The Tall Ship Races 2024 Klaipėda (3/3): …kaip norėsim – taip kvailai vadinsim?


Jau po antros dalies, matyt, irgi supratote, kad niekam mano išsiųstos mandagios pastabos pasikoreguoti tai proverbinei mergaitei iš šių metų birželio galo The Tall Ship Races Klaipėdos etapo regatos tinklapio nerūpėjo, tad šia dalimi tikiuosi užbaigti visų ten jau likusių blėnių apie atplauksiančius burlaivius pakoregavimą bent jau čia jums.

Ir didžiausi burlaiviai, aišku, yra A klasėje, kur toji kvailybė didžiai taip tiesiog bado akis jau pirmu pačiu paskelbtu burlaiviu “Baltoji gulbė“:

Ne, čia ne brigas kairėje, bet taip – čia barkas dešinėje.

Brangute, tuo čia paskelbtu brigu Cisne Branco taps, jei jam vieną stiebą nukirsi.

Ir tai, jei nukapotum priešakinį, tai vidurinį, tapusį priešakiniu, tektų viršūnėje kiek patrumpinti.

Nes brigas yra dvistiebis burlaivis tiesiosiomis burėmis (čia kur tas skersinis stiebe, vadinamas kupiškėnų tarme rėja, yra į abu galus nuo stiebo vienodo ilgio, o po juo kabo priraišiota stačiakampė arba trapecinė taisyklingų šoninių kraštinių burė), kurioje pagrindiniu stiebu kaip ir škunoje laikomas galinis stiebas, t.y. aukštesnis už kitus, tad ir didburė ten yra didžiausia iš kitas bures.

Nors jei toji yra įstrižoji ir pati čia taip galinė, tai pavadinama dzūkiškai nebe grotu, o mūsų “ekspertų“ irgi bezaniu (gal dar “škunine“ kaip brabanderiokai pavadinkite?) arba angl. spanker – ko ir prašosi tokių “specialisčių“ subinytė atpliauškinama, atleisk man, Viešpatie, mano pedagoginį kalambūrą.

Tai koks čia laivas?

* * *

Angliškai paprastai ir vadinamas pažodžiui burlaiviu – tallship.

Bet kai burlaiviais imti vadinti ir kiti buriniai didesni už laivę (angl. boat) laivai (angl. ships), tai toks visų tiesiųjų burių apiburinimas vadinamas “pilnu“ arba dar, kaip mėgsta sakyti lenkai, “fregatiniu“.

Nes pastarieji būsimieji “kreiseriai“, žinia, tokį ir gavę kaip maksimaliai leidžiantį išnaudoti visus burių pajėgumus net prie menko (t.y. 1-2 balų) vėjo, ir kiek vėliau XIX amžiuje kokį apiburinimą gavę vėliau eiklieji vandenynų arbatiniai kliperiai, kurie ne tiek dėl apiburinimo, bet savo korpuso formų gavę tokį “spurto bėgime“ (angl. to clip – “staigiai nukirsti“, iš čia ir “klipai“ dabar) vardą pagal JAV Baltimorės kliperius, buvusius… škunos apiburinimo.

Nors pikti liežuviai sako, kad šiaip šių didžiųjų britų burlaivių pirminė užduotis buvo iš tuomet britų valdomos Indijos į jų žlugdomą Kinijos Qin dinastijos valdomą imperiją opiumą vežti (bandymai kinams uždrausti kaip kontrabandą baigėsi net dviem jų britams pralaimėtiems Opiumo karams, neskaitant ir “boksininkų“ sukilimo), o tik po to, kad negainiotų tuščių, arbata šiuos link Londono užkrovė, nes britų snobai šį tonizuojantį kinų gėrimą pamėgę, tai vis šitaip reisas atsipirkdavęs, kartu taip kliperiams išlyginant ir britų prekybos disbalansą su kinais…

Kliperis Taeping 1863-aisiais (iš vikės)

Beje, vienas garsiausių tokių kliperių Cutty Sark (“patrumpinti naktinukai“ škotų girtuoklių šnektoje) stovi sausai iškeltas Londono priemiestyje Gryniče – be V tariama Greenwich, nes wich reiškia ne raganą, o “viką“ arba kaimuką senąja britų salas užplūdėlių saksų kalba, tad būtų Žaliakaimyje lietuviškai, ir kas yra ironiška, nes Cutty Sark pavadinta raganaitės Nensi garbei.

