Jūreiviškų kepurių stiliai (3/3): jankių “popajinis“


Pirmoje dalyje susipažinote, kaip britų karališkojo laivyno besnapių tarnybinių kepurių, skirtų dėvėjimui kareivinėse, tas imperinis, perimtas šių karalienės vaikaičių vokiečių ir rusų, stilius tapęs ir mums tradiciniu, nes tokias kepures dėvėjo tiek mūsų jūreiviai tarpukaryje, tiek ir dabar, kaip paradines, mūsų garbės sargybos kuopos rikiuotės jūreiviai.

Antroje dalyje gal kiek net nustebote, kad dabar su prancūzais siejamas tas františkasis jūreiviškas galvos apdangalas su bumbulu yra išties kalniečių škotiška beretė, ir kad šie dar davė tarp kariškių, net ir ne aviatorių, praeitame amžiuje išpopuliarėjusias pilotes, kurias dėvėjo ne tik nacių bei sovietų povandenininkai, bet dabar užsimaukšlinę ir mūsiškiai jūreiviai kaip kasdieninės denio uniformos galvos apdangalus.

Bet juk yra ir dar vienas jūreiviškų kepurių stilius, ir kas pirmiausia vos ne kiekvienam ateina į galvą, kai tik paklausi, o kaip gi atrodo JAV laivyno jūreivis?

Taip, dažniausiai tas špinatus ryjantis ir pypkę nuolat įsikandęs kietuolis galingais dilbiais su ištatuiruotu inkaru – šis išverstakis Popeye:

Amerikiečių jūreivis Popeye (išverstakis) ir jo prototipu buvęs Frank “Rocky” Fiegel (1868-1947), kuris įkvėpė dailininką E. C. Segar sukurti šį komiksų veikėją jūreivį (foto iš lavereda.com.ar)

Nors gal dabar taip nustebsite, kad išties jis šią keistąją kepuraitę dėvi tik toje jo nuotykių serijoje, kuri liečia šio tarnybą JAV karo laivyne Antrąjame Pasauliniame kare – o juk tradiciškai šis buvo priešiamas iki tol ir po to vis tik su “škiperiška“ kepure (jei netikite – pasigūglinkite!).

Bet va dar atkreipkite dėmesį į šio išverstakio prototipą, ir kas ant to tipo galvos – o ne panašiau tai vis tik į beretę?

Tik čia tikrai ne beretė, skirtingai nuo antroje dalyje aptartos prancūziškos jūreiviškos besnapės su bumbulu, virtusios dabar uniformine tvirto lankelio ir sutvirtinto viršaus kanto tarnybine kepure, o išties ir yra kepurė, kuri ne vien dėl amerikietiškos anglų kalbos ypatumų, bet ir istorinių aplinkybių, apie kurias bus irgi toliau, net ir ne kepure (cap), o jų pačių yra skrybėle (hat) vadinama.

Pagal Džordžą – ir skriblius, kaip sakoma Šykagoje (iš čia)

Na, amerikiečiams, kaip “kaubojiškai tautai“, gal suprantama, kodėl jiems viskas “skrybėlės“.

Bet kad ir šiaip daugelis lietuvių šių galvos apdangalų juk irgi neskiria, kaip ir išvis įpratę, lyg būtų kokie ruskiai, tik nešioti (rus. носить – nosinti) drabužius su savimi, užuot jais apsivilkę, tad vilkėję, arba apsirėdę, tad ir dėvėję (pastarieji – ir galvos apdangalams, kuriuos užsidedi); o užmaunamus, kaip pirštinės, kojinės ar kelnės (arba slidininko kepurė) – mūvėję; kai jau apaunamus, kaip apavą – avėję (įskaitant ir įsispiriamus, tapkės nedamuštos, kaip šlepetės, kuriomis šlepsima, arba šliurinama šliurėmis, kai esi jau iki tiek prisišliurinęs); ir dar užsivelkamus, kaip marškiniai, striukės, švarkai ar paltai (kas anglams paltas ir švartas – vienas coat, bet… ir jacket bei blazer, kas mus vienas “švarkas“) – apsivilkę; o jau tuos visus užmaukšlinamus – užsimaukšlinę.

