Marinistika, Muzika

Baladė apie laivę Carpe Diem

Bet koks sutapimas su tikrais įvykiais, tikromis vietovėmis, tikrais žmonėmis, tikromis laivėmis ir tikromis citatomis yra neatsitiktinis.

Baladė išties parašyta garbei vienos tikros laivės, kurioje teko garbės ir man sutikti Mingės jachtklubo 10-mečio minėjimą, ir garbei tų žmonių, kuriems aš dėkingas už draugystę – kaip buriuotojams ir kaip žmonėms.

Tačiau dėl trukmės ir apimties telefonas, deja, negali įrašyti ilgesnio video nei 5 su puse minutės, todėl čia bus šįkart tik žodžiai be muzikos ir mano grojimo (dėl ko nemanau, kad labai nuliūsite).

skaityti toliau

Reklama
Standartinis
Marinistika

Eina ar plaukia?

Kaip sakoma, kad atskirsi vatines smegenis nuo patriotinių pagal tai, kurią 23-čiąją mini “vyrų“ diena, švęsdami kariuomenės dieną – vasario (sovietinę) ar lapkričio (smetonišką), taip ir, panašu, nesunkiai ne vien iš telniaškės atskirsi vatinės maulės buriuotoją nuo tautinio, kuomet paklausi: tai laivas eina ar plaukia?

Mat visi sovietmečio ragavę buriuotojai kaip vienas susitaręs perfrazuoja rusišką posakį, kad plaukia tik antis, šlamštas ir fekalijos – laivas, suprask, tik eina. Idant rusiškai sakoma – išeiti į jūrą.

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

Apie vairininkus

Kad vis dar eL-Bė-eSas (šiaip, jei sąjunga, tai moteris turėtų būti – ji, Elbėesė?) ir toliau naudoja kvalifikacinius laipsnius kaip “vairininkas“, tai man kilo mintis paknebinėti, kaip derėtų tuomet aniems eiliuotiesiems prisistatyti angliškai, jei jau paklaustų, o kokia gi jo kvalifikacija pagal mūsų “lietuviško jachtingo uniją“?

Eilę, aišku, visi rangu pristato.

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

Burvedys internete

Budistai kviečia neprisirišti prie daiktų, svajingai vapėdami apie efemerinę būties iliuziją, idant neprisirišimas prie materialiojo prado padeda pasiekti nirvaną. Ne ką kitaip ir katalikams, kuriems dalinimasis yra dorybė.

Jūrininkai paprastai yra kažkur irgi panašioje šutvėje, nepaisant to, kad moka daug mazgų ir visaip prisiraišioti virvutėmis. Bet filosofiškai irgi žiūri į visą materialųjį civilizacijos pradą, kiek pastebiu. Nors ką aš žinau – aš gi esu netikras buriuotojas. Kaip ir mano susidomėjimas Zen buvo žaismė, o ar geras iš manęs katalikas, tai jau šv. Petras Anapilyje pats pasakys prie Dangaus vartų.

skaityti toliau

Standartinis
Marinistika

Apie šunišką vachtą

Po trumpiausios metų nakties, ko gero, gera proga pakalbėti apie sąvokas ir nesusipratimus, kurie liečia būdravimą (būtent taip arčiausiai konteksto verstina “pamaina“ iš angliško watch ar vokiško Wache) laive, o konkrečiai – apie šunišką vachtą (pastarasis žodis yra aiškus rusicizmas).

Aišku, koks nors dovydėniškas svaigena ims ginčytis, kad tų “vachtų“ išmokome iš olandų, suprask, buvusių buriavimo pradininkais pas mus (kas akivaizdu, buvusių ne pas mus, o Rusijoje, tad taip pezantiems, spėju, prie ruskio buvo geriau, nes mes tokiems vis dar esame Rusijos istorijos dalis, kaip ir bronziniai balvonai ant Žaliojo tilto yra menas ir paveldas?), nes tokiu atveju, tai Darius Bulanavičius yra didesnis olandas už tuos, iš kurių mokėsi tie mūsų buriavimo korifėjai.

Nėra tai blogai – išmoko, be abejo, ir gerų dalykų (šitų, ko gero, netgi daugiau), o ko trūko, tai ir per Ambersail ir panašius projektus išmoko iš velionio Mangės ir kitų, nesusipykusių su protu Vakarų buriuotojų, matydami, kaip atrodo originale, o ne paspirtuko išradinėjimuose (nors ruskis ką betvertų, jam vis tiek tik kalašnikovas gaunasi). Su sąlyga, jei norėjo mokytis.

skaityti toliau

Standartinis
Knygos, Marinistika

Darkart apie vertimus

Dieve dieve, koks tu kūdas…

Nedažnai tenka rašyti apie vertimus, nes nelabai dažnai esame lepinami leidyklų marinistinėmis knygomis. Bet kartais tenka ir pasidžiaugti, ir į klaidas pabaksnoti, ką padariau dėl Claudia Myatt “Eime buriuoti“ (iš anglų k. vertė Artūras Dovydėnas) bei Joshua Slocum “Vienas su burėmis aplink pasaulį“ (iš anglų k. vertė Rita Krupavičiūtė, konsultavo Artūras Dovydėnas), ir kurio patrumpintą mano atsiliepimo variantą redaktorės Ingos, žinomos kaip Ginaitė, kantrumo ir geranoriškumo dėka perspausdino ir “Gimtoji kalba. Nr. 527“.

skaityti toliau

Standartinis