Marinistika

Kai gezai užsinori jachtos

Ne, čia nebus jokia kritika, bet bus bendro pobūdžio patarimai pradžiai – patys pirmieji žingsniai, renkantis jachtą. Todėl nerasite patarimų, kaip pažiūrėti po pajolais, atsukus kronšteino riebokšlį, ar nėra vandens prasisunkimo prie triumo siurblio alsuoklio vožtuvo.

Netgi žodis “gezas“ yra veikiau sutapimas, skirtas iškreikšti tam tikram visuomenėje jau susiformavusiam stereotipui (“jaunas prakutėlis“ arba “sėkmingas perspektyvus profesionalas“, yuppie – tikrai neskamba dar taip šauniai, o “pacanais“ tegul save “vaaščie čiokinantys“ bičiukai pravardžiuoja), nors pripažinsiu, kad taip jau sutapo, jog vienas “krūc geziuks iš Šeulia“ šyptelės, kadangi jo prašymu šie patarimai čia ir atsirado.

* * *

Jachta – tikrai nėra pirmo būtinumo transporto priemonė, čia net Seimo rūpintojėliams aišku.

Net jei Venecijoje gyventumėt, tai visur su gondola nuvyktumėt, o jos irkluotojas dar ir kokią dainušką patralialiuos už arbatpinigius. Tad jachtos įsigyjamos jei ne prabangai ar statusui pabrėžti, tai bent jau pramogai ir laisvalaikiui, nes stresą poilsis su vėju buriuojant nuima geriau, nei su vėjeliu vairuojant, o tūlas ir pritartų: aš tiek neišgeriu, o va jachta – kaip tik, ir dar sveikiau, o paskaičiavus, tai ne ką ir brangiau.

Viskas priklauso nuo jūsų pačių poreikių ir svajonės, prie kurios aš tuoj grįšiu.

Vienas realtorius (nekilnojamojo turto pardavėjas – lietuviškai), Viduržemio jūros pakrantėje ir salose pardavinėjantis nekilnojamąjį turtą, įsigijo jachtą vien tam, kad galėtų tą pojūtį perteikti ir savo klientams: saulė, jūra, vėjelis pučia, atplauki jachta iki savo pirkinio… Argi ne nuostabu?

Paaiškėjo, kad realybė yra kur kas niūresnė.

Pirma, tai bangos nebūtinai būna ir tik blogu oru (šiuo metu kitąkart klientai kaip tik norėtų apžiūrėti savo pirkinį, nes norisi pažiūrėti ne pagražintą vaizdą, bet, deja, nelabai tuomet gali plaukti), o kai banguoja, tai nemažai žmonių ima ir supykina. Jau negerai – klientas pažaliavęs, leisgyvis ir nori kuo greičiau nutraukti šiuos nemalonius santykius. Antra, jachta – bene pats lėčiausias keliavimo būdas. Tad jei iki pakrantės objekto automobiliu nuleki per kokį pusvalandį, tai jachta siūbavimo-lingavimo ir dar streso švartuojantis užtekdavo triskart tiek.

Pardavė jis tą jachtą pusvelčiui – investicija nepasiteisino. Svajonėse mes visada matome, mums šauniai stovint (čia ne apie linksmakotį!) prie šturvalo, gulinčią denyje plikabambę gražuolę su bikini (arba monokini), laikančią martini taurę rankoje, o tikrovėje laivas daugiausiai laiko praleidžia pririštas prie krantinės, mums mokant nemenkas sąskaitas už stovėjimą ar netgi jo priežiūrą, jei patiems žuvėdrų atsižymėjimų brūžinti šepečiu nuo tiko denio nesinori.

Bet aš visada sakau: jei norite jachtos, bet nežinote, ko norite ir kaip išsirinkti – pirmiau įsivaizduokite save joje!

Svajonių laive svarbu ne pats laivas… (iš http://jeff-macnelly.com/)

Nes vaizduotė nupieš, ko jums iš tikro reikia!

Gal tai tiesiog burvaltė, skirta ežere palakstyti vienam arba pasirungti su draugais? O gal netgi pakaks tiesiog burlentės? Tada ir jachtos nereikia, ir pinigai sutaupyti, o malonumo daug daugiau, nes perkate tai, ko jums būtent ir reikia!

* * *

Antras žingsnis apsisprendžiant – pirkti iš antrų rankų padėvėtą ar iš gamintojo arba jo atstovo naują.

Kaip sakiau, jachta tikrai nėra pirmo būtinumo transporto priemonė, todėl, neturint daug pinigų, neverta važiuoti į turgų kaip varguoliui, kuriam yra ne tiek statuso prieš kaimynus poreikis, kiek važinėjimo į darbą, ir vaikščioti tarp tų klederų, kur apsukrūs perekūpai suokia apie “mašinikė le-a-das“, “nedaužta“, “kilometražas originalus, neatsuktas, tik 160 tūkstančių kė mė“, “vienas šeimininkas vokietys iš kirchės į namus sekmadieniais tik važinėjo, kol pasimirė“ ir panašių blėnių, žaidžiant loteriją, pasiseks nusipirkti santykinai mažiau reikalingą remonto lūženą, ar nusipirksi “lupeną“.

Jachtų yra įvairių – kainuoja panašiai kaip automobilis, kartais truputį daugiau (jei jachtų ir automobilių klases lyginti). Tačiau nusidėvėjimas, tiek fizinis, tiek ir finansinis, yra itin nedidelis, lyginant su automobiliu. Per pastarąją pasaulinę krizę, jachtingo pramonė susitraukė beveik 10 kartų, didžiosios statyklos mažino personalo skaičių perpus, o parduodamų jachtų kainos kaip niekad kritę žemyn, tai dar galite spėti apsipirkti, kol vėl nepradėjo kilti aukštyn.

Dažnas dabar jau automobilį perka iš salono – laikas yra brangesnis, o ir gauni tai, ko nori, nors ir mažesnį, žemesnės klasės automobilį už tą pačią kainą (pvz., Citroen C1, kuriuo aš važinėju, prieš 3 metus kainavo virš 36 tūkstančių litų salone, o čia su visais įmanomais privalumais, kai dabar panašų jau pardavinėja Veho atstovybė beveik už 31 tūkstantį litų, o tai tikrai yra menka suma, ir turguje nieko padoraus labai jau ir nerasi). Kas geriausia – nuo bendravimo su žmogėdromis iš visokių autoservisų esi apsisaugojęs.

Su jachtomis yra taip pat, tik tiek, kad neturime jachtų turgaus – tenka pavažinėti į uostelius, kur jos stovi (geriau krante, nei mirksta vandenyje, nes vis tiek išsikelti dugno apžiūrai reiks). Nebūtina perkant automobilį išmanyti techniką – galima pasiimti konsultantą (nors ir draugą, kuris geriau išmano), nebent, esate mėgėjas pažaisti minėtoje loterijoje “lupena ar lūžena“. Ir jachtų atveju rekomenduoju – susiraskite jų pardavimo agentą. Pageidautina, kad agentas dirbtų jums, o ne pardavėjui, bet jei pas mus dar nėra rinkos, tai užsienyje agentų ir jachtų brokerių tikrai netrūksta, juolab, kad vietinė teisinė sistema dėl registracijos jam bus labiau suprantama, nei jums “pasigūglinti“.