Ir šiame burlaivyje mudu su Virgu smagiai apsilankėme 2016-ųjų vasario 14-tąją (kad ir ką ta diena reikštų…), konstatuodami dar šio plastmasinius inkarus (o kaip čia neprisiminsi Dėdės Romo istorijos apie sovietinį minininką laivų parade mediniais inkarais):

Virgas drybso “Cutty Sark“ kajutkompanijoje

Baigęs plaukioti su opiumu ir arbata, kliperis Cutty Sark buvo britų parduotas kitiems savininkams portugalams ir vežiojo jau pigesnius krovinius.

Todėl šio įgula buvo sumažinta iki minimumo, reikalingo aptarnauti kliperio perdirbimą iš pilno apiburinimo iki barkentinos, kokia yra ir mūsiškis Meridian, t.y. priekinis stiebas tiesiosiomis, o kiti du įstrižomis burėmis:

“Cutty Sark“ – supaprastinta iki barkentinos apiburinimo

Nors paprastai vandenynų “fūros“, vadinamos angl. windjammer (liet. “vėjaspaudžiai“) gaudavę barko apiburinimą (irgi vienas pirmųjų mano burlaivių vaikystėje modelių, plukdyti pavasarinėse balose, buvo irgi barkas).

* * *

Ir kuo yra aukščiau greta brazilų Cisne Branco pavaizduotas Ekvadoro burlaivis Guayas – ačiūdie, bent čia nesupainiota, kuomet galinis stiebas tik įstrižomis burėmis, o visi kiti tiesiosiomis burėmis, leidžiančiomis išspausti maksimumą iš vėjo, bet pataupyti reikiamos įgulos (todėl ir viršutinės burės paprastai dalintos perpus į viršutines ir apatines dalis virš tų pagrindinių ir dar aukščiau), kad mažiau jūreivių prireiktų surinkinėti prie pastiprėjančio vėjo taip perpus pamažintos “perkirpimu“ burės audeklą.

Jūreiviai, surinkinėjantys ant rėjos kiek “pamažinto ploto“ tokią burę “vėjaspaudyje“ per vandenyną (iš vikės)

Tarp kitko, Guayas yra vienas iš keturių tokių šios serijos burlaivių, vadinamų angliškai “sesėmis“ – dar kiti trys yra Meksikos Cuauhtémoc (lengva supainioti dėl irgi siauro dryžio išilgai laivašonio, bet neturi tokio didelio ir dengto kapitoniško tiltelio gale), Venesuelos Simon Bolivar (juoda laužyta linija išilgai laivašonio viršaus tarsi mūsiškio Brabander) ir Kolumbijos Gloria (balti lygūs šonai, bet žalias korpusas žemiau vaterlinijos).

Kalbant apie čia atplauksiantį Guayas, tai šis yra ne veltui priskirtas laivynui treniruoti Ekvadoro karo jūrininkus, nes 2021-ųjų spalį sulaikė keturių kontrabandininkų pusiaupovandenlaivį prie Kolumbijos teritorinių vandenų su kokaino 1.4-5.4 tonų kroviniu (tikslus tonažas neaiškus, nes, matyt, kažkiek miltukų nubyrėjo…).

Tad mano nukrypimas apie opiumo kliperius, ir kaip kariniai burlaiviai dabar ima abordažu povandenlaivius, visiškai atitinka bendrą jums susipažinimo su šventės laivais kontekstą.

Ir ne, didžiausias šių metų šventėje Cisco Branco tikrai ne joks mažulis brigas, apie kuriuos galite pasiskaityti ir klasikinėje Richard Henry Dana Jr knygoje “Dveji metai priešakiniame denyje“!

* * *

O va žemiau esantys lenkų Fryderyk Chopin ir Pogoria yra įvardinti teisingai – atinkamai brigu ir barkentina:

Aišku, nuotraukos yra šiaip sau ir jų apiburinimo neatspindi.