Ir va ši jankių jūreivių kepurė išties panašu, kad net ne dėvima, o yra užsimaukšlinama.  Ir kiek žemiau – suprasite, kodėl.

Ne, ne todėl, kaip va šitas, kuriam jūra nors ir virš kelių jau, bet vis tiek po… (ša, husarai!), taip drabužius tik nešiojo, vietoje to, kad vilkėtų, tai ir pametė:

Pirmoje dalyje buvo berniukams, o dabar mergaitėms nuotrauka akutėms paganyti – nors ir ne prancūzas, kaip antroje dalyje, aišku (iš čia)

Dar juokingiau, kad nors visus amerikiečius įprasta vadinti jankiais, tačiau šis žodis labiau pritinka JAV šiauriečiams (nuo sostinės link bebrinių buvusių britų iš raudonųjų klevų krašto), nes nuo Mason-Dixon linijos į pietus yra diksiai, kurie, kaip konfederatai, pralaimėjo unionistams jankiams JAV Pilietiniame kare.

Juokingiau todėl, kad ši popajiška JAV jūreivių kepurė yra pavardžiuojama Dixie Cup hat – taigi, čia gaunasi jankiai su diksių kepurėlėmis! Ir kur dar tas cup ir cap britų “žemaičiams“, skirtingai nuo balses ištąsančių “suvalkiečių“ amerikiečių, gali skambėti panašiai ausiai.

Tik vis tik šiuo atveju Dixie Cup yra prekinis vardas – tos ir mums jau įprastos popierinės stiklinės (hm… brangieji mano kalbinYkai, pasakysiu – kai ne paper glass, o vis tik paper cup – tai gal tauriai šią taure pavadinkime, atsiprašant už tautologiją?).

Katukų negali būti per daug – ypač jūrinių! (iš čia)

Taip JAV 1907-aisiais teisininkas Lawrence Luellen iš Bostono Masačiusetse, susirūpinęs dėl bakterijų plitimo (koronos ir gripų pandemijos – dar buvo prieš akis!) per tas daugelio čiupinėjamas stiklines prie geriamojo vandens fontanėlių (ir kas pamenate sovietmetį su gazirofkėmis bei vos praskalaujamomis neaiškaus turinio vandenėliu bendrai naudojamomis briaunuotomis stiklinėmis…), sukūrė ir dabar mūsų ofisuose įprastą atvėsinto vandens automatą su vienkartinėmis atsigėrimui popierinėmis taurėmis.

Ir su partneriais pradėjo šį savo produktą reklamuoti, iš pradžių tas popierines taureles vadindami Health Kup.

Bet vėliau, net jei Bostonas yra jankių (šiaip ir WASP) miestas, nuo 1919-ųjų verslo partneris ir rinkodarininkas Hugh Moore pervadino į Dixie Cup pagal Alfred Schindler Niujorke (kas yra visiškai jankių miestas!) sukurtas ir taip Dixie Dolls pavadintas lėles negriukes (su politkorektiškumu vardan švaros, sakykime taip, anais laikais buvo “įdomiai“):

Viena ankstyvųjų socialinių ir komercinių vienu metu Dixie Cup reklamų (iš vikės)

Man šioje reklamoje krito į akis ne tik tai, kad vienkartinė popierinė “stiklinė“ naudojama daugkartiniame arbatiniame metaliniame laikiklyje, kurį dar buvus mano karta prisimena iš sovietmečio tolimųjų reisų geležinkelių, kur tokiame laikiklyje būta stiklinės, kuri, suprantama, nuo arbatos įkaista, tačiau neįkaista pats laikiklis, kuriame šioji yra (beje, ir paminėtieji verslūs amerikiečiai šiuos geriamo vandens aparatus diegė geležinkelyje).

Man krito į akis moters skrybėlė – jums neprimena šioji kažkuo tos trikampės skrybėlės iš burių Aukso Amžiaus, kokias pagal mūsų tipinį kinematografo suformuotą įsivaizdavimą dėvėję Karibuose ir piratai?