Būna ir taip (iš http://www.cartoonstock.com)

Agentas paklaus, o kokios gi jūs norite – ir va čia pravartu prisiminti savo svajonę…

Nes kaip tik vaizduotėje ir yra viskas, ko jums reikia – belieka tik įgyvendinti.

* * *

Pirma, tai nuspręskite, kokios norite: burinės ar motorinės.

Burinė – anaiptol nereiškia “pigiau, nes vėjas nekainuoja“. Burės kainuoja. Virvės kainuoja. Visa jų tampymo, valdymo ir tvirtinimo įranga kainuoja. O burės ir virvės, būna, kad suplyšta ar sutrūksta. Ne bėda – galima pakeisti, pasiūti, nes meistrų yra. Bėda, kad jie tikrai nebus pigesni už automechanikus, ir variklio inžinierius gauna tikrai ne daugiau už burių meistrą.

Motorinėse privalumas akivaizdus – plauki kur nori, nereikia laviruoti. Trūkumas – labai jau triukšmingos (na, bet yra glušių, kurie ir savo patiuninguotiems golfukams duslintuvus prakiurdo, kad burgztų kaip “turbo“). Variklis irgi kuro mėgsta paryti. Palyginimui, koks 41 pėdos burinis laivas per valandą savo darbiniu variklio režimu (tai maždaug 2000-2500 apsukų, nes jūriniai dyzeliniai varikliai dirba žemesnėmis, nei automobilių) sudegina 2-4 litrus dyzelino, o va tokio paties ilgio motorinis kateris (su kajutėmis!) ekonominiu – apie 14 litrų!

Tad jei norėsite, kad sudrėktų ne tik laivo nosis nuo purslų, bet ir suvedžiojamos merginos nesakysiu kas, tai turėsite greičio svirtelę nuleisti iki galo, laivas, ne tik linksmakotis džiugiai jūsų kelnėse, pasistos piestu – dyzelino sąnaudos padvigubės ar netgi patrigubės.

Bet privalumas yra akivaizdus motorinėse jachtose: tokio paties ilgio laivas yra triskart (!) komfortiškesnis savo vidaus įranga, nei burinė jachta. Tuo įsitikinau praktiškai, ypač, kai karštą dieną sėdi kondicionuojamas ir geri aprasojusį alų iš šaldiklio, o ir po laivą nereikia vaikščioti prisilenkus ar į gultus įlįsti kaip į palapinę (kondicionierių galima įsirengti ir burinėje jachtoje, aišku, o ir šaldytuvą ji turi). Todėl rimtai sakau: nenusipiginkite su tomis burėmis ir su gezų chebra ir mergikėmis – tik motorinę žiūrėkite!

Va, tik bėda su jomis (ne apie merginas, nes su tomis kitokio pobūdžio bėdos kyla) kita, kuri gezams, aišku, visai neaktuali: motorinės jachtos yra beveik plokščiadugnės, kad prie greičio išeitų į glisavimą, o ne sėdi vandenyje giliai įmirkę (tokie jūriniai motorlaiviai, primenantys veikiau žvejybinius ar pramoninius laivelius, populiaresni Šiaurės jūroje), kaip kad burinė jachta (pastarosios irgi dabar dažnai plokščiadugnės, kurios yra sportinės).

O tai reiškia, kad saugus plaukiojimas tokiomis motorinėmis jachtomis (jei tai iš esmės ne dideli laivai nuo 50 metrų, kurie vis tiek yra jachtomis, nes nevežioja keleivių ir krovinių komerciniais tikslais) baigiasi su 5 balais pagal Beaufort’ą, kai jūrinei jachtai, kaip žinote, štormas prasideda nuo 8, tad prie 7 balų žmonės susirifavę bures dar gaudo savo nesuprantamą šlapią kaifą.

Na, bet tai koks durnius kiš nosį į jūrą virš 5 balų? Netgi buriuotojiškame poilsiniame kruize prie 6 balų yra geriau likti uostelyje ar saugioje įlankoje, o ne laužyti inventorių ir “kovoti su stichija“. Malonumas menkas, suprantamas tik labiau pasisūdžiusiems, o martini iš fužerų jau laistosi ir prie 5 balų.

Tipinė motorinė jachta – gezams su mergikėmis (iš http://yachtchartersandboatchartering.com)

Motorinės iš esmės tam ir skirtos: perplaukti iš vienos vietos į kitą per kelias valandas, pasimaudyti jūroje šalia laivo (laivagalyje jos turi ne tik patogų trapą nulipti, bet dažnai ir naktiniam plaukiojimui povandeninį apšvietimą, kuris pritraukia ryklius spalvotas žuveles, o vanduo skaidrus skaidrus, ir plūduriuoji toje žydroje erdvėje…) ir gyventi kaip viešbutyje ant vandens, gurkšnojant martini ir atlaidžiai žiūrint pro saulės akinius į visokius susigrūdusius kurortinius turistus krante, kurie tyliai ir niauriai pavydi šitos prabangos…

Jokia panašaus dydžio burinė jachta netraukia daugiau 3 viešbutinių žvaigždučių (dažniausiai – tai tik dvi, net ir prie dviejų dušinių su karštu vandeniu laivėje), kai motorinė ramiai sieks ir 4 (o 5 turi tik Abramovičius ir panašūs turčiai).

Jei tokia svajonė ir yra, tai, ei, kas čia kalba apie burines jachtas tuomet?…

* * *

Tokią svajonę visai nebūtina registruoti savo gimtojoje šalyje. Atvirkščiai, Seimas nedviprasmiškai jau davė suprasti, kad lietuviška Trispalvė – bene, pats kvailiausias laivo vėliavos pasirinkimas laivagalyje.

Nes laivą galite registruoti ten, kur jums patinka ir kur norisi. Įvairiaspalvė yra Seišelių vėliava, tarkime, ir gražiai derinasi prie laivo.

JAV pižaminė – plevėsuoja itin išdidžiai ir erzina frankofilus (bet jos itin daug ir Viduržemyje, nes prakutę turkai ir graikai mielai ima Delavero valstijos registraciją; tokią turi ir mane mokęs škiperis Vitalijus, kuris yra rusas, dirba Turkijoje, jachtą pirko Švedijoje, laiko ją Graikijoje, o vėliava – JAV). Jei pirksite per brokerį, kuris aptarnauja ir gretimas šalis (pvz., Graikiją ir Turkiją arba Olandiją, Angliją ir Vokietiją), tai gausite išsamią informaciją, kur ir kaip patogiau ir palankiau yra registruoti ir laikyti (vien PVM mokesčių sutaupymas kitąkart ženkliai kainą sumažina).

Antra, reiktų kokio nors dokumento, įrodančio kvalifikacinius gebėjimus tą laivą valdyti (jei nesamdysite škiperio). Svarbu suprasti, kad dokumentas nereikalingas jūrai, o ypač – atvirai jūrai. Nes nėra jokių “vairuotojų teisių“ laivams!

