Apie specialistus kabutėse, nors gal apie Kuršmarių vėjus


Gal kada vis tik derėtų parašyti apie Baltijos krabus, kurie manosi esantys vilkais, o ne krabais, bet tai mat juos dabar šunes – ne apie didvyrius kalba ir jų halzzzzuotą farvaterį.

Ten kita tema, nors kažkuo, manau, ir siejasi. Toks, žinote, gražumo iš balos sindromas, kaip įvardina pezėtojus apie ekonomiką dr. Aušra Maldeikienė: kažkur girdėjo, kažkur kažką kaip grasildos pasiskaitė, nors nesuprato, ir jau, žiū – pirštai vėduokle, egzperc. Matai, jie jau gali pasisakyti. Ypač, jei – kelnės su lampasais, nes “kas tu toks“.

Mane toks sindromas ganėtinai linksmina, nes, tarkime, buriavime (o ypač – lietuviškame), aš esu kažkur matematiškai pagal formą arčiau šturvalo: apvalus nulis, bet tik tiek, kad tas ratas su ragais (čia jei taip senąjį žiūrėsi, kurio dar nebuvo uždraudusi Saugaus laivavimo inspekcija), o jie, žinia, kartais įbeda į minkštąją, kuria galvojama, užuot naudojus pilkąją masę kaukuolėje.

Tad jei koks lampasinis krabas pavadins “netikru buriuotoju“, tai veikiau priimsiu kaip komplimentą: na ir kas, kad netikras, bet juk pavadinai – buriuotojas, ane?

* * *

Gerai, pakalbėkime apie priežastį šiam įrašui. Ir nors jos dvi, bet vienai laikas dar ateis, o kita, ir kuri paskatino parašyti, buvo gana banali: publicistas Andrius Užkalnis savo FB paskyroje dalinosi nuotraukomis iš Nidos. Prie vienos prirašė jai komentarą: “vėjas nuo jūros“ (yra tokia knyga, sakau iškart, jei kam gūglą atjungė).

Beje, šią knygą parašė lietuvis programuotojas, kilme iš Druskininkų, ilgą laiką gyvenęs Teksase – ir džiuginęs ne vienu tikrai išsamiu, detaliu ir kruopščiai temą išnagrinėjančiu straipsniu apie kulinariją. Taip, Giedrius Vilpišauskas (tiesa, romanas yra fantastinis siaubo, tai tikrai ne tas žanras, kurį dera prieš miegą skaityti – bent jau man).

Prie nuotraukos (nors šiaip aš tai Užkalnio neskaitau, jei kas klausiat…) pastebėjau savo komentare, kad va kaip paprasta, nes kuršiai iš tiesų vakarų vėją vadino jūriniu.

Tai ne, !@#$%^, praleidžiant keiksmažodžius, būtinai atsivilks koks “specialistas“, o šiuo konkrečiu atveju – Asta Gružinskienė, studijavusi Darbo ekonomiką (sic!) Maskvos (o, dieve…) darbo ir socialinių santykių (say wut???) akademijoje (nesijuokite, žmogus gi išsilavinęs, nes taip savo profilyje teigia), kuris linksmakotis ką temoje raukia, bet jaus pareigą (nesgi turi tokią teisę!) pareikšti “kompetentingą“ (kabučių ne per daug čia aš?) nuomonę, kad šis vėjas (vakaris, suprask), yra… suominis – leptelėjo visai kaip anądien trys LSD partijos komunarai apie Nausėdą su Mačiuliu, užmutinusius čia mums 2008 metais krizę ant Lietuvos.

Tai jai ir sakau: teta, nesikeikiant, gal tu man neaiškink, koks ten kaip vėjas vadinasi – ypač, jei aš tą skyrelį dar esu kažkada redagavęs vikėje, ką?!

Čia ne per seniausiai irgi vienas lampasinis LBS darbo grupėje pirštais metalistą vaizdavo, aiškindamas apie IYT laipsnius, nors taip stebi ir galvoji – dar lyg ir neperkepė, dar ir ne karščiai, o tai kaip jis ten nuvykęs pagal ir mano patarimus (dėkoti nebūtina, aišku, aš be lampasų) Graikijoje neperkeps?…

Nes gi atsidarai IYT tinklapį ir matai, kad šis į krūtinę kinkongiškai besimušantis tą savo “nuo darželio anglų kalbą mokęsis!“ (ane?) dėdulė, užsimojęs lietuvių buriuotojus Neptūno titulais apdalinti (Ocean Master – Vandenynų Šeimininkas, aha), blėnis skiedžia, nes akivaizdžiai parašyta gi kitaip. Tai dėl ko visa šūdaudrė (angl. shitstorm – išverčiu, kurie nuo darželio anglų nesimokėt)?