Kažkoks piratas Gryničo senojoje britų Laivyno Akademijoje

O aš ne veltui atkreipiau dėmesį, kad ši jūreiviška medžiaginė taurės formos kepurė, mūsų supratimu, jankių vis tik kažkodėl irgi taip vadinama skrybėle.

Nes ji evoliucionavo į šitą “taurelę“ lygiai taip pat, kaip savo laiku iš plačiabrylės 17-to amžiaus skrybėlės jau kitame amžiuje atsirado ir ši trikampė (tricorne), kuomet buvo užlenkta iš pradžių viena pusė, o po to jau užlankstyta ir iš trijų pusių į tą minėtąją trikampę formą.

Be abejo, tokias irgi dėvėjo JAV kariuomenės bei laivyno karininkai, tačiau laivo denyje tokią užsimaukšlinus jūreiviams dirbti nebuvo patogu, ir šiaip tricorne niekada niekur ir nebuvo jokiu darbiniu galvos apdangalu. Kaip išeiginės ir paradams krante, aišku, šios tikrai būdavę tradicine uniformos dalimi – kaip tuomet ir kitose šalyse.

Paminklas Vašingtone DC komodorui John Paul Jones – JAV karo laivyno pradininkui, britų jūrininkų liaudies dainoje minimam kaip piratui (kas nesutrukdė Led Zeppelin bosistui britui pasiimti šio pseudinimą), ir kuris dar spėjo patarnauti kontr-admirolu rusams prieš turkus, pelnydamas Šv. Onos ordiną ir imperatorienės meilužio grafo Potiomkino nemalonę (iš vikės)

Ir dar iš pradžių JAV jūreiviai nuo 1852 metų irgi, kaip įprastai ir kitų šalių laivynams, dėvėjo tokias pačias “imperines“ ir tradicines besnapes jūreivių kepures, tik pagal madą kiek platesniu dugnu (viršumi), bet lygiai taip pat dar ir britiška mada ant britiškai surišto (be besiplaikstančių galų kaip mūsų KJP pagal ruso-germanišką madą) kaspino, vadinamo talley, užrašytu laivo arba padalinio pavadinimu, tik šios “furažkės“ buvo amerikiečiams įprastai žmoniškai vadinamos “plokščiomis skrybelėmis“ (flat hat).

O ne kepurėmis, bet “skrybėlėmis“ taip dar todėl, kad šios nesipainiotų su mano jau pirmoje dalyje paminėtomis ir civiliams būdingomis kepėmis (kurios yra flat cap), nors šiapus Atlanto, primenu, tokios uniforminės kepurės vadintos tarnybinėmis service cap, o jei su snapeliu – peaked cap, arba “furažkėmis“ forage cap, arba kareivinių galvos apdangalu barracks cover bei sudėtine kepure combination cap.

JAV karo laivyno 1-mos klasės jūreivis James R. Ward, apdovavotas po mirties už didvyriškumą Pearl Harbor, čia dėvintis išeiginės uniformos “plokščiąją“ kepurę – didelio vizualio skirtumo tarp šios ir britiškos praktiškai nėra (iš vikės).

Tačiau jankiai išties praktiški žmonės, ir labai išlaidauti tokiam “prabangiam“ paprastų jūreivių galvos apdangalui nebuvo linkę.

Juolab, sutikite, su tokia kepure juk ir denyje dirbti nėra patogu – ją ir vėjas kaip skrybėlę nupučia lengviau (todėl prancūziškos jūreivių kepurės, jei pastebėjote, turi raištelį, kuris užmetamas aukštyn link bumbulo, bet jos gi yra pagal kilmę beretėmis, o ne paradinėmis suplokštintomis kepurėmis shako, todėl ir tinka denyje užsimaukšlinus dirbti kasdien).