Jurisdikcija skiriasi: yra šalių, kurios leidžia iki tam tikro ilgio ir tam tikrų tipų laivams iš viso neturėti jokių kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų. Tai pas mus ir visame subyrėjusiame sovoke (gaila, kad ne sovokų makaulėse) yra polinkis viską reglamentuoti ir licencijuoti. Kitur diplomuoja – jei sėkmingai baigi privačios mokyklos kursus. Dar kitur – valstybė patvirtina tokios mokyklos egzaminus, tad gali išduoti ir sertifikatą. Bet niekur civilizuotuose kraštuose nedalina licencijų (plg. driver’s licence).

Europa savo vidaus vandenims pasitvirtino JT Reglamentą Nr.40 dėl ICC (international certificate of competence for pleasure crafts), kuris pirmiausiai aktualus buvo Dunojui. Kadangi Lietuva irgi ratifikavo, aš esu išsiuntęs paklausimą į LR Susisiekimo ministeriją dėl papildomų mane dominančių ICC niuansų, todėl dabar nesiplėsiu.

Belgiško ICC pavyzdys (iš http://www.navis.be/)

Bet Šiaurės šalys ICC kol kas nereikalauja. Graikija, tarkime, formaliai ICC reikalauja, bet nei puse žodžio nekliuvo mano IYT Bareboat Skipper diplomas (o IYT, kaip ir RYA bei UKSA, išduodami diplomai pripažįstami daugelyje šalių kaip nacionalinis ICC ekvivalentas, tačiau kai kurios gali reikalauti ir papildomo ICC priedo tam tikrų valstybių piliečiams, ypač – ne ES rezidentams).

Kita vertus, tos pačios Skandinavijos šalys nereikalauja jokio kvalifikacinio dokumento jachtoms, berods, iki 10 metrų ilgio, tačiau išduoda savo piliečiams ICC, jei tie to pageidauja. Biurokratizuotoje Vokietijoje – priklauso nuo žemių reglamento, bet kitur pakanka 4 (!) valandų kurso, ir varinėk ten sau nedideliu kateriu jų kanalais ir ežerais! Prancūzai savo kanalams nieko nereikalauja išnuomodami laivą, bet gali kibti prie nesimpatiško svetimšalio su nuosavu laivu, ar tas turi ICC (ypač, jei laivagalyje plevesuoja, jų supratimu, ne Helvetikos Respublikos, o Afrikos šalių spalvas jiems primenanti trispalvė, į ką jie, buvę kolonizatoriai, reaguoja skausmingai; beje, Vokietijos tautinė vėliava – iš tos pačios serijos).

LBS gali įsižeisti, bet savo tautiečiams aš siūlau ir nežiūrėti į mūsų nacionalines programas ir nesusikurti sau papildomų problemų tuščioje vietoje, o sėkmės atveju – nejuokinti tame dokumente (licencijoje/diplome/sertifikate – trimis kalbomis skirtingai) surašytu tekstu svetimšalių, kurie išnuomos jums laivą.

Susiraskite artimiausius ar palankiausius kad ir IYT kursus ir mokyklą (kainos visame pasaulyje yra vienodos, gal tik 50 EUR skiriasi, yra trys lygiai po savaitę, kuriuos reiktų baigti savarankiškam plaukiojimui pradžiai, o du lygius galima baigti vieną po kito, lygio kaina 550-600 EUR). Jei domina, kreipkitės į mane – suorganizuosim, nes turiu ir kontaktų, ir patirties, kur yra gerai ir kas yra nelabai (kaip ir visur rinkoje).

Britų MCA (Maritime and Coastguard Agency) patvirtina IYT kursus – ekvivalentas nacionaliniam ICC (iš http://iytworld.com/)

O tą popierių gerai turėti, nes pradžiai siūlau ne pirkti, o išsinuomoti po savaitę vieną ar kitą patinkantį modelį, kurį ketinate pirkti, ir juo paplaukioti – arba pasitvirtinsite svajonę, arba ją pakoreguosite, o pinigų veltui neišmesite.

* * *

Na, o jei vis tik norisi burinės?

Tada spręskite, kokiems tikslams jos norite:

a) jei tik pasiturkšti laisvalaikiu, plaukioti vienas ar su draugu (kad ir dviese: vairininkas – skipper, ir burininkas – crew), ežeruose, mariose ar jūroje netoli kranto – tada gal pakanka burvaltės?

Dvivietė burvaltė (iš nauticexpo.com)

Populiariausios yra pas mus yra olimpinės Laser (vienutininkams) bei 470 (dviese; beje, Rio Olimpiadoje bus mišri įgula), nekalbant apie vaikišką “vonią“ Optimist. Užsienyje rasite daug įvairesnį pasirinkimą, tame tarpe ir ne tokias sportiškas, bet stovesnes burvaltes, kurių pas mus reikia ieškoti su žiburiu.

Suprantama, kad martini tokios valties “denyje“ nepagurkšnosite, mergikę su bikini sunkiai prisiviliosit. Tikėtina, kad ir daiktus paliksite automobilyje krante, nei kad vešitės kartu. Keliauti galima, bet čia panašiai, kaip baidarėmis.

b) jei norisi savaitgalinio buriavimo ir gal savaitėlę kokią su šeima ar kelias draugais – gal tiks labiau taip vadinamas day sailer?

Priekabinė laivė – dieniniam buriavimui vidaus vandenyse (iš ten pat)

Tai kitąkart nesunkiai automobilio priekaba gabenamos “treilerinės“ laivės, taip vadinami švertbotai (iš tikro, tai formaliai jie yra kompromisai, nes turi papildomą balastą, kadangi ir burvaltės yra švertbotai, tik balastu yra jų įgulos pasturgaliai) – jų “pelekas“, vadinamas švertu, kuris reikalingas stabilumui nepavėjiniuose kursuose, pasikelia, todėl galite priplaukti visai prie kranto.

Tokių laivių pilni Mozūrai, ir būtent tokios geriausiai tinka vidaus vandenyse (bet čia lietuviai gal iš varguoliškumo, kad jau perka jachtą, tai būtinai kylinę – kaip jūrai) ir netgi Kuršių mariose. Labai geras turistinis variantas, gultų jose arba iš viso nėra (kabina skirta tik daiktams susidėti), arba didesnėse yra iki 6-8, kajutėmis viduje retai atskiriami.

Arčiausiai mūsų, tai plačiausią pasirinkimą siūlo būtent lenkai, o nuo socializmo laikų kokybė ir komfortas ženkliai pasistūmėjęs į priekį, ir tik nematę ir neplaukioję gali postringauti pašaipiai, bet jiems ir vokiška automobilių pramonė, matyt, tėra tik trabantai. Patiko Twister 800 (800N – naujesnis ir prabangesnis modelis), kaip tikrai eikli laivė, o va išgirtosios Antila 26 sesutė 24-toji – ne kas. Jei imtum Tes 32 Dreamer – gautum labai artimą jūrinei jachtai variantą: ir su šturvalu (vairaračiu), o ne rumpeliu (vairalazde), ir variklis ne pakabinamas, o įmontuotas, ir viduje gali būti jau netgi kajutės, bet pati jachta vis dar bus išlaikiusi visus švertboto privalumus.

