Gintaras Zdebskis: Savi krantai

Anądien (jei jau būti visai tiksliam – spalio 21 dieną) perskaičiau kapitono (ne škiperio!) Eimučio Astiko straipsnį “Dainos ir įvaizdis“ internetiniame žurnale “Jūra“. Apsižiūriu datą – 2003 m. rugsėjo mėn. 19 diena. O kieme – 2011-jieji baigiasi, ir atrodo, tarsi vakar jo viskas parašyta…

Kažkaip apmaudžiai nyku širdyje patapo, prisipažinsiu. Tai kiek jau metų praėjo, kelintas čia jau dešimtmetis vis dar svarstome, jūrinė ta Lietuva, ar kur bei po kiek, o ar kas pasikeitė dėl šančių – tų jūreiviškų dainų, tikrai neatsiejamų nuo jūrininkų?

Nelabai kas, arba aš sėdžiu aklinai užsidaręs tanke.

Na, taip – mačiau per Tall Ships Race, kaip kelios įgulos sukritę į kuopeles gitaras brazdino, bet nesigirdėjo lietuviškų gaidų tame. Įgulos tos buvo ne mūsiškių… Šiemet per Tall Ships Cultural Regatta – tai dar gražiau: pagyvenęs folklorinis kolektyvas nuo scenos prie Danės plėšė lietuvių liaudies valstietiškas, o ne jūreiviškas dainas…

O va kad ir pernai, tarkime, kai Mozūruose buvau – ten buriavimo sezono metu jei ne festivalis festivalį keičia, tai, žiūrėk (ar veikiau – klausyk!), koks marinistinių dainų koncertas vietiniame uostelyje lipa kitam ant kulnų. Ne jūra, ežerai aplink, o kiek grynai jūrinės aplinkos visur: tavernose, uosteliuose, gyvo garso muzikantų dainose… Net pavydu. Ir gal irgi todėl aš pažindinimąsi su buriavimu siūlau pradėti nuo Mozūrų.

Ir štai jei kur Viduržemyje rusus ne su viena jachta sutiksi, tai be degtinės būtinai jie dar ir gitarą išsitrauks, jūreiviškomis (ir ne tik) dainuškomis miegus aplinkiniams blaškydami. Šiemet latvės draugiškai sutartines Simėje traukė – nežinau, ar liaudiškąsias apie linų rovimą ir bernelio laukimą, ar kokias savo marinistines apie šprotus aliejuje.

Klausykite, bet juk taip negalima!

Ta prasme, kad ne negalima aplinkinius savo nusidainavimu šiurpinti, bet negalima mums atsilikti irgi!

Apie lietuvių kalbą seniau sakydavo, kad “tie tai ne kalba, o tarsi dainuoja“. Netgi etninį regioną Lietaus šalyje turime Dainų kraštu vadinamą. Na, Dainavos šalelė ne prie jūrų-marių, aišku, bet ne vienas dainaviškis, ypač pokaryje, į Pamarį atkako ir čia pritapo. Tai kur tos dainos klausiu, ką? Negi tik “dievas davė man protelį, kad nesėdau į laivelį“?…

Ir pagalvojau, kad jau šito tai aš taip paprastai nepaliksiu, ir nudobkite mane inkaro ragu, bet ešerys jums kelnėse, o kažką reikia daryti!

Rubriką sugalvojau ne šita proga, tačiau ja dabar imu ir papildau šį tinklrašatį, nes tema, vargu bau, kur iš viso plėtojama, kiek prasisukau per lietuviškai rašančiųjų tinklaraščius ir netgi tąjį buriuotojams skirtą žurnalą (kurio nesu skaitęs, nes, kaip netikras buriuotojas, neturiu garbės lankytis jokiame garbingame jachtklube, kur minėtasis žurnalas yra platinamas).

Jei šiek tiek grojate gitara ir padainuojate ne vien po ketvirto bokalo alaus, tikiuosi, kad atrasite ją sau naudingą. Jei esate dar ir muzikantas (čia bent jau tas, kuris nepakaušęs kokiu nors muzikos instrumentu melodiją išgauna, o jei dainuoja, tai ne vien tik duše), tai mielai lauksiu parinktų akordų pakoregavimo bei patarimų. Aš viliuosi, kad dainų autoriai pažiūrės geranoriškai ir nevertins dainų tekstų bei gitarų akordų publikavimo kaip diversijos (pakoreguokite, prašau, taip, kaip jūs grojate!) arba autorinių teisų pažeidimo.

