Apie ne tik fišinančius rybokus jolėse, dorėse ir dingėse


Ar jau, rupūžės plaukuotos, atsipaipaliojote po buriavimo Lietuvoje šimtmečio paminėjimo praeitą savaitę?

Štai kadangi mano bestogiam žuvėdų plento lėktuvui šitos didžios šventės išvakarėse pagal visus karbonadų, dešrų ir vėdarų kriuksinčios žaliavos dėsnius prakiuro vairo stiprintuvo sistema, o tokios sudėtingos inžinerinės problemos sprendimo neįmanoma surasti Varėnos, Alytaus ir Marijampolės pavietuose, išskyrus tą mūsų sostinę ir tai tik dar kitą mėnesį, tai turėjau gi visas galimybes susileisti ugninio vandens ne vos šimtą jubiliejinių mililitrų, nes jau nebereikėjo parvairuoti atgal nuo Kauno marių iki Varėnos jūros, abejingai spingsint žvaigždėms virš mano galvos nurautu stogu (iki +14C galima dar komfortiškai be to minėto stogo važiuoti, jei klausiate), o ir priežasčių aplaistyti tiek džiugesį, tiek ir sielvartą, kad nebuvo mano pasturgalio šitų dūzgių bendraminčio sumanytojo Audriaus laivės paskuigalyje, kaip matote, man buvo netgi daugiau, nei tūlas stalius turi pirštų, o ginekologas šių naudoja profesinėje veikloje giluminiams slėpiningų paslėpsnių tyrinėjimams.

Tačiau kaip skystasis dzūkiškas paveldas nepasiekė tokia svarbia buriuotojams proga dar prie Lietuvos Buriuotojų Sąjungos Garbės Nario Numeris Trys patvenktos Lietuvos upės Numeris Vienas tos patvankos vandenų, vadinamų mariomis, taip, mano laimei, kad ir ką prisigalvosite, kurmiai jūs basakojai, pagal savo sugedimo laipsnį, netraukia manęs ir į buitinį piktnaudžiavimą nei šis, kad jau taip, ir nei gyvybės vandeniu lotyniškai pramintasis bei apsamanojusių salų vandenyno pakraštyje taip keltų ir gėlų beraščių rašiboja™ iškraipytasis, išdistiliuojamas varinėse kolbose bei vamzdeliuose iš minėtųjų raguotų žuvėdų Valhaloje kiurksiančio Ėgirdo jo dukterų privirto birzgalo paskesniam ne vienerių metų brandinimui išdegtose ąžuolinėse statinaitėse, kol tampa dievišku gėrimu, pakeliui taip jo angelų patyliukais iš statinaičių nusiurbtu ne viena apskaitine promile ir tūriu.

Tai, jei ne lakti šildančius gėrimus ir kelti dūzges, kaip tie jūreiviai įpratę, ko gi čia mes tuomet susirinkome, gerbiami bevariklių vandens transporto priemonių vairininkai, tokiais vis tik Lietuvos Respublikos įstatymdavių pagal jų mums maloningai duotą įstatymą VIII-1744 nelaikomais, net jei ir laivėse neturite jokio pagalbinio variklio, kaip, pasibaigus vėjui, triskart lietuviškų buriuotojų vienas kitam prakeiksmu linkimu, ir kuris šiems mūsų mieliems parazituojantiems politinio turgaus atstovams, sulaukiantiems gerokai daugiau prakeiksmų ir ne tik iš buriuotojų, yra priskirtas prie atsinaujinančių neiškastinių energetinių išteklių, vertų jiems ir jų šaikai pasisavinti, pagal kitą įstatymą XI-1375, o va turite laivėje po ranka tik irklą, kobinį ir galimybę dar pamakaluoti savo arba laivės vairalazde, sukuriant priešingą judėjimui reikiamą reaktyvinį hidroturbulencinį srautą toje žemiau juostos arba vandens pavirščiaus esančioje paskuigalio arba pirmagalio, nelygu sugedimas ir užsidegimas dalyje, kad priešakis vienaip ar kitaip pirmyn pajudėtų, kur tas pirmyn-atgal judesį sukuriantis žodis “reaktyvinis“ tiek pat turi bendro su raketomis, kaip vėžlys su bolidais?