Dar vienas tokių būtent lenkiškų laivių privalumas – dažniausiai šie švertbotai turi paguldomo stiebo sistemą, tad galima keliauti ir upėmis, pralendant po tiltais. O ir saugojimui galite kieme rasti nesunkiai vietos, nemokėdami už stovėjimą uosteliuose, kaip ir galite atostogas planuoti paburiavimui skirtinguose telkiniuose.

Martini jau čia galite gerti. Dažnos jų turi ir dujines virykles, ir krante miegoti palapinėje jau nebereikia.

c) jei norisi buriavimo jūroje, tuomet reikia apsispręsti dėl… plaukiojimo regiono. Čia jau kalba eina apie kylines jachtas – turi tokį “plūgą“ prie dugno su balastine “bulba“, kuris ir užtikrina laivo atsistatymą į vertikalią padėtį.

Mat švedai mėgsta ir siūlo santykinai nedideles jachtas – faktiškai, tai to paties švertboto dydžio, tik kad užsimesti ant priekabos yra problematiška dėl atsikišusio peleko (falškylio). Viduržemyje gi vidutinė ir standartinė jachta prasideda nuo 40 pėdų: 3-4 dvigulės kajutės, šaldytuvas, 1-2 galjūnai (tualetai su dušais), dujinė dviejų skylių viryklė su orkaite, dviguba kriauklė, atskira kajutkompanija (salonas).

Bostrom 31 – tipiška Baltijos švediška laivė, puikiai pasirengusi štormuoti (iš http://jackbloggen.blogspot.com)

Švediškam variantui – toli iki to, bet ir poreikiai kiti: Baltija yra gana įnoringa, čia buriuojama, o ne kruizuose atostogaujama. Gi Viduržemyje iš esmės plaukiama tik pusdienį nuo uostelio, restoraninės prieplaukos ar įlankos iki kito uostelio, restoraninės prieplaukos arba įlankos (inkaruotės). Iš esmės, tas pats, kas motorinės jachtos atveju aukščiau, tik su burėmis. Gerti galite ir martini, ir merginų turėti sočiai, tevilkinčių tik bikini arba monokini.

Saulė, jūra ir… buriavimas – kas gali būti geriau? (iš http://www.svgair.com)

Aišku, jei gyvenate ir buriuojate Anglijoje, Olandijoje ar prie frankiškų krantų, tai žiūrėkite, kokios ten jachtos vyrauja ir spręskite, ar tiks. Baltijai rekomenduočiau laivės dairytis Švedijoje (kainos ir kokybės santykis yra nepralenkiamas, ir dar ilgai bus), o jei norisi turėti nuosavą Viduržemyje, tai ten dairykitės ir ten laikykite.

Tipiškos burinės jachtos Viduržemyje vidus (iš jachty-zaglowe.pl)

Vokiškos Bavaria (plg., bemsai), o ypač Hanse (pgl. mersai), yra kiek prabangesnės už prancūziškas Jeanneau, Dufour bei Beneteau (plg. Renault, Peugeot ir Citroen), tačiau pastarosios gali turėti geresnes jūrines ir eiklumo savybes (su auto – ne plg.). Kam ko reikia, aišku.

Apie buriavimą vandenynuose aš nekalbėsiu, nes nesu kompetetingas. Karibai ar Kanarai – iš esmės, ten vis tiek buriuojama aplink salas, nors ir supa nebe jūra, o vandenynas. Jachtos – tokio dydžio, kaip Viduržemio, dažniausiai tokie patys modeliai (aišku, yra apstu JAV gamintojų jau, ne europinių). Tačiau derėtų dairytis modelių, kurie panašūs į čia minimus švediškus, nors ir didesni, virš 40 pėdų, nes galite užtrukti jūroje dėl štormo, o ir plaukimas bus ilgesnis, ne pusdienį. Bet čia jau lendu į kitą temą, kaip ir negvildensiu temos apie daugiakorpusius.

Katamaranai, kurie yra jūriniai kruiziniai, yra geriau poilsiui (ypač degintis denyje – daugiau mergikių telpa), nei vienkorpusė jachta, plaukia statesni (komfortiškiau), salonas yra ir vairine, tad esi ne “rūsyje“, o “verandoje“, neužpučia. Problemą – rasti vietą prie krantinės ir prasčiau plaukia į vėją (faktiškai, tik pavėjiniai kursai). Bet grimzlė ženkliai mažesnė – gali vos ne iki kranto kitąkart priplaukti, o dveji varikliai leidžia apsisukti vietoje. Tiesa, gultai kajutėse yra ankštesni, nei jachtoje.

Kažkaip manau, kad ši informacija dabar yra mažiau aktuali.

* * *

Bet jei tiek perskaičius vis dar sunku apsispręsti, su kokiais klausimai eiti jei ne pas agentą, tai pradžioje pas google naršyklę, tai pagalvokite, ar nevertėtų pradžiai tiesiog imti, kaip jau minėjau aukščiau, ir jachtą paprasčiausiai išsinuomoti paplaukiojimui?

Yra nuomojama tiek motorinės, tiek ir burinės jachtos bei katamaranai. Regionai – patys įvairiausi, kur tik norėsite poilsiauti! Jei ketinate turėti (ach, tas lietuviškas postsocialistinis norėjimas, įtvirtintas netgi Konstitucijoje kaip privačios nuosavybės šventumas, viską dabar turėti nuosavybėje!…), tai apsidairykite, kur laikysite. Netilps kieme ar kokioje saugomoje aikštelėje – reiks dairytis uostelio ir domėtis, kokie ten laivai, kokios kainos ir sąlygos.

Vis tik daug pigiau yra išsinuomoti ir paplaukioti tada, kada norisi ir to reikia, nei rūpintis savo nuosavybės priežiūra ir mokesčiais. Nuomos kaina – kitąkart nesiekia ir procento nuo laivo vertės! O ir gali išbandyti įvairius laivus, neprisirišdamas prie vieno modelio ar tipo. Atėjai, paplaukiojai – pridavei ir kitąkart žiūrėk kitos: bus daug chebros prie babkių – pasiimsi didesnę ir prabangesnę, o jei tik su šeima ir biudžetinis variantas – rasi nedidukę tik su kajute sau ir gultais vaikams, vienu galjūnu (ne, moterys neplaukia be šito daikto!) ir virykle.

Visą tą laiką, kol neplaukioji, jokia sąskaita už laivo priežiūrą nekapsi ir kišenės netuština.

Išsinuomoti galima ir neturint jokio laiduojančio pažymėjimo, kad to laivo nesupilsi į artimiausią kliūtį vandenyje – yra nuomojamos jachtos su “vairuotojais“ (skippered charter). O jei turi tokį dokumentą (žr. aukščiau) – tada gali plaukti savarankiškai, nes dairaisi tiesiog nuomojamos laivės (bareboat charter), o dokumentų reikalavimus pagal nacionalinę teisę nustato čarterio bendrovės.

