Kodėl tūzikas?


Nekilo klausimas, kodėl tą valtelę senesni buriuotojai pas mus vadina tūziku?

Juokingas vardas, sutikite.

Bet tūziku toji valtelė išties vadinama tik pas mus ir… visus likusius rusakalbius – toks gūdus sovietų okupacijos paveldas, kuris tarakonais iki šiol laksto senosios kartos makaulėse, kai tie niekaip nenori šnekėti gimtąja kalba (papratimas – antra yda!), tarsi jiems gimtoji ir yra tos visos sąvokos iš rusyno atėję, kurias jie paikai vadina “olandiškomis“, ir tarsi tai kažkaip keičia esmę.

Na, kaip ir VLKK gi nusipezėjusi: negalima (sic!) vadinti tablet, nes nelietuviška, tai pavadinsime “plan-še-ti-niu-kom-piu-te-riu“ – o tai kurioje vietoje čia 22 (!) raidės net dviejuose žodžiuose vietoje “tA-blet“, nesikeikiant, 6 – viename, yra jums dabar “lietuviškai“, asilo jūs galvos?!

Kodėl tablĖtė (panĖvĖžĖtiškai?), planšĖtė, o ne lentUkėėėė (kapsukietiškai)?

Nors tas tūzikas – šiaip mielas žodelytis, kuris sukelia nevalingai šypseną dėl taip pavadintos valtelės.

Klasikinė burinė laivė su šiuolaikine motorine valtele vietoje variklio (Jan Adkins iliustracija iš Sail Magazine)

* * *

Tarptautine jūreivystės kalba, kuri yra anglų, tai ši valtelė vadinama dinghy, todėl jaunesnioji mūsų buriuotojų karta jau prieš senius mandravoja, sakydami anglicizmu dingė – skamba kaip Mingė, Mindė ir pin…

Na, irgi smagiai skamba, kai apie pagalvoji. O apie ką dar gali buriuotojas galvoti, įsikibęs savo rumpelio, kai ir ta jo vairininko vieta yra nedviprasmiškai skambančiame cock-pite? Gal apie gerą jūrinę praktiką, navigacinį planą, jūrlapius bei seks-tantą?

Aha, ypač apie paskutinį – tik be “tantų“.

Šiaip laivuose ši pagalbinė valtis išties vadinama angl. tender – kaip ir dainavo roko karalius Elvis: “mylėk mane, valtele, mylėk mane išties!“

Gaila, tiesa, kad toje dainoje dar yra eilutė never let me go, tai net nežinau, kaip su tos valtelės paskirtimi, kad neleidžia niekur iš laivo persikelti kitur – tarsi koks Hotel California, kur visada gali išsiregistruoti bet kada, tačiau išties palikti viešbučio negali.

O ko ten jame išvis būti, jei to bordelio mamka turi daug jaunų berniukų, šokančių kieme šiltą vasaros naktį, bet net šampės neužsisakysi, nes viešbutis (ar ten vis tik viešnamis?) laikosi “sauso įstatymo“ nuo 1969-ųjų?

Kitas reikalas – laivynas su savo tostų tradicijomis, kurias privalomai dabar perėmė buriuotojai.

Kaip buriuotojų sakoma jų laivėse: “įstatymas jūrinis – tvarka bendra!“, t.y. įsipili sau pats ir išgeri, nes nesulauksi, kol kiti pripils, ir kitam irgi neįpilsi, o jei taip ištisai vis pilsi ir pilsi, tas neims ir sakys, va koks savanaudis alkoholikas čia mums dabar laive papuolė…

Supa gi – kitam pildamas išlaistysi!

Net jei pilsi švelniai kaip pilotas, tai ir laksi pats, kaip lakūnas. O čia laivynas, o ne aviacija, sūnau švento Jackaus, pavoliot po karvės kleckus!

* * *

Rusai dievagojasi, kad jie moka labai gerai angliškai, todėl ir tūziko pavadinimas, suprask, atėjo iš anglų kalbos, visai kaip Brighton Beach niujorkietiškame imigrantų turguje:

– Man vieną morkytę, okej? Dvi bulvytes, okej? Dar kopūstukų, okej?… Jūs nieko prieš, kad aš su jumis angliškai?

Tai jie ir sako, kad tūzikas – taip skamba jų ausiai išsireiškimas two’s boat.