Bet tikrai būdami užmeskite akį, kaip atrodo išties tas brigas kompozitoriaus vardu (nors Vilniuje buvęs aludaris tokia pavarde, gaminęs “tikrų vyrų alų“, ką dabar, apmaudu, išsipardavę ir perkėlę Tauro vardu į Panevėžio Kalnapilį), ir kaip barkentina Pogoria susišaukia su mūsiške irgi barkentina Meridian.

* * *

O toliau šiemet apmaudžiai negausią dėl karo su Rusija burlaivių A klasę užbaigia dar du lenkų laivai:

Kairėje žymaus lenkų buriuotojo vardu Kapitan Glowacki yra teisingai įvardintas kaip brigantina – jūs čia matote galiniame stiebe esant įstrižąsias bures tarsi buriuotojų laivėse, nes čia net ne gafelinė burė (trapecinės formos po gafeliu – įžambia gegne į stiebą), o bermudinio tipo (trikampė virš buomo arba giko šios apatinėje kraštinėje).

O šioji konkrečiai buvo pastatyta vokiečių 1942-aisiais, ir karo metu plaukiojo tais tikslais Baltijoje, bet pradžioje dar ir pas lenkus, gavusius šią kaip karo kontribuciją, kaip mano ankstesnėse dalyse aprašytas kečas.

Tarp kitko, aukščiau aprašyti brigai, kaip bebūtų paradoksalu, bet savo patrumpintą pavadinimą gavę kaip tik nuo brigantinos, kada lakstymui per vandenyną šiems prisireikė “pilnesnio“ apiburinimo dar ir galiniame stiebe, nes brigantinos buvo labiau kabotažinio plaukiojimo krovininiai burlaiviai, nuo krantų nenutoldami kelių parų atstumu toje jau atviroje jūroje, taip savotiškai papildę analogiškas škunas, turėjusias priekiniame stiebe tik “pusines“ įstrižąsias bures, lyginant su brigantinų “pilnomis“ tiesiosiomis.

Brigantina iš Jack Wemp paveikslo, kurią galite dabar matyti ir mano tinklaraščio apipavidalinime

O paradoksas tame, kad brigantina – tai tarsi toks škunos (galiniame stiebe įstrižosios) ir brigo (priekiniame stiebe tiesiosios) mišrūnas, dėl ko dar vadinama hermafroditiniu brigu (t.y. boba su kiaušais ir dar styrančiu “bušpritu“, aha), tačiau būtent iš brigantinos kilę brigai, nes pirminėse brigantinose irgi kartais iškeldavę tiesiąją viršutinę burę galiniame stiebe (kai jų pridėjo ir daugiau, gavosi jau brigas).

* * *

Bet va lenkų mokomųjų burlaivių neformaliu flagmanu, apiplaukusi 1987-1988 metais aplink pasaulį, esanti dešinėje esanti “Jaunimo dovana“, pakeitusi nuo 1982-ųjų Gdynios jūreivystės mokyklos mokomąjį tokį burlaivį “Pamario dovana“ (lenk. Dar Pomorza, apiplaukęs pasaulį dar tarpukaryje 1934-1935, jau tapęs muziejumi) – tai juk akivaizdžiai ne jokia barkentina, kaip jau dabar matote, o visiškai pilno apiburinimo laivas, turintis visuose trijuose stiebuose tiesiąsias bures!

Va taip atrodo barkentina – mūsų “Meridian“ pakeliui į sovietmečio Klaipėdą

Aš nežinau, kaip ir kodėl taip paikai belenkaip surašyti burlaivių tipai – gal ir šitą įjūrinti būtiną tautą norima taip tyčia “marinistiškai išrūrinti“ (protelio prasme, aišku)?

Ar nuo gūglo atjungė, ar pasiklausti nebuvo ko ir kaip?…

* * *

Jau B klasę, kuri šiaip man įdomesnė (nes A klasės burlaiviai yra kvapą gniaužiantys, bet aš jų bijau dėl stiebų aukščio), tai aptarėme ankstesnėse dalyse, todėl tiesiog pažiūrėkime, kokios nesąmonės surašytos yra mažesnėse C ir D klasėse.