Eik, mergike, dugno laivei šveisti! (iš http://www.zazzle.com)

O gal svajonė nelabai draugaus su skrandžiu (tiksliau – vestibuliariniu aparatu)? Tada kam pirkti – paplaukiok ir įsitikink, ar užsupa. Gal svajonė stipresnė, tai numosi ranka į jūrą, bet už tai gal šalia yra marios ar ežerai, ir ten galėsi laikyti savo laivę, ir buriuoti arba laigyti su varikliu. Pagal telkinį – ir prabanga bei statusas!

Ir jei norisi su manimi tą išbandyti pradžiai – esu jūsų paslaugoms. Dabar tą galite padaryti jau ir pigiau bei patogiau.

Ahoy!

 

Reklama
Standartinis

21 thoughts on “Kai gezai užsinori jachtos

    • Nauticalis parašė:

      Visaip būna – labai priklauso nuo žmogaus ir nuo aplinkybių. Sakiau, kad ta tema atskirą įrašą darysiu, tai dabar atsižymėsiu, kad nepamirščiau.

      Patinka

  1. sim parašė:

    nemazai keistoku teiginiu, bet NT bumo maroziukai vis vien nesupras 😉 as tik galvoju pvz. Pogo 12.50 cia koks butu autopromo atitikmuo? o Black Peper Code 0?

    Patinka

    • Nauticalis parašė:

      Kurie teiginiai yra ginčytini? Pasiginčinam! 🙂

      Neplaukiau su Pogo 12.50. Jam artimiausia mūsų nacionalinė RS-280 – šiupėlys. Skirstymas pagal automobilius yra labai sąlyginis, nes, tarkime, Bavaria kaip tik buvau mersui priskyręs, o Hanse bemsui, tačiau sukeičiau, nes BMW yra Bavarijos gaminys, o tai sukeltų paskui tuščią ginčą, o kodėl taip, o ne kitaip. Pogo galima nors ir Hondai priskirti, jei taip norisi.

      Šiaip jau, performance cruiser ar luxury cruiser arba koks day sailer nebe švertinis, o kylinis – visa tai yra jau pagrindinių tipų, kuriuos aprašiau, smulkinimas į klases. Ar yra toks poreikis dar labiau išplėsti tekstą? Pradžiai gal pasiskaitom čia: http://uk.boats.com/boat-content/tag/pogo-12-5/

      Patinka

  2. sim parašė:

    jusu Bavaria ir Hanse priskyrimas prie bemsu ir mersu svelniai tariant keistokas. tiek sie du, tiek ir isvardinti prancuzai yra biudzetines klases plaukiojantys lagaminai. turbut kazkas panasaus i fiat’us. palyginkit kad ir su Finn Flyer 42 ar Luffe 40.04 ar Sly 42.

    Patinka

    • Nauticalis parašė:

      Kuris nors yra čarteryje? Ar mersas – tai čia labai “krūta“ ir nėra geriau? 😉 Kiek pamenu, tai mersai ne pirmi metai konstruoja prabangius prekybinius vežimėlius. Prancūzai kad masiški – sutinku. Vokiečių mersai irgi masiški, o va Bavaria priskirti VW tai kažkaip ranka nekyla.

      Patinka

  3. gramas parašė:

    Pamiršai dar vieną, mano nuomone iš esminių, klausimų – su KUO tu ruošiesi plaukioti, t.y. kas tavo įgula bus dažniausiai. Tarkim, jei perki laivelį savo šeimai – labai tikėtina, kad kažkur Baltijos vidury sėdėsi kokpite viens pats, o šeimyna palaimingai parps kajutėje. Pats nenorėsi jų žadinti ir tempt “į kiemą”, ir pamatysi, kad šturvalas visai nėra privalumas vs rumpelis kai reikia vienam suvenduoti ir geniją prilupti, labai norėsis giko šotą pačiam pasiekti, arba grotą be jokios akrobatikos, saugiai bei greitai surifuoti. Matydamas kitą laivelį, visada matuojuosi – vienas pats suvaldyčiau, ar ne… Jei ne – žiūrėk į kitą laivą. Iš čia ir kriterijai atsirado – dydis gal nuo 32 iki 37 pedu, šliupas, pageidautina rumpelis, jokių stalų kokpite, ir visi denio pričindalai išdėlioti ir virvės suvedžiotos taip, kad vienas pats viską pasiekčiau. Beje, tokie laivai ir plaukia dažniau, o ne marinoje riogso, nes škiperis “komandos” neprisikviečia.

    Patinka

    • Nauticalis parašė:

      Nepamiršau, o ne akcentavau. Bet yra tekste ne vienoje vietoje, kur sakau “įsivaizduokite, kaip plaukiate“, ir apie “pasiturkšti su draugais“, ir kokios žiūrėti, kai ilsiesi su šeima.

      Tie kriterijai apie rumpelius vs šturvalus – iš viso yra sekantis etapas, o ne pirmasis, kai jau pasirenki, o tada išsirenki. Ir nesutiksiu dėl tų dydžių ar kokių šturvalų “trūkumų“ – čia tik mūsų žmonėms trūkumas, kaip kažkada (gal kam ir iki šiol) yra trūkumai ABS, vairo stiprintuvas bei kondicionierius. Mačiau ne vieną jachtą Viduržemyje 40 pėdų ir daugiau, kurios padarytos vienam žmogui jas valdyti: visur furlingai stakseliui ir grotui, yra autopilotas (žr. mano aprašymą apie Dodekanesą, kas pas mus ištisai vairavo – ARNAS), o inkarui valdymas į kokpitą nuvestas. Nematau problemų. Tiesą sakant, net ir nepatobulintą, serijinę, vienas valdyčiau (dažnai taip ir būna), o prisišvartuoti visada yra kam padėti. Dar dėl inkaro išmetimo galvojau, bet manau, kad įlankoje irgi išsimesčiau: paleisčiau pukšėti atbulą su nustatytu vairu, o paskui nueičiau ant bako ir išleidinėčiau inkarą.

      Kas dėl šeimos, tai čia iš viso ne kriterijus, o klaida. 🙂 Jei turi jachtą iki šeimos, tai jau turi “neteisingą“. Jei ją įsigyji “šeimai“, tai plaukiosi su šeima, veikiausiai, net mažiau, nei tie bičai, kurie perka sau ir chebrai. Pirma, tai moterys iš viso turi kitokį supratimą, kas yra “atostogos jachtoje ir su jachta“. Antra, tai šeimą, tiesą sakant, imsi varginti, kai nuolat tampysi buriuoti – tikėtina, kad vaikai turės savo interesų (ypač paaugliai), o ir žmonai čigoniška buitis tikrai nėra poilsis. Tad kas perka “šeimai“ – nusivilia pirmiausiai ir labiausiai, nes nusprendžia už kitus žmones, ko jiems reikia (o kai už artimus, tai galimos liūdnos pasekmės ir konfliktai). Šeimai reikia išsinuomoti šiltoje jūroje atostogoms trumpučiams paplaukimams – ir daugiau nekvaršinti galvos savo nukvakimais, atsiradusiais dėl kokio klimakso ir susižavėjimo buriavimu vietoje važinėjimo motociklu. 😀

      Patinka

  4. gramas parašė:

    Su derama pagarba kitai nuomonei – … gal jau išaugau iš topless mergų ant bako vizijos, ar dar kažkas su manim negerai, bet man šeimyninis buriavimas pats geriausias. Dar galiu teigti, kad matau jog bene 90 proc. skandinavų po Baltiją atostogauja savo laiveliais būtent šeimomis, didžioji dauguma šiandien “aplei šaratą” beplaukiančių kruizerių yra dieduko/bobutės įgula , tik aplankoma vaikų su vaikaičiais smagesnėse salose, ir man smagu matyti, kad Lietuvoje keliavimas vandeniu su šeimynine įgula kasmet plinta. No offence ar akmenų į sportininkų, ar perkačių laivą draugams, ar topless dailylentėms, ar kaip neva tai statuso bei asmeninės vertės ženklą daržus – gal dar sutilpsim ant vandens visi.

