Ši 1966 metų The Beach Boys vokalinės grupės dainos, kurią aranžavo šios grupės lyderis Brian Willson, iki dabar populiariausia versija yra žinoma kaip Sloop John B. (nors ir jie patys pradžioje albume Pet Sounds pavadino ją The John B. Sails), išties yra Bahamų liaudies daina iš garsiojo nuo piratų laikų Nassau uostamiesčio.
Pirmąkart ją oficialiai užrašęs dar 1916 metais poetas ir rašytojas Richard Le Gallienne (1866-1947), ir ši daina išleista kaip klasikinė liaudies daina 1927-aisiais Carl Sandburg sudarytame amerikietiškų liaudies dainų rinkinyje The American Songbag, nors šis pats teigia, kad jo publikuotą versiją sužinojęs ne iš minėtojo poeto, bet iš jo paties draugų niujorkiečių šeimos.
Na, o patiems bahamiečiams ši daina yra tarsi koks neoficialus liaudiškas himnas – gal kaip kad mums “Ant kalno mūrai“.
Šią dainą, pavadintą ir kaip I Want to Go Home, ir kaip Wreck of the John B, yra savo versijomis sudainavę ne vienas atlikėjas, tarp kurių verta paminėti folk muzikos populiarintojus 1950-aisiais The Weavers ir jų versiją (The Wreck of the) John B, taip pat tokiu pačiu pavadinimu 1958-aisiais The Kingston Trio, kurių šia populiariausia tam metui dainos atlikimo versija rėmėsi ir The Beach Boys, jau aranžuodami savo keliabalsio dainavimo ypatumams, ir šią tradiciniu variantu dainą netgi 1959-aisiais įrašęs Johnny Cash kaip I Want to go Home.
Iš šioje Atlanto pusėje mums arčiau esančių britų, tai 1960-aisiais ją kaip I Wanna Go Home (Wreck of the John B) įrašęs folk muzikos (pasekoje tapusios pop), populiarintojas, vadintas dar ir skiffle karaliumi, Lonnie Donegan, be kurio įdirbio nebūtų galima net išvis įsivaizduoti ir paskesnio The Beatles bei Jimmy Page (Led Zeppelin) atsiradimo ir iškilimo roko muzikoje.
Savo šios dainos versijas 1970-aisiais įgrojęs ir žinomas Nashville prodiuseris bei gitaristas Chet Atkins (tai buvęs vienas iš gitaros fingerstyle dabartinio “dievo“ Tommy Emmanuel guru!) su country dainininku Jerry Reed, kaip ir, be abejo, šią dainą įdainavusi bei įgrojusi 1979-aisiais tradicinių jūreiviškų dainų albumą Tall Ships and Salty Dogs išleidusi kanadiečių airiško folk grupė The Irish Rovers.
Daina dar garso takelyje buvo panaudota ir tokiuose filmuose kaip Forrest Gump 1994-aisiais bei The Wolf of Wall Street 2013-aisiais.
* * *
Todėl gana keista, kad per tiek laiko ir tiek atkartojimų bei įgrojimų ši daina niekaip neužkliuvo lietuviams, ir ypač – mūsų buriuotojams!
Ši humoristinė komiška, ar savotiškai tragikomiška, daina juk yra apie kabotažinę laivybą tarp salų Karibuose bei Bahamuose vienstiebiais tradiciniais 16-pėdų buriniais laivais šliupais, kurių apiburinimas yra tipiškas juk ir dabartinėms burinėms laivėms (jachtoms), ir kurių įgulą tuomet sudarė dažniausiai 5 jūreiviai.
Ir viena tokia įgula iš šio apdainuotojo John B. šliupo tuomet buvo Bahamų salose savaip pagarsėjusi savo girtais pasilinksminimais uostamiesčio baruose ir įvairiais su tuo susijusiais nuotykiais, kad taip tapę net liaudiškų pasakojimų ir legendų herojais, dėl ko ir buvo apdainuoti (nors toks į krantą paleistų ir algą gavusių elgesys išties buvo būdingas tiek ano meto jūreiviams, tiek kitąkart ir dabar netgi ugninio vandens padauginantiems buriuotojams).
Tikėtina, kad pagrindą šiems apdainuoti netgi padėjo iki tol jau buvusi panaši vietos liaudiška daina, kurios, ir joje minimo paties šliupo, pavadinimai siejami su velsiečiu John Bethel, ir kuris metrikacijos archyvuose yra minimas tarp pirmųjų kolonistų dar 1647-aisiais britų įkurtoje kolonijoje Bahamuose.
Yra įvairių šio John B. veiklos ir jo kilmės versijų, bet pagal vieną jų šis buvęs, kaip minėta, kapitonu ir vienu iš pirmeivių, apsigyvenusių Eleuthera Bahamuose, o kitoje – tas John Bethel pasistatęs savo rankomis tą jo vardu pavadintą šliupą savo paplūdimio namo kieme, iš kur ir nuleidęs tiesiai į vandenį. O ir pradinėje versijoje dainuojama apie du šliupo keleivius (tas minimas lyrinis herojus su savo seneliu), kurie dėl juos vežusio šliupo prisilakusios įgulos ir viso kilusio bardako labai norėjo jau pasiekti tą namų uostą.
Manoma, kad šis apdainuotas šliupas išties egzistavęs, ir šis paskendo XX a. pradžioje, o va 1926-aisiais jo duženos surastos Gubernatoriaus Įlankoje (Governor’s Harbor) Eleuthera saloje, kuri yra administracinė Bahamų Sandraugos sostinė, mažiau nei per pusšimtį jūrmylių nuo Nassau. Visiškai gali būti, kad šis naujienose buvęs pranešimas apie surastą “istorinį“ laivą amerikiečių pamėgtame kurorte ir paskatino patį Carl Sandburg todėl įtraukti šią dainą į savo sudarytą amerikietiškų liaudies dainų rinkinį.
