leitenantas) – dvi,
• admirolas (kariuomenėje generolas) – tris.

Dabar nesileisiu į palyginimus, kokiam karo laivų junginiui kuris admirolas, lyginant su kariuomenės generolais, vadovavęs, nes reikia žiūrėti dar ir į istorinį kontekstą (tarkime, dabar batalionui kariuomenėse vadovauja pulkininkai-leitenantai, o ne majorai, kai ir laivyne flotilei vadovaus kontr-admirolas, kai flotilės admirolo laipsnį turintis bus jo štabo vadu, ir pan.).

Britišku pavyzdžiu karo ir civiliniuose laivynuose kapitonas tradiciškai turi jo laipsnį žyminčias keturias juosteles (foto iš vikės)

Kaip ir tai, kad taip dar po pusę juostelės tarpiniuose kariniuose laipsniuose gavo visokie kandidatai arba stažuotojai jaunesnieji leitenantai, vadinami ensign (skandinavų – fanrik) arba britiškai midshipman.

Ir kurie prancūziškai pavadinti garde marine, ispaniškai guardia marina, portugališkai guarda-marinha bei itališkai guardiamarina, nes pastarieji gardemarinai išties buvo tik jūros kariūnais (liet. jūrūnais), kuriuos pradžioje ruošė dar kaip karius sausumoje, kol praktikai išgrūsdavę jau į laivus – šie ir turėjo tarpinį statusą per vidurį tarp puskarininkių ir karininkų, todėl angliškai iškart į laivus savanoriškai atėję yra vadinami mičmanais (“vidury laivo“ – midshipman).

Ir kad nesipainiotume tuo pačiu, tai civiliai specialistai, pasamdyti karinei tarnybai dėl savo profesinių įgūdžių (tarkime, laivo valdyme – sailing master, ir kiti specialistai, kuriuos išvardinau teksto pradžioje aukščiau), angliškai yra vadinami warrant officer (nes tarnauja ne kaip karininkai už “komisiją“ – commissioned officer), kurie rusiškoje tradicijoje mums buvo žinomi kaip praporščikai ir mičmanai, o va lietuviai šiuos padarė lygiagrečia puskarininkiams (petty officer) sistema, pridėdami prie karinio laipsnio žodį “specialistas“.

Rusijos Imperijos laivyno mičmanų mokyklą baigęs būsimasis LKL “Prezidentas Smetona“ laivo inžinierius Adolfas Darginavičius 1912 metais Revelyje (dab. Tallinn) – foto iš LIMIS

Kai kurie laipsniai dar gavo ir “savo“ leitenantus kaip jaunesnį rangą su pridėta pusine juostele – kaip atsiradęs laivyne ir komandoras-leitenantas paaukštino britiškoje tradicijoje komandorą iš majoro į pulkininkus-leitenantus, o skandinaviškoje, kone tiesmukai kariuomenės minčiai, tai tas komandoras tapo “laivyno pulkininku“, jų laivyno kapitonui pasilikus tik kariuomenės majoro laipsnyje.

Tik, kaip minėjau apie jachtklubus, ir tas pagal admirolus, tas jachtklubo vice-komodoras yra viso turto krante vadas, kuriam atskaitingas iždininkas bei harbormeisteris (todėl buriuotojų klubai be tokio nekilnojamo turto krante su visa infrastruktūra, kas vadinama marina arba lietuviškai uosteliu, irgi nėra jokiais jachtklubais), o kontr-komodoras taip pavaduoja jachtklubo komodorą ant vandens, organizuodamas klubines regatas. Nes štai olandai tokį “panaktinį“ admirolo pavaduotoją ir vadina net ne kontr-admirolu, bet schout-bij-nacht.

Kaip ir Nyderlandų karališkojo laivyno admirolu vadinamas tik pats jų karalystės monarchas iš Orange-Nassau dinastijos, todėl tiems olandams išties aukščiausias admirolo karinis laipsnis yra šį “pavaduojantis“ admirolas-leitenantas (oland. luitenant-admiraal).

Olandai admirolus žymi “lietuviškomis“ karininkų žvaiždutėmis, nes tų juostelių ir po vieną užtenka (vikės foto – čia nuo 1956-ųjų faktiškai aukščiausias laivyno laipsnis admirolas-leitenantas, o admirolas žymimas irgi taip, bet be žvaigždučių ir su sukryžiuotomis maršališkomis lazdomis virš)

* * *

Bet ne viskas karo laivynuose tik britų pavyzdžiu remiasi – tad antroje dalyje metas susipažinti su jų priešininkais jūrose: prancūzais, ispanais bei vokiečiais, ir jų kapitonų bei padėjėjų, kaip ir komodorų ir admirolų, sulaipsniavimo logika.

Ahoy!