    Patinka

    • Nauticalis parašė:

      O ko taip asmeniškai priimti, nesuprantu? 🙂 Iš esmės, bet kurios kruizinės jachtos vidinis išplanavimas yra iškart šeimyninis. Kaip ir bet kurios šeimos vidaus reikalas, kaip ir kam jie perka jachtas. Ta tema iš viso galima ne vieną įrašą daryti, bet šeimyninis poilsis jachta ir jachta šeimai – gali reikšti skirtingus dalykus.

      Ir jei šeima pomėgiui ne tik pritaria, bet ir palaiko, o dar geriau – patys aktyviai įsitraukę dalyvauja, tai tik belieka pacituoti Vytenį Pauliukaitį: “man patiko, aš jus sveikinu“. 🙂

      Patinka

  5. Sveiki,

    Norejau paklaust, o tie international sertificatai yra Laikome vietoje? Reikia kazkur nuvykt ir but ten, laikytis egzus, ar kazkas internetu/ praktiniai dalykai gietoj. Galiu pasibrowsint, bet butu idomu, jei pasidalintum, kaip Paciam buvo.

    A.

    Patinka

    • Nauticalis parašė:

      IYT kursai yra praktiniai ir viskas vyksta pačioje jachtoje, įskaitant būtinas teorines žinias. Tokio dėstymo auditorijoje kaip KBM iš viso nėra (yra mokyklų, kurios klases turi, bet tai veikiau jau išimtis, nei taisyklė). Jachtoje gyvenama, miegama, valgoma, mokomasi ir su ja mokomasi buriuoti ir ją valdyti, švartuoti, inkaruotis ir t.t. – visko, ko ir reikia praktikai. Tad reikia nuvykti, nieko internetu ar on-line neišsilaikysi. Mačiau paties tinklaraštyje norą mokykis, tad mano patarimas bus ciniškas ir nepolitkorektiškas: pamiršk LBS siūlomą kelią, nes viską, ką gero gavai, jau gavai iš KBM. Toliau reikia eiti į IYT, RYA arba UKSA (ASA dar gerai, bet ten JAV platumos ir Karibai – neaktualu).

      Dabar toje mokykloje, kur mokiausi, yra nemenka sumaištis, nes jos savininkas ir vadovas išplaukė aplink pasaulį su savo nauja žmona (kaip tik po mano kursų 2010-tais) ir grįžta šiemet balandį. IYT būstinė prižiūri vieningą mokymo standartą, todėl tai mokyklai laikinai sustabdė savo IYT diplomų išdavinėjimą. Jie skelbia, kad grįžę tęs mokymą ir išdavinės tarptautinius diplomus, bet ten ne visai IYT bus, todėl šiaip reikia žiūrėti, kas ir ką siūlo. Europa, kurioje didelę įtaką turi biurokratai vokiečiai, todėl ir įsivedė ICC, kad būtų bent jau aiškus vieningas laivavedžių kvalifikacinis lygis. Nes KBM irgi gali išdavinėti tarptautinius diplomus pagal savo programą – gali išmokyti puikiai, bet jei nebus ICC, tai nuomojantis klius. Kita vertus, begalė žmonių buriuoja nuosavomis jachtomis iš viso be popierių. Jei neklystu, pirmasis lietuvis (Svaldenis), perplaukęs solo Atlantą savo jachta iš JAV, yra savamokslis ir kažin, ar tuomet popierių turėjo. 🙂

      Jei IYT diplomo reikia, galiu susisiekti su savo instruktoriumi, kuris turi IYT ir RYA sertifikatus ir dėsto kitoje mokykloje dabar Turkijoje. Mokymas IYT vyksta anglų kalba, bet jis rusas, mokosi daug pas jį rusų, todėl, mokantiems šią kalbą geriau už anglų (anglų vis tiek reiks), tame gali būti netgi privalumas, nes susišnekės lengviau. Iki Bareboat Skipper yra 3 etapai po 600 EUR ir po savaitę mokymosi. Du galima apjungti vienu metu. Kartais būna grupės su šiokia tokia patirtimi, tai daro nuolaidą ir apjungia 2 paskutinius (flotilla skipper ir bareboat skipper) į vieną (man taip ir buvo – dvi savaitės). VHF radio operator įeina į modulį, atskirai gali tik už diplomą susimokėti 250 EUR, nes galima šitą atskirai irgi mokytis. IYT diplomus pripažįsta visos čarterinės bendrovės, jų programos akredituotos virš 20 šalių, tarp kurių JAV ir JK – žr. IYT World. Artimiausios yra Lenkijoje ir Latvijoje, bet aš nuomotis ketinau ir ketinu Viduržemyje, tai ten ir vykau iškart mokytis.

      Taip, reiks rašyti atskirą įrašą, nes klausimas ne pirmas, o aš jau atsakinėdamas kartojuosiu. 🙂

      Patinka

      • Gintaras parašė:

        Klausimas del IYT kursu – jei jau turi pora savaiciu plaukiojimo patirties juroje ir kokius 600 jurmyliu, galima praleist pirmus 2 kursus ir is karto pereit prie bareboat skipper, ar vistik jie reikalauja pas juos pilna programa pereit nuo pradziu?

        Patinka

        • Nauticalis parašė:

          Priklauso nuo mokyklos, bet iš 3 padaryti 2 visada galima (kaip ir visada rastum formalistų, kurie tam nepasirašo), kadangi pirmas etapas yra competent crew, o su patirtimi visada galima derėtis, kadangi ir taip esi jau competent crew (didelio skirtumo tarp RIB, kitaip – tūziko, basic steering ir advanced steering nematau, nes svarbu jachta, o ne RIBai; mano instruktorius RIBo net nesivežioja, nes vietą tik užima, o pasiplaukioti, jei labai norisi, galima visada mokyklos marinoje – galop, ten jau atvyko formaliai mokantys variklį užvesti ir tūziku plaukti).