Čia dabar taip madinga, man smalsu, kliedėti nesitikrinant faktų ir informacijos, ypač, kai turime geriau nei kokioje G-8 šalyje išplėtotą interneto ryšį ir pirmaujam pagal optinio kabelio plėtrą?

Lampasai, manau, kai kam smegenų vingius pakeitė. Bet gal dar apie jį bus kita proga, jei žmogus prisiprašys (paprastai reikia gerokai padirbėti, kad teikčiausi plentvoliu per kieno nors ego pervažiuoti), o minėtoji teta, matyt, šiaip gražuolė iš kūdros, anot aukščiau minėtos patarlės.

O juk, žinote, jie balsuoja už (tiksliau – visada prieš, ieškodami “svarių“ argumentų tarp kišeninio bilijardo rutuliukų) atominę energetiką, išteklių gavybą ir, be abejo, Lietuvos politekonominį modelį. Tai jei nuo balsavimo urnų juos dar nuvytum, tai jie vis tiek gimdo vaikus, vairuoja automobilį ar net gauna leidimą ginklui.

* * *

Bet vis tik kodėl ne suominis, o jūrinis, ir kodėl jūrinis turi dar keletą sinonimų – šito knieti paklausti, ar ne?

Vakarų (W) vėjas Kuršmarėse yra iš tiesų vadinamas (gal greičiau – vadintas, deja…) jūriniu va taip paprastai, kai esi marių pusėje nuo Nerijos. Gi jis yra vakaris – kai esi anapus Nerijos jau, t.y. prie jūros (ten pusė vėjų gi yra “jūriniai“), arba tas pats vėjas vadinamas mariniu, kai esi rytinėje marių pakrantėje (kur prie Šturmų ar Drevernos).

Va kaip paprasta ir logiška – ant pirštų sudėlioju, kodėl skirtingi kuršmarių žvejai skirtingai tą patį vėją vadino. Nes skirtingi ir jų žvejybos rajonai buvę: jūrinė priekrantė arba Kuršmarių sužymėti Žvejybos inspektoriaus Berboomo juodai-baltomis vėtrungėmis (vakarinė marių dalis) arba raudonai-baltomis (rytinė marių dalis). Deja, nežinau jau, kaip vakarį vadino kuršiai pietinėje dalyje – ten dabar Rasiejos poligonai, ne mūsų jau kraštas…

Na, o suominis?

Tai susiderinkit kompasus, nes jis yra šiaurės vakarų (NW) vėjas, o ne vakarų (gi net 45 laipsniai nesutampa – kryptis kita!). Šis vėjas dar vadintas vakaryne, nes “saulelė ten jau už horizonto miegelio eina“. Ši painiava tarp vakarynės ir vakario gal būtų suprantama, bet turėkite omeny, kad vakaris – labiau bendrinės jau kalbos (ir, spėju, gerokai naujoviškas) žodis.

O vakarynė, pastebėsiu, įdomiai parodo kuršių astronominį išprusimą: saulė, pakilusi rytuose, dangaus skliautu šiose platumose keliauja ne per viršugalvį (zenite tiesiai virš galvos), bet pro pietus. Tad leidžiasi ji vakaruose, tačiau… na, pratęskite mintyse lanką, iki ji išlįs vėl rytuose – matote, ten kažkur už horizonto, į šiaurės vakarus.

Vakarynė – jei pažiūrėsite LKŽ (lietuvių kalbos žodynas internete yra – lkz.lt), reiškia ir vakarienę (kur po darbo dienos, saulelei nusileidus, sugrįžti valgyti), ir vakaronę žiemos vakarais (t.y. jau sutemus – arba saulei nusileidus). Tad kuršiui atrodo visai logiška, kad saulė už horizonto nusileidusi atsiduria kažkur jūros ar marių dugno lygyje šiaurės vakarų pusėje. Ir labai liaudiškai poetiška – vakarynėje.

Bet šiaurės vakarų vėjas dar vadinamas ir suominiu, nes Suomija į tą pusę, tik čia labai naujas dar pavadinimas – gal nuo 1918 metų, spėju, kuomet Suomija iš tiesų tapo nepriklausoma valstybe nuo Rusijos. Gal ką nors nustebins, bet Rusijos Imperijoje ji nebuvo vadinama nei Suomija, nei Finlandija, o… Čiuchliandija, kai suomiai – čuchonais (pastarasis žodis nuo Žiemos karo laikų sovietų kariuomenėje reiškė blogą žmogų, nedorėlį, niekšą).

Tik čiuchoniniu vėju kuršiai nevadino – gi imperija buvo ne Rusijos, o Vokietijos. Tad ir “paniatkės“ kitos.

Greičiau jau vadino šveriginiu, t.y. [nuo] Švedijos – Sverige originalo pavadinimas, kai vokiška maniera S raidė tariama kaip Š.