Tad JAV karo ir pakrantės apsaugos laivų deniuose jūreiviams uniformine ir rikiuotei (nes karo metu po dvi kepures šaliai visiems jūreiviams prisiūti yra per brangu!) jūreivio kepure taip oficialiai jau 1941-ųjų sausį tapo va tik tas baltasis ir gerokai patogesnis galvos apdangalas (white cover), kuris ir toliau vadintas ne kepure (nes nepanašus į baseball cap kepurėlę), bet ir “skrybėle“ – white hat.

Kol, galop, ir šitos nebereikalingos tik paradams jau pasilikusios jūreiviškos kepurės “prabangos“ JAV laivynas galutinai atsisakė nuo 1963 metų balandžio 1 dienos.

JAV karo laivyno ceremoninė sargyba paradine uniforma (iš wikimedia 2009 © Cynthia Z. De Leon)

Bet, paklausite, o tai kaip atsirado tas baltas galvos apdangalas prie dar tradicinio “išeiginio“ britiškojo stiliaus mėlynosios plokščiosios uniforminės kepurės?

Tokia ir dabar kaip mūsų KJP vasarinė baltu dugnu besnapė įvesta jūreiviams dar 1852-aisiais, kurią 1866-aisiais jau pakeitė balta šiaudinė skrybėlė su plevėsuojančiu (sic!) kaspinu – štai va lygiai tokia pati buvo dėvima ir britų Royal Navy (dievulėliau, ir vėl tie britai su savo jūreiviškomis madomis dar ir čia!):

Britų jūreivis balta šiaudine uniformine skrybėle – jau po truputį užsiraitojančiais bryliais (iš greatwarforum.org)

Po JAV Pilietinio karo apie 1880-uosius šią šiaudinę skrybėlę pakeitė gerokai praktiškesnė gamyboje medžiaginė iš burių drobės.

O su laiku šią drobę irgi pakeitė jau medvilninė medžiaga kaip gerokai pigesnė – juolab, nepamirškite, kad JAV pietinės (diksių!) valstijos tuomet buvo pasauliniai medvilnės eksportuotojai!

Pirminė tos JAV jūreivių kepurės versija atrodė maždaug taip, kaip aš užfiksavau šią damą Kaune per buriuotojo (bei laivės Carpe Diem burvedžio!) ir dailininko (bei dizainerio ir heraldiko) Dariaus “Olando“ Bulanavičiaus parodą (aprašyta čia):

Buriuotojo parodoje apie gelAžinius vyrukus Kauno dama su jankių jūreiviškos kepurės pirmtake ant galvos (mano foto)

Oi, pasakysite, taigi čia… panamka!

Tik ir vėl, kaip ne tik pilotką, furažkę ir visą krūvą rusicizmų, mes prisigriebėme ne iš to galo, nes Panama hat, nors ir kilusi dargi išvis ne tuomet JAV valdytame Panamos kanalo krašte (o Ekvadore, kur veisiasi šiai skrybėlei tinkamas šiaudas), bet tikrai atėjo iš tropinių JAV karo laivyno platumų – tik originale yra ne toji “kūdikio kepurėlė“, o toji fetrinės fedora hat formos skrybėlė, kurią pirmoje šio pasakojimo dalyje dėvi “jūreivė su bikiniu“ (tai dabar matote, išdykėliai, kad aš ją ne dėl marketinginio triuko ten iliustracijai įdėjau!).

Tačiau dabar dar ir matote, iš kur dygsta visos tos kojos va šitos medvilninės “skrybėlės“, jankių vadinamos diksių, ir kodėl toji yra panamkė.

JAV karo laivo USS “Iowa“ BB-4 jūreiviai 1895 metais – atkreipkite dėmesį, kaip skirtingai ši “panamkė“, būsima Dixie Cup hat, yra atraitota (iš vikimedia)

Jūreiviai dėl patogumo iš pradžių užraitojo priekinę šios medžiaginės “skrybėlės“ (o tiksliau – jau kepurės) kraštinę, padarydami ją tarsi ziudveste. O vėliau užraitojo lygiai taip pat, kaip ir tricorne trikampės skrybėlės atveju visus kraštus pilnai, kad gavosi toks tarsi puodelis – toliau jau buvo tik momentinis reikalas jankiams iš vėsesnių JAV valstijų, patekusių į laivyną, šią diksių medvilnės tropinių platumų “skrybėlę“ dabar pavadinti tuo, kuo ji jau neformaliai ir dabar yra žinoma.