Eh… what?!

Was ist das tūz-boot? 

Das ist Daus. Nein!

Kažkaip tas “devynetas“ angliškai nine priminė Antrojo Pasaulinio karo laikų anekdotą, kai nacių karinė žvalgyba Abwehr, kuriai vadovavo admirolas Willhelm Canaris (tad mes vis dar apie jūras ir laivybą čia), parengė ir pasiuntė į Britaniją du gerai angliškai kalbančius vokiečių šnipus.

Ir štai tie ateina į vietos pub, ir vietoje alaus (nes vokiečiai geria lager, o ne tą anglišką ale) užsisako tarsi bare (sic!) martini – na, visiškai kaip 007 agentai, nors tas agentas literatūroje ir dabar filmuose gi atsiras tik po to karo (tiesa, jo prototipas karo metu vis tik gyveno pajūrio uostelyje Littlehampton, kur ir aš 2018-ųjų vasarą gyvenau visiškai prie jūros, skaityk, perėjus gatvę – ten yra ir vietinis jūrų muziejus, tarp kitko, tad aplankykite, jei teks būti tose apylinkėse, nors miestukas žymus internetuose iš čia kilusio jaunimo dėka tuo, kad įkūnija nuobodybės ir nieko nevykimą).

Ir barmenas (kas vadinasi vėl gi pagal mūsų temą – “švelniukas prie šlagbaumo“ bartender) klausia, kokio martini šie serai pageidauja – gal sauso (nors sauso nieks neklauso):

Dry?

(vokiškai skamba kaip Drei – “trys“)

Nein! Cwei!

(vokiškai “du“)

Tai va, taip ir gaunasi tūzbot, kai tos kalbos nelabai ir temoki, nes ją kone pažodžiui verti iš savo makaulėje nusistovėjusių išsireiškimų, kuriais tikrai nešneka tie, kuriems anoji yra gimtoji.

Aha: I congratulate you with birthday – tai sveikinti, ruskiai jūs prakeikti, reikia su draugais ir su šnapsu, bet gimtadienio proga, o ne su juo. Arba iškart tiesiog palinkėti smagaus gimtadienio, kaip tą daro ir anglai: happy birthday to you, darling…!

Ką ir galėsite padaryti, ir ko palinkėti, ir su kuo rankose (gėlių ir saldainių negeriu!) pasveikinti mane kitą savaitę, akurat, per škiperišką ketvirtadienį šiame tinklaraštyje. Ir pavertus mano gyvenimo metus skaičiais kilometruose į jūrmyles, tai visai nedaug čia man to amželio ir gaunasi: tik 27 jūrmylės, dar 5 kabeltovai ir 38 sieksniai bei 1 pėda su 7 coliais (ir 1/5 colio prie jų) – atsiprašau, jūs nieko prieš, kad aš čia taip “angliškai“?…

Tai va aš taip neapsikentęs darbe dieną iki tik ką praėjusio keturdienio visų šventų ir numirėlių paminėjimo žvakelėmis ant kapelių, tai eksportiniame kainoraštyje verčiau iš “anglų“ į anglų (gal ir gerai, kad vadovė atostogose, bet kai grįš, tai man nuo to gerai nebus, tačiau filologo be diplomo siela nepakėlė jai tenkančių šitos kreivakalbės kančių!).

Todėl nemanau, kad nuo to, kad į valtelę, suprask, telpa du žmonės, tai ji taip buvo vadinama.

* * *

Juolab, kad angliškai tiesiog sakytų “dvi vietos“ (two seats – ir jokiu būdu ne kažkokios places, taip nesigilinant į “anglų“ kalbą, kuria taip anądien buvo mano ausys kankinamos Vilniaus geležinkelio stotyje, pranešant kas kelios minutės, kad traukinys vėluoja iš Klaipėdos, o maniškio dar reikėjo laukti trečdalį valandos, kuri prailgo, oi kaip prailgo…).

Nors šiaip anglai, kaip saloje pastrigti nenorėjusi ir jūrine patapusi tauta, tos valties dydį net ne suolelių skaičiumi matuoja, kaip mes įsivaizduotume, o irklų: two-row, four-row, eight-row – kur row yra ne “eilė“, bet pagal prasmę irklas oar, todėl verčiama kaip dviirklė, keturirklė arba aštuonirklė valtis.