Tai nudžiuginsiu – viskas lyg ir gerai C klasėje!

Tik pridėsiu, kad neįrašytas gale suomių Navigator burlaivio tipas irgi yra jolas (angl. yawl) kaip ir aukščiau ten esantis toks lenkų Farurej (pridedu pastarojo aiškesnę foto iš šono):

Lenkų jolas “Farurej“ Baltijoje (iš sail training international psl.)

Šis burlaivio apiburinimo tipas gali būti supainiojamas su anksčiau aptartu keču, bet čia galinis stiebas yra pačiame laivagalyje už vairo vertikalios ašies ir skirtas palaikyti tokiu autopilotu laivo kursą pagal vėjo kryptį.

Aišku, jei vėjo kryptis kaitaliosis, tai ir laivas pats sukiosis, todėl toks apiburinimas yra naudojamas pastovių vėjų platumose (jei vėjas sukiojasi, o vairininkas ir taip kiurkso prie vairalazdės “rumpeliuodamas“, tai joluose dažniausiai tą galinę burę išvis susivynioja ir nebesivargina).

Ir apie vieną žinomiausių jolų jūs, ko gero, netgi girdėję – tai pirmojo vienutininko, apiburiavusio aplink pasaulį 1895-1898 metais, Joshua Slocum Spray, kuriam jis ir pritaisęs vėliau papildomą gale stiebuką su liugerinio tipo bure, kad nereikėtų pačiam prie vairalazdės kiurksoti ilguose plaukimuose vandenynuose.

Joshua Slocum į jolą perdirbtas ”Spray“ (iš vikės)

Praeitame amžiuje aštuntame dešimtmetyje per burinių jachtų atgimimo bumo metus jolai vietoje šliupų ir kuterių buvo gerokai išpopuliarėję aplink Australiją ir tose vandenyno platumose, nes į burinių laivių klasę regatose šios burės plotas nebūdavo įskaičiuojamas, dėl ko eksperimentuota su šia taip, kad ne tik pavairuotų, suprantama.

O jolais, iki šie tapę jau burinės laivės tipu, išties XIX amžiaus pradžioje vadinta viena iš darbinių irklinių burlaivio valčių, kurioje, skirtingai nuo įprastinės trumpesnės “šliupkės“, be jai pastatomo pagrindinio stiebo pridėdavę ir nedidelį dar gale stiebuką, nes, žinote, jei jau jūreiviai neirkluoja, tai kodėl vairininkas turi vienas valtyje už visus dirbti?!

Palaipsniui XIX amžiaus antroje pusėje šie jolai tapę ir biudžetine alternatyva burinėms regatoms vietoje didžiulių ir brangių jachtų – iš čia ir nuo vokiečių per rusus pas mus atėjusi senoji jolė (vok. der Jolle) kaip bendrinis “švertboto“ arba tiesiog burvaltės įvardinimas.

Suraskite paveiksliuke jolų pirmtakus

Žodžiu, būdami šventėje užmeskite akį į šiuos paminėtus C klasės jolus kaip Joshua Slocum “anūkėlius“.

Nors aš nelabai supratau, ką C klasėje veikia vienstiebis estų neįvardintas šliupas Vesta kaip ir įvardinti šliupai lenkų Belfer bei latvių Spaniel, o ir suomių škuna Helena veikiau tiktų B klasėje?

* * *

Tiesa, Tall Ship Races klasifikavimas C klasę apibrėžia kaip šiuolaikinio apiburinimo (bermudiniai šliupai, kečai, jolai ir škunos) be spinakerio (“pūslės“) tipo priešakinių burių, kurių bendras ilgis yra mažiau 40 metrų, kai B klasei priskiriama tradicinio apiburinimo (gafeliniai šliupai, kečai, jolai ir škunos), kurių bendras ilgis (LOA) yra mažiau tų pačių 40 metrų ir ne mažiau 9.14 metrų pagal vandens liniją (LWL).