          Per savaitę reikiamo IYT kurso medžiagos paprasčiausiai nespėtų sudėstyti (realiai sakau), o flotilla skipper/watchstander pakartoja ir competent crew, kaip ir IYT BBS (bareboat skipper) yra daromas flotilla skipper pagrindu. Iš tikro, dera iki BBS programą visą išbaigti ne ilgiau, kaip per 2 metus, kad žinios nepasimirštų, nes kitur žmonės mokosi ne intensyviai, o po 1 modulį gal per mėnesį… 🙂

          Gal ir galima rasti mokyklą, kuri ims per savaitę išdėstyti BBS (galiu pasiūlyti tik 2 savaites vietoje 3), bet kas jiems iš to? Skirtumas tarp 600 ir 1200 EUR už BBS diplomą, manau, nesimėto: kas vienam išlaidos, tas kitam – pajamos. 😉 O va VHF Radio Operator atskiros dienos tikrai nereikia – paprasčiausiai jį išduoda susimokėjus kartu su BBS diplomu, nes įeina į mokymo modulį: http://iytworld.com/courses.php?bp=551

          Bet esmė tikrai ne užmokestyje, nes jei reikia tik popieriaus (lietuviams būdinga – multiko su Polkanu, kuris “skraidantį laivą“ nusipirks, prisižiūrėję), tai, aišku, jį galima ir nusikopijuoti iš interneto ir savo vardu pasidaryti falšyfkę – tikrai pigiau bus už originalą.

          Va, pažiūrėjau į savo International Boating and Sailing Passport – radijo operatoriaus yra 7-tas modulis iš 17-kos iki BBS lygio imtinai (17-tas yra pats egzaminas – ten teorija raštu apie pusantros valandos užima, kartais trumpiau su “genijais“ – man atrodo, kad aš susisukau per valandą 10 minučių, kai kas papildymus darė dar 10, tai tiek truko, nes vis tiek reikia klausimus atsakinėti nuosekliai, o šperomis kajutkompanijoje nepasinaudosi; vėlgi, aš žmogus iš Sovoko ir manau, kad yra instruktorių, kurie padeda sukčiauti – esu ciniškas naivių vakarietiškų programų atžvilgiu, kai jos iš Vakarų į nelabai civilizuotas šalis pakliūna, bet tai ar LBS ne kitaip?).

          18-21 – jau profesionalų moduliai. 1-mas – introduction, 2-6 – international crew, 8-12 – flotilla skipper (be teisės savarankiškai valdyti laivą – čia pamainos vadas), 13-tą galima išmesti, nes čia yra ICC, kuris turi atskirus reikalavimus britų gyventojams, 14-16 – pats BBS mokymas, praėjus ankstesnius. Tad skaičiuojam: 14 dienų ir 17 minus 2 (minėti 17-tas ir 13-tas) moduliai = ar gali sutalpinti 16 modulių į 14 dienų? Galima (išbandyta praktiškai). Ar galima 16 modulių sukišti į nepilnas 7 dienas?… 😉 Va ir atsakymas – nes laikas irgi pinigai, ne vien pinigai yra pinigai.

          Gal reiktų sudėlioti programą lietuviškai ir konkrečiai imti jus jau ten siųsti mokytis? 🙂

          Patinka

          • Gintaras parašė:

            Aciu uz issamu atsakyma, tokio net nelaukiau 🙂
            Tada dar sekantis klausimas, finansinis – be tu 1200 euru uz kursus, kokia dar papildoma suma mazdaug susidaro? Reik planuotis biudzeta kelionei i Vidurzemi 🙂

            Patinka

            • Nauticalis parašė:

              Maistui reiktų pasiplanuoti apie 35 EUR dienai. Iš esmės telpama (aš tilpau ir atliko suvenyrams ir dar šiam bei tam). Bet siūlyčiau pasitaupyti po 45 EUR, jei apetitas geras. 🙂 Bet maitinamasi laive (pusryčiai ir pietūs), o vakarieniaujama krante restorane (todėl laivui vanduo ir elektra yra nemokami, kaip ir švartuotes iš esmės dengia mokykla, papildomai nemokama). Jei valgyti viską, tai užkanda apie 15 turkiškų lyrų (1 EUR yra maždaug 2 TLN), o pagrindinis patiekalas 20-25 (Marmario Netsel marinos restorane kebabas, kas yra kepsnys, yra 14 TLN, kas yra “nepigu“ – visaip su kainomis), tačiau aš persivalgau ir nuo užkandos (žuvis dažniausiai), nes ten yra švediškas variantas, o ir porcijos, jei patys įdeda, yra didesnės už mūsų normalias. Tai aš imdavau arba main course (žuvis, aviena, jautiena arba, net pas musulmonus, galima rasti ir kiaulienos, bet tikėtina, kad šią tik pirksi atskirai ir paskui pats kepsi), arba starter – kitaip nepajėgiu ir apsiryju. Desertai Turkijoje – 1000 ir 1 naktis, net užkampiuose rasi bent kelių rūšių. Kainos maisto prekių parduotuvėse kaip pas mus (skaičiais, ne verte). 🙂 Rusai iš provincijos nepratę prie pasirinkimo supermarketuose, tas akivaizdžiai matosi, o man iš maksimų-iki-rimi šalies buvo labai parasta ir aišku, net kai užrašai ne mūsų kalba (bardak yra “stiklinė“ turkiškai), todėl neturėtų būti ir tau problemų.

              Škiperį įgula maitina, tai susimetama nuo visų, nedaug ten ir teprisideda. Jei grupėje yra kulinaras-mėgėjas, tai labai pasiseka, nes maistą paruošia gerą. Pas mane buvo liūdniau: Igoriokas – “mano boba man valgyti daro, aš nemoku“, Dimonas – dešrelės, Vova – ištisai mito glutamatu sublimatu (maisto koncentratas, kurį ėda VOR dalyviai), nes jam problemos su skrandžiu (taip suprantu, mama namose valgyti padaro). Paaiškėjo, kad aš esu didžiausias kulinaras – ten visus nustebinau savo talentais… 😀

              Lėktuvo bilietai man sudarė didesnę dalį išlaidų kelionei, bet aš skridau tiesiai per aplink: mašina iki Rygos, AirBaltic iki Stambulo, Turkish Airlines iki Dalamano, autobusu (80 TLN) iki Marmario… Nebūtina! Dabar: Karmėlava – Rodos su RyanAir (apie 680 Lt pernai į abu galus, reikia žiūrėti, kaip dabar), o iš ten keltu į Marmarį! Kelionė vietoje paros su persėdimais užims apie 5-6 valandas iš viso.

              Aš vis tik prisiruošiu ir turkišką dienoraštį įdėsiu – skubėti pačiam dar poreikio, kiek suprantu, nėra? 😉 Tai bus proga įsivaizduoti, kaip viskas atrodo. O Vitalijui parašiau vakar klausdamas, kokia ten pas juos dabar situacija ir ką pasiūlys (man pačiam kovą jis anksčiau jau siūlė IYT Yachtmaster Offshore praeiti, ech…). Aišku, galima ir ne per mane ir mano VšĮ važiuoti (kaina tai vis tiek ta pati gausis – čia tokia yra IYT frančyzės kainodara), o pačiam susirasti ir besti pirštu, kur tik norisi (yra Lenkijoje ir Latvijoje, beje, jei “arčiau“). Bet aš bent jau į geras rankas atiduosiu ir skriausti neleisiu. 😉 O ir Turkijos pakrantėje oras visada geras, be to, labai naudinga su vietos sąlygomis praktiškai susipažinti: ten kiti vėjai (yra trys tipai – kas tą čia žino?…), kiti plaukiojimo papročiai (švartuotės, tradicijos, elgesio kultūra ir pan.). Galop, gauni valdyti iškart 40 ir daugiau pėdų jachtą – pripranti, ir visos mūsiškės kažkaip mažokos po to atrodo. 😉 O ir po to čarteryje gi plaukiosi, tikėtina, ten, tai ten ir geriausia yra mokytis.

