Darkart apie vertimus


Dieve dieve, koks tu kūdas…

Nedažnai tenka rašyti apie vertimus, nes nelabai dažnai esame lepinami leidyklų marinistinėmis knygomis. Bet kartais tenka ir pasidžiaugti, ir į klaidas pabaksnoti, ką padariau dėl Claudia Myatt “Eime buriuoti“ (iš anglų k. vertė Artūras Dovydėnas) bei Joshua Slocum “Vienas su burėmis aplink pasaulį“ (iš anglų k. vertė Rita Krupavičiūtė, konsultavo Artūras Dovydėnas), ir kurio patrumpintą mano atsiliepimo variantą redaktorės Ingos, žinomos kaip Ginaitė, kantrumo ir geranoriškumo dėka perspausdino ir “Gimtoji kalba. Nr. 527“.

Apie Alma Litera “Kapitoną Bladą“ kitaip, kaip apie anekdotą, kalbėti iš viso neišeina (kur iš italų išversta į anglų; šį išvertė į rusų; o iš rusų lost in translation į lietuvių). Ir apsižiūrėjau, kad atsiliepimo apie C.S. Forester “Mičmanas Hornblaueris“ (iš anglų k. vertė Aidas Jurašius) nesu jokio parašęs, tai gal reiktų tą padaryti, o dar geriau būtų, kad išverstų jau greičiau ir antrąją knygą iš tos serijos, tai vienu ypu parašyčiau apie abi. Arba trejas. O gal ir ketverias. Dar geriau – penkerias, nors tai irgi būtų dar ne visos.

Bet šįkart ne apie marinistinę knygą, o vieną iš tų vaikiškų pažintinių knygelių, o šioji apie mechanizmus ir įrengimus ypač patinka berniukams – Conrad Mason ”Kaip kas veikia“ (iš anglų k. vertė Lina Būgienė).

Nu ce biskuti soriukas del kokibes, nes su mobylke fotkinau

Knygoje bemaž vien paveiksliukai, o jie dar ir padvigubinti, nes atsiverčia langeliai, ir gali matyti, kaip vienas ar kitas mechanizmas ar įrengimas atrodo iš vidaus. Pridėti trumpi žodiniai paaiškinimai (jei vaikas skaityti dar nemoka, tai tėvelių labai tekstu irgi nenuvargins). Aišku, šiame kibernetiniame amžiuje tai yra gerokai pasenęs tokio pobūdžio informacijos perdavimo būdas, bet jei dar kažkur iš palovių neiškrapštyti knygeles mėgstantys skaityti vaikiūkščiai, tai jiems šita knyga bus tikras atradimo džiaugsmas.

Pradžiugino ir mane 10-tas puslapis, kur greta įvairių transporto priemonių yra net dvi (!), vienos horizonte neskaitant, laivės. Tiesa, tai ne leidyklos nuopelnas, kad įdėjo, o veikiau originalios knygos autoriaus, tai čia jei jau nėra prie ko prikibti, tai tik pabumbėti, kad gal vertėjo vietoje dviejų burvalčių (dinghy for you damned snobs!) įdėti gal kokią burlentę arba laivę (sailing yacht, you boating morons!).

Nors anglų vaikigaliams, aišku, visas buriavimo džiaugsmas prasideda būtent nuo “katinuko“ apiburinimo burvalčių (angl. cat-boat) – tų vienburių, kokiu varžosi ir mūsų buvusi olimpinė vicečempionė Gintarė Scheidt (Laser Radial), ir nuo kurių paprastai pradeda vaikai ir Lietuvoje (Optimist), ar veteranai mena savo jaunas dieneles (Finn). Bet buriavimas gi būna įvairus, ir ne visi lieka šioje klasėje, pasiekdami olimpinių aukštumų ar laisvalaikiu, kas sunkiai įsivaizduojama Lietuvoje, iki senatvės vis dar besiturškiantys tomis burinėmis valtelėmis. Arba ieško solidžiau (kur telpa viryklė užkandai pasišutinti), arba kas paprasčiau – lentutė ir burė arba aitvaras.

Tačiau ne čia esmė. Verčiau pažiūrime, mielieji mano raideles pažįstantys, gi kokie sakinukai pridėti prie paveiksliukų:

  • Yra laivų, kurie burėmis gaudo vėją. Vėjas išpučia burę ir varo laivą.