Kodėl taip?

Nes būtina atskirti, kad kai irklininkas irkluoja vienu irklu, tai jūroje vadinasi pats irklavimas rowing (štai todėl ir yra lyginiai skaičiai irklų, kad dalintųsi iš 2, arba poros: 2, 4, 8), tačiau kai irkliuojama irklų pora, kaip mums valtelėse yra įprasta vidaus vandenyse, apsuptuose krantų, tai tas irklavimas vadinamas pulling (“irklatraukis“).

Tad suprantate, kodėl pasakymas “dviejų valtis“ angliškai absoliučiai neturi jokios prasmės, nes neaišku, kiek irklų, kiek irkluojančių, ir kaip tie irkluoja – po vieną irklą kiekvienas (tada sakoma, kad irklu atliekamas judesys sweep – “braukia“) ar abu irklus iškart vienas (tuomet sakoma, kad irklais jis, suprask, sculls – “iriasi“, nors jei vieną irklą iškelsi laivugalin ir imsi malti tarsi propeleriu, tada veiksmas vadinsis nebe irklavimu rowing, o jau sculling, kaip ir baidarėse bei kanojose, kur irklai nepritvirtinti prie valties krašto irklų dilėse).

Ir jei dar šitos visos painiavos jums mažai, tai su “dviejų valtimi“ netgi nebeaišku, kaip tie du, jei kalbame, suprask, ne apie irklus ir būdą jais grybšnius vandenyje daryti, išvis tuomet sėdi “ant bankės“: po vieną ant suoliuko (single-banked) ar po du ant suoliuko (double-banked).

Trumpiau tariant, anglas tiek pat “tūziko“ sąvoką supras, kiek ir olandai jiems priskiriamas kitas rusų sąvokas.

Arba kaip tie rusai čia mūsų vardus ir pavardes: Petras Rastenis (rusiškai “penkis kartus ištempk“) bei Birutė Rastenytė (rusiškai “imkite ištempkite“). O ir kinams smagiai skamba jų ausiai mūsų gatvių pavadinimai Vai-čai-čio 外拆除哟 (“griovimas lauke“), kai vietnamietiškai bus dar ir linksmiau – “už kelis butelius“ (aha, neišgėręs, išties, net ir nesuprasi…)

Todėl atsakymas išties yra gerokai paprastesnis ir banalesnis, ir su jūreivystėmis niekuo išvis nesusijęs.

* * *

Esmė tame, kad šitą pagalbinę valtelę tender paskui savo laives buriuotojai ir visokie tokių nedidelių burlaiviukų burvedžiai “škiperiai“ juk dažniausiai tampęsi, o ir dabar tą daro, kai tingi užsikelti dingį (oi, rap is kool, yo, check it out, wave yo’ handz in da ai’!), iš paskos laivagalyje už šniuriuko (lenk. sznurek jutowy i na wycieczki gotowi).

Na, pati toji laivė (Šiaurės jūros, kuri mums pietvakariuose šiaip jau, čiabuvių žemaičių tarme jaaaaaaacht) tiesiog ir taip yra savaime jau burinė “valtis“ sailing boat, nors jau ir ne valtelė dinghy, tame tarpe ir burvaltė sailing dingy, bet dar ir ne laivas ship ar burlaivis sailing ship.

O kai jau virš dviejų stiebų, tai pavadinamas tallship, nors kai dabar šių yra deficitas jūrose beigi vandenynuose, tai ir dviestebius burlaivius škunas, brigus bei brigantinas priskiria prie šių “aukštalaivių“ – dvistiebiai kečai ir jolai tokios garbės vis tiek nenusipelno, nes jų pagrindinis stiebas yra ten pat, kaip ir visų įprastinių vienstiebių laivių, todėl papildomas stiebukas-bezaniukas iš galo nedatraukia iki didžkio.