Tikiuosi, kad ši pirmoji daina bus ne paskutinė čia skelbiama. Pradžioje parinksiu repertuarui nebūtinai šantes (shanty) grynąja prasme – puikiausiai tiks ir dainos marinistine tema. Grokime, dainuokime – juk dainos, tampančios liaudies nuosavybe pagal kasdienį naudojimą, gana greitai tampa ir neatsiejama tautos kultūros dalimi. Marinistinės dainos, suprantama – marinistinės kultūros ir marinistinės Lietuvos požymiu. Ne vien sau, o ir pasauliui.

Tikiu, kad vieną dieną Lietuvoje visgi turėsime ir ne vien dainuojamosios poezijos, bliuzo, country muzikos ar roko festivalį, bet ir marinistinių dainų bei šančių. Kažin, ar aš jame dainuosiu nuo scenos (vis tik savo muzikinius talentus, ar tiksliau – jų nebuvimą, vertinu gana savikritiškai), tačiau labai norėsiu pamatyti, kaip dainuoja pritardama ir visa publika…

* * *

O šiandien pirmąja daina parinkau Žilvino Žvagulio atliekamą Gintaro Zdebskio sukurtą dainą Benhardo Calzono muzikai, kurios klipą pridedu – jame vaidina ir mano mėgstamas aktorius Vytautas Paukštė, todėl manau, kad šitą mano subjektyvizmą atrankoje atleisite, ir jūsų pasiūlyta daina gal netgi bus sekanti čia paskelbti.

Kompozitorius Gintaras Zdebskis – šiai dainai poetas (iš vnim.lt)

Melodija nėra sunkiai grojama, akordai parinkti paprastesni (iš enternetų, tai negarantuoju už jų tikslumą). Lyrika, aišku, ne triukšminga bravada, bet, kaip sakė a.a. poetas Justinas Marcinkevičius – esame gi “prakeiktų lyrikų tauta“… Ją ir niūniuoti ar švilpiniuoti malonu, tad geresnio parinkimo aš ir nežinau.

Grokime ir dainuokime!

* * *

Savi krantai

Intro: Am-Dm-G-E
           Am-Dm-G-C-E

Am
Kai sugrįžtu vėl po kelionių ilgų
               Dm
Ir laivas paslepia bures,
G                                                         E
Šviesūs krantai, tikrai žinau, ten lauki tu.

              Am
Palietęs žemę ranka, skaičiuoju laiką atgal,
               Dm
Bet laikas aplenkia mane.
G                                                    E
Miestas krante ištirpsta lyg baltam rūke.

Am
Smėly radau laišką skirtą tik tau,
Dm
Išsaugotą stikle,
G
Žodžiai keli, bet tikėtis gali,
          C            E
Mano meilė ir viltis.

Priedainis:
         Am
Savi krantai, savi veidai lauks manęs,
        Dm
Kol aplenksiu visas bangas,
         G
O švyturys tolimam kely lydės
      C                   E
Ir saugos nuo nakties.
      Am
Yra šalis, į kurią grįžtu aš kaskart
      Dm
Ir tuomet, kai vilties mažai,
E                           Am
Žinau, – čia mano namai.

 

Būna blogai, kai dingsta toliuos krantai
Ir neturi ko nusitvert,
Jūra gili, vienam jos niekaip neišgert.

Pamatęs šviesą krante tuojau skubu pas tave,
Bet laikas aplenkia mane,
Miestas krante ištirpsta, lyg ramiam sapne.

Vėlei rašau laišką skirtą tik tau
Ir paslepiu stikle,
Žodžiai keli, bet tikėtis gali,
Mano meilė ir viltis.

Priedainis

Pragrojimas

Priedainis (galima perstūmus per 1 skirtuką su capo):
         Am
Savi krantai, savi veidai lauks manęs,
        Dm
Kol aplenksiu visas bangas,
         G
O švyturys tolimam kely lydės
     C                   E
Ir saugos nuo nakties.
      Am
Yra šalis, į kurią grįžtu aš kaskart
      Dm
Ir tuomet, kai vilties mažai,
E                         Am
Žinau, – čia mano namai.