              Nebent norisi kažkodėl Kroatijos (niekaip nesuprantu, kaip gali patikti postsocializmas, iki kurio reikia 3 paras mašina važiuoti?) – ten gal irgi IYT mokyklų yra. RYA, mano nuomone, yra kiek perdėtas visas buzz apie juos, o ir snobizmo netrūksta. Mėgėjiškam lygy RYA ne tik LBS nuneša į vienus vartus, bet nesu tikras, kad RYA diplomai su endorsement (profesionaliam darbui) yra geriau už IYT nuo 18 modulio ir aukščiau. Veikiau esu tikras: čia IYT yra visa galva aukščiau. Patys britai, beje, darbui profesionaliame jachtinge renkasi UKSA (kurioje egzaminuoja RYA instruktoriai…), o apie šią mažai kas čia girdėjęs iš viso.

              Aš tai laikausi nuomonės, kad jei mokytis ne dėl diplomo, tai net IYT BBS kursai, kurie jiems gimė iš esmės kaip “benkartas“ nuo profesionalų rengimo, duos labai daug, o diplomą gausi čia savaime pakeliui, nes viską išmoksi. Jei mokytis tik dėl diplomo, tai egzaminuotojai paskui naktį nemiegos, kad kažkas prasmuko kreivai-šleivai pasimokęs (jei prasmuko, kas, kaip sakiau, visada ir visur įmanoma, nes kad ir kokia sistema paga ISO standartus būtų, bet joje dirba žmonės – mačiau kaip dolerius spausdina, gerai prisijuokiau, o ten irgi su ISO sertifikatais). Su Vitalijum, tarkime, švartuočių ir MOB procedūrų bus daugiau, nei per visą LBS programą su praktika iki I eilės. Tai kas svarbiau: 30 parų ir 200 jūrmylių su apribojimais klotiko skersmeniui, ar švartuotės, inkaruotės, MOB su kiek daugiau nei 200 jūrmylių per dvi savaites bei tarptautinis diplomas plaukioti jachta iki 200 GT? 😉

              Patinka

              • Gintaras parašė:

                Uff, geras skaitalas 🙂 Man neskubu, galiu palaukt ir lauksiu pilno aprasymo – labai idomu paskaityt 🙂
                Del vertes, tai IYT savo mokymais deda musu vietinius i vienus vartus, IMHO. Nesakau, kad cia negalima ismokt buriuot – galima, tik laiko tam reikia labai daug ir turbut asmeniskai nusisamdyt kapitona su laivu bent kelioms dienoms, nes kvalifikaciniai plaukimai tai… kaip cia pasakius, su jura supazindino, su audra irgi, dabar zinau kas tai yra 38 mazgai realybej, o ne knygoj skaiciukas 🙂 bet pvz. svartuotes uz sturvalo neturejau nei vienos, inkaravimosi – taip pat, manevravimo marinoj – taip pat ir t.t. Visa patirtis – laivo valdymas juroje ir navigacija, o daugiau – koks ilipau i laiva, toks ir islipau. Nuomotis jachta kad ir toj pacioj Turkijoj – negaleciau, net jei butu tam tinkamas pazymejimas kisenej (is esmes, dar keli praplaukimai Baltijoj po savaite ir galiu laikyt pirma eile) – neleistu sveikas protas, nes realios patirties elgtis su dideliu laivu apkrautoj marinoj – nulis, ne tai, kad mazai. Problemu prisidaryt galiu is patirties nebuvimo labai greit 🙂
                Tik turejau neteisinga isivaizdavima, kad man butina 200 jurmyliu ir 10 dienu patirtis juroje, kad galeciau IYT kursus baigt per savaite 🙂 Dabar daug aiskiau koki kelia rinktis, ko tam reikia ir t.t.

                Patinka

              • Nauticalis parašė:

                Tos mylios ir dienos yra mokymosi metu įgyjamos. 🙂 Aš turėjau patirties savarankiškai Mozūruose plaukioti (dar Trakuose), bet jūroje – nulis jūrmylių. Ir nieko, į stažą tilpau per tas dvejas savaites, nors kiek pergyvenau, kad keletą dienų iš viso praleidom vienoje vietoje, ištisai atidirbinėdami tik švartuotes prieplaukoje (turkas neprieštaravo – jam gi geri klientai pasirodėme, likome dar nakvoti, tai kitą vakarienę jis škiperiui jau statė restorano sąskaita!).

                Ir va todėl sakau, ką reiškia tos jūrmylės iš tikro? Galima aplink pasaulį apiplaukti – bus 20000 jūrmylių ir viena švartuotė, jei neišlipai iš to laivo. 😉 Patirtis vienoje srityje – ir visiškas nulis kitoje. Tada klausimas, o kas yra tuomet svarbiau? Jei buriuoti čarteryje ir ilsėtis – tada, matyt, svarbu ne “kvalifikacinis stažas“, o konkretūs įgūdžiai konkrečioje akvatorijoje. O kad Lietuvoje plaukiama tik vardan “stažo“ ir mokomasi tik “dėl diplomo“, tai manęs nestebina – tautinis kvailių bruožas.

                Ir IYT variantas laiko ir pinigų prasme nėra brangesnis už LBS, nors iš šalies taip ir neatrodo.

                Patinka

    • Nauticalis parašė:

      Apsižiūrėjau, kad ne taip klausimą supratau. 🙂

      Dėl ICC: faktiškai, IYT diplomas yra tarptautinis, programos akredituotos, todėl jis yra tolygus ICC, ypač ES piliečiams – kaip jį gauti, jau parašiau aukščiau komentare. O LBS savo ruožtu kaip nacionalinė įgaliotoji (nemačiau formalių įgaliojimų) visuomeninė institucija valstybės vardu (kitose šalyse – tik valstybinės įstaigos) išduoda ICC atitikmenį – savo popierių, ant kurio rašo, kad tai jau yra “international certificate of competence“ (ICC).

      Bet dėl šio klausimo (ir ne tik šio) aš išsiunčiau vasario pradžioje užklausimą LR Susisiekimo ministerijai. Klausimai, matyt, privertė gerokai pasukti galvą, nes kai kurie atsakymai gali reikšti, kad viskas, ką parašys, gali (ir bus) panaudoti teisme. 😀 Kol kas atsakymo negavau, bet apie tai tikrai čia bus, kai tik atsakymas bus aiškus.

      Tuo tarpu siūlau taupyti pinigus ir neprarasti entuziazmo mokytis – palikau komentarą paties tinklaraštyje.

      Patinka

    • Skipper.LT parašė:

      Atėjo, tik jie nei į tvorą, nei į mietą, tiesą sakant. Dar Gediminas pasidalino saviškiais, tai reiktų kada prisėsti ir sudėlioti, koks bendras iš to vaizdelis.

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s