Na, o išverstakis Popeye šią užsimaukšlino tuomet, kai JAV teko Antrąjame Pasauliniame kare ginti, ir šis, kaip doras amerikietis patriotas, irgi jo dailininkų dėka taip “užsirašė“ į JAV karo laivyną, kuriame, kaip sakiau, tik šioji kasdieninė kepuraitė teliko vienintele uniformine, nes dar karą prieš japonus ir vokiečius reikėjo laimėti, kad į pergalės paradus eitum – maždaug to karo metu ji ir gavo šio puodelio pavadinimą.

Ir taip šioji kepuraitė tapo neatsiejama jankių jūreivių įvaizdžio dalimi, ironiškai vadinama diksių puodelio formos “skrybėlaite“. Ir kuri, kaip bebūtų vėl įroniška ir prancūziškos jūreiviškos “beretės su pomponu“ atveju, taip irgi turi britiškas šaknis!

* * *

Įdomu tai, kad tarpukaryje mūsų karo laivyne (net jei tą iki 1940-ųjų, kai jau prijungė pasieniečius, tesudarė vos vienas LKL Prezidentas Smetona) jūreiviams iš esmės įsivedė ir “amerikonų“ uniformines kaklaskares, tačiau denyje kasdien mūsų jūreiviai ir toliau ant galvos dėvėjo tik vokiškas “imperines“, nors ir neparadiškas minkšto viršaus, besnapes su kaspinais.

Nenuorama Tall Ship Race “tautinio etapo“ organizatorius Kipras Paldauskas su Klaipėdos uosto jūreivuku (Vakarų Ekspreso foto)

O jei dar pamenate antroje dalyje publikuotą nuotrauką iš lenkų Orzel povandenlaivio žygio Gdansko įlankoje, tai va lenkai tarpukaryje taip pasiliko besnapes jūreiviškas kepures tik rikiuotei kaip “išeigines“, tačiau neįsivedė jie ir anuomet itin madingų piločių, kaip tą padarė tada vokiečiai ar dabar lietuviai (beje, jankiai irgi laivuose pilotes, tik čia kita tema), bet taip užmaukšlino savo marynarkos jūreiviams tokias amerikietiškas “atraitotas panamkes“.

Nors dabar Lenkijos karo laivyno jūreiviai kasdien laivuose jau dėvi beretes, kurios yra tapę ir lenkų pagrindiniu kasdieniu karių ir jūrininkų “garnizoniniu“ galvos apdangalu, kuriuo Lietuvos KJP pasirinkę, deja, bet tą “garnizoninę“ pilotkę vietoje dar pabuvusios jėgeriškos mėlynosios šaulio kepurės (ir net mūsų šauliai dabar dėvi beretes, nors mūsų laivynas dar sugebėjo iš kranto ir visokių seržantų prisišanhajinti!), kuri kaip kasdieninė denio kepurė net buvo pakeitusi kaip ir visos mūsų kariuomenės standartas, savo ruožtu, tas dar pradines ir gerokai labiau pritikusias krašto apsaugos beretes, dėvėtas atkūrus Lietuvos KJP 1992-aisiais liepos 4-ąją (per JAV Nepriklausomybės dieną!).

Beje, o mūsų buriuotojams ši jankių, arba diksių, nelygu kaip vadinsite, popajiška kepuraitė yra vis tik irgi patikusi:

Laivės ”Lietuva“ buriuotojai su popajiškomis kepuraitėmis (foto iš diena.lt)

Ir kartais pagalvoju, kad mūsų buriuotojai, ko gero, ne tik labiau myli jūrą, bet ir turi gerokai daugiau supračiaus apie jūrinius papročius, istoriją ir tradicijas, nei neaišku kieno ir kokias tradicijas “puoselėjančios“ Lietuvos Karinės Jūrų Pajėgos…

Ahoy!

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.