Šitaip pietvakarių vėjas (SW) dar vadinama šakšiniu – gi Saksonija su savo saksais kaip tik į tą pusę, o saksinis vokiška maniera kuršiams ir nusišveplavo į šakšinį.

launagis

Launagis – marių vėjas laumės naguose (foto iš lowbird.com)

Gal netgi įdomumo dėlei derėtų panagrinėti kitų vėjų pavadinimus. Aš tikrai dar nesupratau, kodėl praminta būtent taip.

Tarkime, tas pats šakšinis vadintas ir pilviniu (SW). Kodėl? Nes grįžtančių iš marių į Nemuno Deltą kurėnų bures tarsi pilvus išpūsdavęs? Dabar sakytume: “fordaku gezai pareina“. O tuomet – pilnomis pilvotomis burėmis. O gal ir pilvams laimikio parveža. Gi kodėl šis vėjas dar ir aulaukis – gal tik kuršiai iš Nerijos pasakys… Nors šis vėjas gi klaipėdiškiams vandens užnešdavęs, šie taip jį ir minėdavę.

Arba launagis – tai pietvis arba pietų vėjas (S). Launagis – gal kaip ir su aulaukiu, nors žodynas teigia, kad taip ir Deltoje minėta, o ar patys sugalvojo, ar iš anapusinių neringiškių nuklausė, tai man pasakykit? Ir kodėl launagis – nes laumių nagai? O kuris čia gerai lietuvių mitologijoje ir pasakose kertate, kuo pasižymėjo tie laumių nagai, ir kodėl tą vėją burėse žvejai taip praminė?

Aišku dėl žiemelio arba šiaurės vėjo (N) – gi šalta, žiema iš tos pusės. Kita vertus, galėjo vadinti memelišku arba livonišku vėju. Gal ir vadino. Kur man gyvą kuršį iškasit?

Rytų vėjas – tiesiog žeminis (E). Nes nuo “kontinento“ (žemės) ateinąs. Ir su šiaurės rytų (NE) aišku, jei aišku su vakaryne – saulelė lenda iš miegelio kaip tik iš tos pusės, todėl jos migio kryptis vadinta aušriniu.

O kodėl dar ir audeniu? Nes saulė dienelę rytmetėlį nuaudžia? O žodynas sako, kad žiemrytis vėjas taip vadinamas, ir šnibžda, kad sietinas su sumišimu. Matyt, iš tos krypties pūsdavęs labai jau nepastavus, gūsiuotas? Kaip dabar yra mariose su šios krypties vėju, ką?

Ir kodėl tuomet pietryčių (SE) vadintas ožiniu? Irgi spyriojęsis, kaip ir šis? O gal priežastis kita – į tą pusę buvę miestai, gyvenvietės ar regionai, kurie kažkaip su šiuo padaru sietini? Gi Simonas Daukantas (kuris ant 100 Lt banknoto) teigia, kad ožiniam pučiant kildavę didelės bangos, paviršius baltomis putomis (kaip ožio barzda?) susišiaušdavęs. Tad vėjas tokio pavadinimo nusipelnęs.

Įdomu, kad ožinių vėjų būta dviejų: ilgasis ožinis – pietų ožinis; trumpas ožinis – rytų ožinis. Tuomet ir su tuo launagiu viskas aišku, ir kuo čia laumių nagai dėti – kuomet pučia tas pats ilgas ožinis, ar ne?…

Būtent apie ožinius ir sakyta, kad šie toli į jūrą nuneštų – gi prieš akis turint Kuršmarių planą toks teiginys visai suprantamas.

* * *

Gaila, kad nemačiau niekur išsamesnės studijos, kaip ir kodėl šie vėjai taip vadinti, tad pasirankiojau tik šen ar ten. Man šis kraštas ir jo istorija įdomi. O ir gaila, kad mūsų buriuotojai, kurių taip negausiai tėra tose mariose, šių vėjų pavadinimų nenaudoja. Svetimas kraštas, svetimi ir papročiai…

Ir bala nematė, kad lietuviai ten tuose vėjų įvarduose nieko neraukia, o Každailių knygą “Laivai ir jūrininkai“ seniai kažkur lentynoje užgrūdę: ir plūgo rankenos, o ne rumpeliai iš kišenių kyšo, ne jūrininkų, o artojų tauta; ir ne vietiniai jie Rytprūsiuose, kuriuos vadina Pamario kraštu (šiaip ten Memelandas, bet tai mat jį šunes – svetimi ten esam).

Labiausiai užpypina “nuomonių turėtojai“, užuot bent jau pasitikrinę, ką peza – ar nuo gūglo juos kas atjungė?

O, jei rimtai, kuris man apie Kuršmarių vėjus papasakosit ir į klausimus aukščiau atsakysit, ką?…

Komentarų: 2

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.