O gi palyginti tris trumputes bei perskirtas perpus pastraipas, ko aš jums nepadariau pastraipose aukščiau, ir kam jau apšilimą taip padarėte aukščiau perskaitydami, ir dar žemiau perskaitydami apie tą patį – ir taip sugretinimo būdu, tarsi degustuodami tauriuosius paminėtus gėrimus, taip vieną su kitu palygindami, kuo gi jos esmingai tarpusavyje skiriasi pirminiais kvapais, ragaujamais skoniais bei pareinančiais paskum poskoniais, ir va tuomet pasidaryti savo išvadas sau patiems (ir nestabdykite taip labai savęs, jei mokykloje taip ir neįgyti, o vėliau tie menami skaitymo gebėjimai yra atbukę, arba, kitaip tariant: neišgėrus – nesuprasi):

Raides pažįstančius gali užnešti ir į galeonus (asociatyvi iliustracija iš pinterest)

* * *

1 variantas (tarptautinis marinistinis):

Prie pirso ramiai plūduriavo dingė. Jos broudsaidai žvilgėjo dar nuo ryto rasos visiškame rytiniame trankviliškume. Vyras susikrovė atsineštą bagažą, įstatė orzus į padlokus, atsimūrino ir sklandžiais bei įprastais jam pulais ėmė tolti nuo marinoshoraizeno.

“Net jei turėčiau mastą ir seilą joje, tai vis tiek nėra juk nei brizo…“ – berovindamas sau mąstė. “O jei ir būtų, tai visi tie lynai, steisai ir šytai, tik fišinti trukdytų. O jei dar užsimanyčiau koksveinu čia, įsikibus tilerio, tuomet jau seilingdingę pastyrinti tarsi jachtą, tai reikėtų kažką man dar ir kriū prišnekinti tuo meinšytu pasirūpinti, kad meinseilas tai bytintų, tai ranintų prieš vindą, tinkamai nustatytas. Bet tada ir pasakyčiau sau: koks aš angleris – aš gi tikrai dabar seilorius!“

* * *

2 variantas (kai pripratimas – antra yda):

Prie kėjos ramiai plūduriavo jolė. Jos bortai žvilgėjo dar nuo ryto rasos visiškame rytiniame štilyje. Vyras susikrovė atsineštas šmutkes, įstatė lopetkas į ragatkes, atsišvartavo ir sklandžiomis bei įprastomis jam protiažkėmis ėmė tolti nuo jachtklubohorizonto.

“Net jei turėčiau mačtą ir žėglių joje, tai vis tiek nėra juk nei škvaliuko“ – šiūpeliuodamas per vandenį sau mąstė. “O jei ir būtų, tai visi tie šniūrėkai, štagai ir šotai, tik parybačinti trukdytų. O jei dar užsimanyčiau helsmanu čia, įsikibus rumpelio, tuomet jau jolę parūlinti tarsi jachtą, tai reikėtų kažką man dar ir šotiniu prišnekinti tuo gikašotu pasirūpinti, kad grotas tai beidevinde, tai fordevinde būtų tinkamai nustatytas. Bet tada ir pasakyčiau sau: koks aš ūdočnikas – aš gi tikrai dabar jachtsmenas!“

* * *

3 variantas (be kursyvo):

Prieplaukoje ramiai plūduriavo valtis. Jos šonai žvilgėjo dar nuo ryto rasos visiškoje rytinėje tykoje. Vyras susikrovė atsineštą mantą, įstatė irklus į diles, atsiraištavo ir sklandžiais bei įprastais jam yriais ėmė tolti nuo uostelio už akiračio.

“Net jei turėčiau stiebą ir burę jame, tai vis tiek nėra juk nei vėjelio“ – besiirdamas sau mąstė. “O jei ir būtų, tai visos tos laivavirvės, stiebvirvės ir burvirvės, tik žvejoti trukdytų. O jei dar užsimanyčiau vairininku čia, įsikibus vairalazdės, tuomet jau burvaltę tarsi laivę pavairuoti, tai reikėtų kažką man dar ir burininku prišnekinti ta buomvirve pasirūpinti, kad didburė tai įvėjui, tai pavėjui būtų tinkamai nustatyta. Bet tada ir pasakyčiau sau: koks aš meškeriotojas – aš gi tikrai dabar buriuotojas!“

* * *

Ške, transleitoriams ant zamietkės, tskant.

Ahoy!

P.S. psssst!

Niekam nesakykite, bet Rimtautas Rimšas jau šeštąją savo knygą atidavęs į maketuotojo rankas, todėl galima pradėti atgalinės atskaitos procedūrą ir po truputį atsidėti piniginių ženklų šios būsimam įsigijimui (ypač tiktų, jei suspėtų atprintinti, taip po kalėdine eglute pakišti, kad ryte, atsipaipaliojant po lietuviškai katalikiško pasninko iš tuzino patiekalų, džiugesys nuo radybų aplankytų).

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.