Laivagalyje iškelta valtelė (iš reddit/modelmakers)

Bet didesni laivai išties tais savo “tenderiais“ turi gerokai įvairesnį besivežiojamų valčių laivyną, nes net ne tamposi, o yra užsikėlę sau nuo vandens ne po vieną:

  • gig (rus. “gička“, skamba kaimiečiams kaip “brička“) – toks 20-28 pėdų ilgio 4-8 irklų varomas (jei leisdavo sąlygos – galima ir burę su stiebuku įstatyti) kapitoniškas limuzinas, kur yra svarbu greitis, o ne krova, nes pervežama tik kapitoniška šikna;
  • ir panašias funkcijas atlikdavusi admiral’s barge – gerokai didesnė virš 28 pėdų ilgio, prašmatnesnė ir impozantiškesnė admiroliška jau barža;

Skūpailos olandai, vadinami ne suvalkiečiais, bet dačmenais (o Afrikoje – būrais, kas buvo irgi valstiečiai, tik kitoje pusėje už Nemuno nuo suvalkiečių, o dabar yra tie, kurie būriais būriuoja po būrėmis su būrėmis), tai šykštėjo irkluotojams mokėti algas, todėl tuos VIP-asturgalius vežiodavę su vėjeliu po uostą (ir šių transporto priemonių jau į laivus nekeldavę), tai va tokiomis vienstiebėmis burinėmis baržomis, mums ir žinomomis tuo jų pavadinimu jacht.

  • jolly boat – 16-18 pėdų ilgio 2-4 irklų laivo valtis, skirta pervežinėti paprastesniems keleiviams, ir dažniausiai ne po vieną (gal todėl ir jolly, nes drauge vienoje šaikoje yra smagiau);

Ir mes dažniausiai taip visas tas laivų valtis ir įsivaizduojame, kai rusai šias vadina “šliupkėmis“ (nes galima išsikelti burę, tad tampa ir savotišku sloop). O anglai tokias valtis vadino “kateriais“ cutter, nuo ko ir dabartinių motorinių katerių pavadinimas atėjęs.

Tačiau gerokai didesni ir su burėmis irgi vadinti tuo žodžiu (kaip ir dabar vienstiebės laivės tokiu apiburinimu, kuomet yra atsikišęs kuršių taip vadinamas “ragas“ priekyje bowsprit), nes tokios irgi neužkeldinėtos į jokius laivus burinio laivelio pavadinimas kilo nuo angliško veiksmažodžio to cut – kuomet HMRC (jo/jos didenybės pajamų ir muitų) inspektoriai taip teritorinėje jūroje užkirsdavę savo tarnybinėmis burinėmis “jachtomis“ kelius įtariamų kontrabandininkų laiveliams.

  • longboat – virš 22 pėdų (įprastai apie 32-34 pėdų ir 10 irklų) pagrindinė darbinė laivo valtis, skirta kroviniams arba didesnei daliai paprastosios laivo įgulos jūreivių pergabenti.

Jau XVIII amžiaus gale Royal Navy pavadina šią tiesiog “nuleidžiama“ valtimi launch – nuo ispaniškos baržos lancha. O dar vėliau, kai vietoje irklų imtas naudoti nedidelis variklis, ir šioji gerokai padidėjo savo tūriu (vandentalpa), tai ir vadinama iki dabar tiesiog kaip barža barge.

Ir nei viena čia laivo valtis, kaip matote, nepavadinda kažkuo panašiau į tą tūziką.

* * *

Tarptautinę tūziko dieną geriausia švęsti vis tik rugpjūčio 26-tąją.

Garlaivio “Purley“ kapitonas su savo “tūziku“ – japonų spanieliu apie 1906-1919 metus (foto Sam J Hood iš Australian National Maritime Museum)

Nors dabar Rusijos kinologų draugija sako, kad sovietmečiu buvę populiariausi šunų vardai Tūzik ir Drūžok (“draugelis“) nueina į praeitį – dabar rusų fyfulios ir jų bičiukai mieliau savo keturkojus amsius šaukia Oskaro vardu.

Manau todėl, kad ir barakudinių trofėjinių žmonų tėtukas neįtartų jo išlaikomą mergaitę turint kažkokį dar kitą draugelį kairėje. O ir savo falilijos šioje naminėje kortų kaladėje tuo tūzu jis pats yra, tai nėra ko ano keturkojo kalės sūnaus taip mažybiškai tūziuku irgi vadinti, ypač kai tas yra koks jorkšyriukas čiobrelis (pas mus populiariausias šitų šunsnukėlių vardas, nors rusiškai čiabrec skamba kaip kapiec, kas iš esmės yra py… na, irgi kapiec).