Ar čia tik man atrodo, kad sakinį išdėstė tarsi kažkoks internetinis vienaakis žiurkėnas – daug prasmingų žodžių ir išvedžiojimų, o ką nori autorius pasakyti, tai lieki sumišęs, ar iš tiesų supratai mintį. Tarkime, ten ir autorius panašiai mintis dėstė (neturiu originalo), tad kaip parašė – taip ir išvertė. Ne kūrybinis gi darbas, tik vertimas, ane? Principe, tai ir gūglo transleitas sugebėtų…

  • Vėjo kryptis. 

Nelabai prie ko prikibsi, tebūnie taip, nors paveiksliuke būtų pakakę parašyti tiesiog “vėjas“, kuomet ir taip yra parodyti aiški rodyklė, kuria kryptimi jis pučia.

  • Buriuotojas vairuoja laivą vairu.

O vertimus mes darome vertimo būdu.

Kažkaip įtariu, vertėja vėl suglumo, susidūrusi su sakiniu, kurio mintis lietuviškai dabar reiškia tiesiog “buriuotojas vairuoja“ arba “vairuoja“, ar netgi “čia vairininkas, nu“.

Ir ką? – kaip sako toks Meras Zuokas.

Galiu spėlioti, kaip buvo originale, bet aš pakeisčiau į “burvaltė valdoma bure ir vairalazde“. Netgi aukščiau minėtasis Artūras Dovydėnas čia nelabai prikibtų (nebent jis pakeistų į “švertbotas valdomas grotu ir rumpeliu“, bet kam vaikams galvas svetimybėmis apkrauti?).

  • Burlaiviai netgi sugeba zigzagais plaukti prieš vėją.

Ane? Ir kaip jie tai padaro?

O gal tiesiog plaukia į vėją, o ne prieš vėją? Ar jaučiate skirtumą? Beje, angliškai laivas plaukia “prieš vėją“ (before wind), kuomet jis plaukia… pavėjui. Vertėjai, pasižymėkite kur nors, o tai valerijonas neįeina į mano vartojamų gėrimų sąrašą, o kitose knygose nenorėčiau pamatyti atbulinčių. Bet grįžtu prie šito džiugiaus žodinio pasažo.

Aiškinu ant pirštų: atsistoję kurse prieš vėją jokie burlaiviai neplaukia, o pakliūna į retežius (angl. in irons) – tai yra vienas iš burinio laivo sustabdymo būdų, Artūro Dovydėno tučtuojau įvardintinas prancūziškai – leventiku (kur la – nesikeikiant, priesaga, o ventilis – toks vožtuvas, pro kur oras išeina, jei neužsuki). Sukurti burlaivį, kuris plauktų prieš vėją – tas pats, kas sukurti amžinąjį variklį. O, pasirodo, mūsų vertėjai sugeba netgi tokius dalykus!

Nobelio premiją, kol neataušo!

  • Laivo plaukimo kryptis.

Įtariu, ten tebuvo vienas žodis course – kursas, bet jei lietuviškai reikia trijų žodžių paaiškinimui (nesgi paveiksliuko nepakanka), tai ką dabar?…

  • Jėga, vėjo srovė, vėjo kryptis.

Kieno toji jėga yra neaišku, bet aišku, kad buriavimas – jėga!

Kaip minėjau, vietoje “vėjo krypties“ pakaktų parašyti tiesiog “vėjas“, nes kryptį žymi rodyklė. O va “vėjo srovė“ – tai kaip “prabangios šiukšlės“.

Jei nėra sinonimų žodyno po ranka, o galvoje – tik nususinta lietuvių kalba (kai kas kaltina tuo kalbainius, kai kas – entelegentus, kai kas – netgi aplinką, kuri neįvertina tapšnojimo meditacinio Zen metodo), tai žodžio “srautas“ nesurastum. Pagal paveiksliuką – tai tiesiog būtų “oro srautas“, o Artūras Dovydėnas iškart suteiktų daug solidesnį apibūdinimą: laminarinis srautas arba laminarinis burės aptekėjimas.

Jūs nesišaipykite (ir nemanykite, kad aš kažkaip trolinu savo buriavimo teorijos mokytoją!), bet visa lietuvių buriuotojų senųjų jūros vilkų karta šitomis sąvokomis išsireiškinėja kasdieninėje kalboje.

Nes juos taip kažkada išmokė. Ir jei aš turiu priekaištų šitam ruso-techniniam (arba pseudo-olandiškam) minčių reiškimo būdui, tai šitai nėra tiek blogai, kiek vis tik išversti neteisingai. Nes juk įsitvirtina galvoje – vartojama kalboje. “Laminarinis“ bent jau neklaidina, kai žinai reikšmę. “Vėjo srovės“, o ne “oro srauto“, kitaip, kaip neišgėręs – nesuprasi. O aš tiek neišgeriu. Netgi valerijono.