Vis tik B klasėje mes matome lenkų stakselinį kečą Bonawentura kaip klasikinį burlaivį, o C klasėje suomių stakselinė škuna Helena jau yra priskiriama šiuolaikiniams burlaiviams:

Suomių stakselinė škuna “Helena“ (iš sail training international)

Matyt, tie suomiai pagailėjo priešakiniame stiebe to dvipusio buomo triseliu vadintinai “jūrinės kregždutės“ burei, tiesiog ištempdami šią kaip apverstą aukštyn stakselį, o ne burlentininkų tą išmislą su dvigubu giku.

Tai dar viena priežastis, kodėl rusiškų sąvokų kaip, neva, “olandiškų“, mėgdžiojimas ne visada tiksliai atspindi esamą padėtį, lyginant su savo kalbą tam vartojančių anglų, kuriems B klasėje esantis kečas (kaip ir analogiška būtų škuna) patikslinamas kaip wishbone (dėl Y formos giko tarsi žuvies kaulo), o C klasėje – staysail (t.y. išties “stakselinė“, nors pati burė yra trysail), ir todėl wishbone yra tradicinis tokio tarsi “stakselinio“ apiburinimo tipas.

* * *

Na, bet čia jau lyrika su semantika, nes su mažiausia burlaivių D klase yra ne mažesnė tragedija, kaip ir su didžiausia A klase.

Štai istorinis lietuvių bermudinis šliupas Lietuva, plaukęs per Atlantą kartu su Daile bei Audra, o vėliau apiplaukęs ir aplink pasaulį, čia tapęs… “gafeline škuna“:

Bermudinis šliupas, pervadintas į gafelinę škuną (iš tallships.lt)

Jums, atsiprašau, ten visai kvankt, nes gerai prip…ūtus stiebai jau dvejinasi ir kažkokios “žalgos“ burės viršutiniame krašte vaidenasi?!

Aš suprantu, kad šios laivės škiperiui gal savimeilę ir glostytų toks pakylėjimas iki tradicinės škunos (Brabander, ahoy!), tinkamos gal jau net B klasei, bet vis tik kuklumas puošia labiau, ir derėtų šiuos “apiburlaivinimo“ blėnis ištaisyti tarpe kitų tos klasės bermudinių šliupų, net jei jie pamiršti įvardinti kaip, antai, lenkų Dar Szczecina bei Urtica.

Kur šioje D klasėje rasite dar ir dvistiebių laivių, kaip tris nedidelius kečus: olandišką Urania tarsi sudvejintą bermudinį šliupą, o taip pat britų Aries bei danų Tara (kažkodėl vėl prisiminiau Tauro alų stiklo taroje…).

* * *

Tuo blėnių aptarimą galima tamkart ir užbaigti – nekalbant apie tai, kad skelbiama apie “atvykstant iki 100 burlaivių“, o jų ir pusšimčio nesuskaičiuosi, todėl buvo lygiai taip pat sėkmingai galima paskelbti ir “tūkstančius milijonų“.

Na, nebent burlaiviais pavadinę tas vaikiškas burvaltes Optimist, kuriomis skelbiasi Akropolio prekybcentrių koridorius papuošę šios šventės propagavimo tikslais – juk išties, o koks valstiečiui čia skirtumas: ar kečas (angl. ketch), ar ketas (angl. catboat), ar burlaivis (angl. tallship), ar burvaltė (dinghy)?…

Irgi “jachtų“… bravo-lima-echo-tango! (iš Neringos sporto mokyklos reklamos)

Jūs bent jau čia perskaitę tais “artojais“ daugiau nebūkite.

O jei norisi, kad aš dar daugiau papasakočiau apie visus tuos burlaivius, tai pasiimkite mane į Klaipėdą birželio 27-30 dienomis – ir bus jums smagiai taip išūžtos visos ausys!

Ahoy!


Didelis ačiū rėmėjams Patreon, kur šis įrašas buvo publikuotas 2024-05-18, o taip pat dar dėkoju atskirai balsuojantiems savo pinigais per PayPal!

Komentarų: 1

Parašyk atsiliepimą čia:

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.