Ir panašu, kad padorumo sumetimais iš šios dainos buvo vis tik išmestas, arba pakeistas koko (laivo virėjo) nuotykiais, vienas posmelis apie “užsikepusią“ stiuardesę (kokas maitina pačią jūreivių įgulą, o va laivo kapitonas, ir iš dalies jo karininkai arba padėjėjai kajutkompanijoje, yra matinami stiuardo), kuri lakstė po galinį denį virš kapitono kajutės nuoga, ir todėl konstebliui John Stone arba šerifui Johnstone, nelygu kuri dainos versija, teko ateiti ir ją išvesti į daboklę, kaip jau šis buvo padaręs prieš tai buvusiame posmelyje su pirmuoju kapitono padėjėju, kai tas įsilaužė į kapitono, arba pagal kitas versijas – įgulos, asmenines skrynias:
The stewardess she got stewed,
Ran ’round the poop deck nude
Constable had to come and take her away.
Sheriff Johnstone, please let me alone
I feel so breakup, I wanna go home.
Šliupas Nassau įlankoje – dailininkas Winslow Homer (1899-ieji)
* * *
Aišku, lietuviai ir taip klaikiai nedaininga tauta, kuri teisinasi tuo, kad, suprask, nėra tinkamo (sic!) repertuaro, o ypač – jūreiviškų ir buriuotojiškų dainų.
Aš net neįsivaizduoju, kaip sinchronizuojami jūreivių veiksmai su laivavirvėmis mokomojoje lietuvių škunoje Brabander (kažin, kartu su laivo instrukcija jokio shanty rinkinio nebuvo pridėta perkant?), bet kai lenkai turi daugiau nei tris (!) kasmetinius szanty festivalius, tai mes… lygiai nulį, ir į mane vos vieną kartą yra kreipęsi iš Klaipėdos jūreivystės mokyklos choro dėl pasinaudojimo mano vertimo “Esantiems jūroj“ Andrejaus Makarievičiaus dainai “За тех, кто в море“ (kurią šiaip jis parašęs Let’s Twist Again ritmikai, jei klausiate apie originalios muzikos autorių).
Tai šitą paiką pasiteisinimą dėl repertuaro (o tiksliau – tik noro!) nebuvimo, ir su juo susijusius verksmus bei dantų griežimą, aš jau girdėjau nekart.
Bet sėdėti kartu su visa šita sriūbaujančia chebra tautiškojo Rūpintojėlio pozoje ir rypauti apie tai – ne mano prigimtyje. Aš verčiau imsiu ir šią dainą išversiu dainavimui lietuvišką.
Ką ir vėl padariau!
Alternatyvioje dainos versijoje, jei norite išvengti originale minimų šliupo John B. ir Nassau uosto, galite pirmas tris eilutes pakeisti į šias:
Mes atplaukėm viena laive –
Kartu tarsi būtum šeima.
Prakeiktam uoste valkatavom drauge…
Toliau viskas tas pats pagal tekstą žemiau.
Akordai: G | G | G-D | D G-G7 | G7 C-Am7 | G | D G
The Beach Boys versijoje yra acapella dalis, ir jų dainos versijos tonacija yra vienu pustoniu aukščiau, tai galite užsidėti capo ant pirmojo skirtuko, bet Johnny Cash dainuoja šią dainą dar dviem tonais nuo byčboizų žemiau, naudodamas tik tris akordus C-G7-F (t.y. G=C).
Bet ši pateikiama aukščiau akordų seka man pasirodė priimtiniausia ir populiariausia dabar naudojama, kaip ir nesunkiai pagrojama gitara bei sudainuojama “įprastiniu“ balsu.
* * *
Šliupas “John B.“
Mes atplaukėm šliupu John B. –
Diedukas su manimi.
Nassau uoste valkatavom drauge.
Visą naktį linksmi,
Muštis ėjom girti.
Kaip pritvotas esu,
Pasiilgau namų…
PRIEDAINIS:
Tad pakelkime šliupo bures –
Su didbure dar ir kitas!
Kapitonas laive, tai plaukiam iš čia!
Kuo greičiau link namų,
Pasiilgau aš jų, ū-ūūū…
Kaip pritvotas esu,
Pasiilgau namų…
Kapitono padėjėjas, deja,
Įsilaužė į seifą laive –
Ir daboklėje dabar jo vieta.
Pareigūne, girdi?
Patikėk manimi –
Kaip pritvotas esu,
Pasiilgau namų…
PRIEDAINIS:
Tad pakelkime šliupo bures –
Su didbure dar ir kitas!
Kapitonas laive, tai plaukiam iš čia!
Kuo greičiau link namų,
Pasiilgau aš jų, ū-ūūū…
Kaip pritvotas esu,
Pasiilgau namų…
Kokui jau visai negerai,
Šneka jam į ausį velniai –
Išmetė per bortą jis daiktus visų.
Darosi čia baisu,
Pasiilgau namų,
Taip blogai kaip šįkart
Dar nebuvo nei kart!
PRIEDAINIS:
Tad pakelkime šliupo bures –
Su didbure dar ir kitas!
Kapitonas laive, tai plaukiam iš čia!
Kuo greičiau link namų,
Pasiilgau aš jų, ū-ūūū…
Kaip pritvotas esu,
Pasiilgau namų…
Pasiilgau aš jų, ū-ūūū…
Kaip pritvotas esu,
Pasiilgau namų…
Varėna,
2020-11-30
Komentarų: 1