Šitaip tampoma paskui laivę valtelė būtų vadinama net ne šuniškai, o beveik ir jūreiviškai – kaip O raidė signaluose, kuri tariama Oskar.

Irgi “šuniška“ tampyta ant šniūriuko O – dar gerokai iki namų šeimininkių numasturbuotos 50-ties atspalvių pilkumos (nuo 18+ iš storyofoblog).

Tačiau dabar ir laivės visumoje didesnės (įprastinis dydis sukasi apie 38-43 pėdas vietoje anksčiau buvusių 28-32), o ir šios valtelės yra dažniausiai pripučiamos, tad ir lengvai užkeliamos ant denio – todėl plaukiant nesivelka paskui ir laivės eigos nebestabdo.

Anksčiau gi jas kaip cūcikus vilkdavę paskui save už tos virvutės (angl. painter, o ne joks bowline).

Vadinti Šariku pagal to meto populiarų vilkšunį tokiu vardu lenkų TV seriale apie T-34 tanką Rudy numeriu 102 “Keturi tankistai ir šuo“, tai pagal žodžio prasmę netiko, nes ne jos čia ne “rutuliukas“ ar “balionėlis“, o ir anas šuo seriale smagiai lakstė nepririšamas (juolab, kad didesnę dalį išvis važinėjo tanko viduje, skirtingai nuo iš paskos ne tankams, o laivėms tempiamos valtelės):

Aš nežinau, kokie šunų vardai dabar yra populiariausi Lietuvoje, kuriais smagumo labui galima būtų pakeisti tą rusišką tūziką, kuriuo negirdėjau savo šunis lietuvių taip šaukiant – nes panašiai “tūzais“ skambantys pas mus yra Lordas ar “karališkasis“ Reksas (šis yra dar vienas greta Boleko ir Liolekio toks smagus lenkiškų nebylių multikų veikėjas, kai vakarietiškų komiksų ir animacijos šunys mūsų ekranuose buvo nerodomi).

Mažiukai šuniukai dažniau, girdžiu, šaukiami Gučio (populiariausias fyfulėms luxury brand Gariūnuose), Fukso (taip anksčiau vadinti ir pirmo kurso studentai, kurie prasmukdavę nesimokydami, o dabar nieko nesimokius ir ministre gali tapti), ar jau minėto Čiobrelio (populiariausia virtuvėje randama prieskoninė arbatžolė, kuri ne arbatžolė) vardais, o dabartinis jo ekselencijus laiko Grikį, kuo dar iki tol buvo pavadintas ir mano sūnaus šuo, paimtas iš prieglaudos. Lietuviški populiaresni dar iš anksčiau yra pagal išvaizdą Kudlius ar pašaipokas Blusius, arba ir šuns paskirtį Sargis.

Pastarasis labai tinka dar teisėsaugos pareigūnams vietoje mentų vadinti, nes šiuo atveju, pagal saugančios nuo nepageidaujamo “recidyvo“ priemonės tokį patį vardą, tai irgi: kaip nepavadinsi – taip nepagadinsi. Nors jie anksčiau savo talismanu pasirinkę Amsį, kai dabar smaginasi vaizduodami orkus – bet tą už pavadėlio tempiamą valtelę nei orku, nei amsiu, nei netgi sargiu, nepriklausomai nuo to, kad irgi guminė, ar kad gyvybę išsauganti “išsigelbėjimo“ lifeboat, šaukti irgi nesigauna.

Mūsų literatūros klasiko Jono Biliūno “nušautas“ šuo Brisius, ar rusų klasiko Ivano Turgenevo “paskandinta“ Mumu – irgi ne tie vardai, kuriais pavadintum savo mylimą šuniuką, o ir valtelė tuomet, matyt, turėtų būti dar ir kiaura.

Tad, sutikite, visi šie dabar išvardinti dažniausi vardai nėra tie, kuriais tarsi šuniuką už pavadėlio tempiamą valtelę jūs bendriniu vardu šauktumėte.

Todėl panašu, kad ši rusiškos kilmės šuns vardo pravardė tūzikas valtelei ir toliau pas mus išliks į jokį kitą panašios prasmės vardą neadaptuota.

Nebent jūs ir pasiūlytumėte kitą lietuviškesnį ir ne mažiau smagesnį pavadinimą vietoje tūziko ar šunėko dingio.

Ahoy!

Komentarų: 2

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.