  • Lygiai kaip lėktuvo sparnas, burė sukuria varomąją jėgą, kuri stumia laivą pirmyn arba kreipia į šoną.

Triskart skaičiau sakinį, bandydamas suprasti mintį.

Na, krienas su ja, nors “kreipia į šoną“ gal reiškia kažką panašaus į laivo krenavimą (šoninį posvyrį), tad pakeičiau mintyse žodį “arba“ į “ir“ – ir kažkaip ramiau. Nors pavėjiniame kurse labai į šoną, aišku, nekreipia, bet tai čia ir taip sakinys iš serijos “vienas vienaakis žiurkėnas internetuose pasakė, kad ir štai jums prašom, kas yra ironiška, o jei būtų atvirkščiai, tuomet kognityviai disonuotų“.

  • Halsas neleidžia vėjui ar vandens srovėms laivo apversti – ir kitoje vietoje (nes burvaltės taigi dvi!): Halsas neleidžia laivui apvirsti, ir jis juda pirmyn.

Halsas?

WTF is “halsas“???

Bet kuris buriuotojas, pažadintas spyriu į pasturgalį kokpite, tučtuojau išpyškintų:

– Halsas – tai burinio laivo padėtis vėjo krypties atžvilgiu, apibrėžiama minėtojo vėjo pūtimu į kairįjį bortą, dar vadinamą bakbortu, arba į dešinįjį bortą, dar vadinamą štirbortu, tačiau halsai vadinami kairiaisiais arba dešiniaisiais, o ne minėtaisiais bakbortiniais arba štirbortiniais, nes kalbainių pastangos duoda rezultatų, ir įvardais beigi sąvokomis sugebame be rusolandizmų pasakyti. Iš to seka ir pavėjinis laivo krypties pakeitimo manevras halsuojant, tarkime, laivėje, kuomet pagrindinės burės statramstis, dar vadinamas groto giku, arba tiesiog giku, arba angliškai buomu, permetamas iš vieno laivašonio, dar vadinamo bortu, į kitą laivašonį, kaip minėjau, bortą, tuomet vėjui vis dar pučiant, nors ir pakitusiu kampu, iš paskuigalio, kuris yra durkis pamarėnų tarme, o tu, durki, netrukdyk man toliau būti šilkverpio kokono vachtoje. Amen.

Gerai prasikrapštę akutes “halso“ vietoje paveikslėlyje mato vis tik švertą arba, kaip kalbėjo lietuvninkai memelanderiams folksdoičėms – šliūžę.

Galiu lažintis, net ir neturėdamas originalios knygos, kad ten buvo parašyta kažkas panašaus į “-board“? Pvz.: centerboard (švertas) arba daggerboard (peilinis švertas), o gal netgi ir retractable keel (pakeliamas kylis), bet jau tikrai ne tack (iš olandų – halsas).

Bet dar galiu paspėlioti ir dėl kitko – ten buvo tiesiog paprasčiausiai teparašyta… board, ar ne, gerbiama vertėja?…

Ir tada ta “lenta“, matyt, pasirodė per daug lėkšta ir tiesmuka, todėl teko žvilgterėti į žodyną, kokį čia mandresnį žodelytį naudoja tie prakeikti bureivos (o tikrai mums reikia komplikuoti, o ne paprastinti, nepagalvojot?).

Jei kompiuteryje yra koks nors Bronislavo Piesarsko Anglonas, tai prie board (1) randame:

6 – jūr. halsas; to make boards – laviruoti

Tačiau kai nesupranti reikšmės, tai gal pažiūri, kas yra aukščiau prie to paties žodžio išverčiama?

Tarkime, tai – tas pats “bortas“ arba laivašonis (nes “lentutėmis apkaltas“). Todėl išsireiškimas “to make boards“ gal iš tiesų siejasi su “švytuoti šonais“ ar “atstatyti šonus (kam nors)“ (apie morčinį katuką paprastai sakoma “eina skersas“, ir šunys taip nemoka), kas tarpukaryje buvo įvardinama germanizmu “kreicuoti“ nuo “plaukti ratais, apiplaukinėti ką nors, apeiti ratu – t.y. ne tiesiai!“, o dabar vadinama buriuotojų tiesiog olandiškai “laviruote“ arba prancūziškai “vendavimu“?

Kuršmarių žvejas, įpratęs kurėnuose nuleisdinėti šliūžę, šį išsireiškimą apie “lentą“ irgi taip supras, kad reiktų įmerkti tą turimą jo “lentą“ laivašonyje, laviruojant į vėją, antraip – nuneš į šalį (kadangi marių vandenėlis – tai ne pilkasis arimas, kur vaga kokio arklioko išversta). Ta lenta yra laivo stabilizatorius (tokį turi ir lėktuvai tame lape). Simple as that.

Ir jei nėra ko pasiklausti, tai gal neatjungė nuo gūglo, nes internetiniame tarptautinių žodžių žodyne randame:

hálsas [ol. hals], jūr.: 

1. burlaivio kursas vėjo krypties atžvilgiu;

2. prieš vėją zigzagais plaukiančio burlaivio arba traluojančio laivo kelio atkarpa nuo posūkio iki posūkio;

3. virvės, skrysčiai, laikantys apatinį burės kampą vėjuje.

Taigi, niekas, kas primintų tą “lentą“ burvaltės dugne, ar ne? Ar mudu paveiksliuką kitaip matom?

Nors ir šiame žodyne reiktų papildyti paaiškinimais, kad jau kiti vertėjai mums čia nepūstų arabų:

1. Ne kursas, o padėtis pagal vėjo kryptį į laivo šoną – žr. aukščiau apie prižadintą durkį.

2. Va čia yra angliškai tack arba leg (“koja“). Tik ne prieš vėją, o į vėją – žr. irgi aukščiau apie Nobelio premiją ir amžinąjį variklį.

3. Ne, tai tiesiog burės kampas, vadinamas halsiniu, bet ne bet kuris kampas, o tik priekinis apatinis (nes galinis, kuriuo valdomas burės šoninis įtempimas, vadinamas šotiniu, o viršutinis, kuriuo valdomas išilginis, tobiš – į viršų, įtempimas, faliniu). Kaip ir virvės, kurios eina per skrysčius, paprastai vadinamus blokeliais, yra dar kaip nors įvardinamos (čia galėtų būti vadinamos brasais, nuo prancūziškojo papai “krūtinė“, nes yra “frontali“ arba “priekinė“ pagal reikšmę, kaip tik sakiau apie burės poziciją, bet čia jau nenoriu toliau komplikuoti).

Bangpūtys su Vėjopačiu maukia midų už atimamą protelį lietuviui, jau sėdančiam į laivelį

Tai kokios išvados peršasi?

Deja, jau rašiau prie Joshua Slocum knygos vertimo atsiliepimo, kad niekas neinvestuoja (nes “neapsimoka“) į vertėjų mokymą, o ypač tų, kurie dirba su techninėmis arba specifinės srities sąvokomis, tad tūlas tuomet pats užsiima tik savišvieta (tai turėtų būti ne išimtimi, o pirmutine profesionalo prievole!).

Aišku, jei esi arba nusipiginęs savo triūsus (ne glaudes, o pastangas, įdėtas į darbą – žr. tokį lietuvninką Kristijoną Donelaitį), nes “tik tiek moka, o kaip man moka, taip ir dirbu, ane?“, arba bijai, kad kepurė nukris, jei nerasi ko pasiteirauti toje veiklos srityje išmanančiųjų (ne visi ekspertai yra, beje, tikrai žinovai, nes kai kuriems praktikams ir burvaltė yra jachta, tad reiktų dar patikslinti, kad įvardai apie laivus ir patys laivai yra ne visai ta pati veiklos sritis), tuomet ir gausime juodus klaikvertimius su baltu foniniu triukšmu.

Nei aš, nei, manau, Artūras Dovydėnas nereikalaujam jokių lietuviškų ilgųjų už trumpą patarimą, kaip derėtų išversti vieną ar kitą jūrininkišką išsireiškimą. Nebijokite klausti – ne semiotikos tyrinėjimų įžvalgų profesoriškas išdėstymas gi reikalingas. Tik kuomet manoma, kad ir taip viskas aišku, nors jau aišku, kad nieko neaišku, tuomet ir ačiū būna per daug, nes pakanka dviejų litų.

Taip, aš savo vaikui šioje knygelėje bent jau halsą į švertą tikrai pakeisiu (abu nelietuviški gi – tai skirtumas ne kilmėje, o prasmėje), nors ir nežiūrima dovanotam arkliui į dantis.

* * *

P.S. ai, vis tik pažiūrėjau: leidykla “Alma Litera“. Daugiau klausimų neturiu, ponai prisiekusieji tarėjai.

Komentarų: 2

Parašyk atsiliepimą čia:

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.